Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-26-372/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-04
Bylos Nr.
2A-26-372/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
R. G.
Trečiasis asmuo
R. V.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B.SimonaitienėTeisėja D. Bajorinienė Civilinė byla Nr. 2A-26-372/2008
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (-ės) Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Petro Povilaičio,sekretoriaujant Ignei Urlakienei,dalyvaujant ieškovei R. G.,ieškovės atstovei adv. Kristinai Pugačienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo pakeitimo pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui R. G., trečiajam asmeniui R. V., institucijai duodančiai išvadą dėl santuokos nutraukimo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl kito sutuoktinio kaltės, nutraukiant santuoką, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, materialinio išlaikymo sutuoktinei priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. G. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama: 1) santuoką tarp R. G. ir atsakovo R. G., įregistruotą 1991-07-20 Šiaulių miesto valdybos CMS, įrašo Nr. 857, nutraukti dėl atsakovo R. G. kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo R. G. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 3) pripažinti 4/5 dalis buto, adr. (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės R. G. nuosavybe; 4) nustatyti šį santuokoje šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą- 1/5 dalį buto, adr. (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini); 5) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovės R. G. asmeninėn nuosavybėn perduoti 1/5 dalį buto, adr. (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini) 14431,59 Lt vertės bei įpareigoti ieškovę R. G. sumokėti Atsakovui R. G. 3607,89 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; 6) nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. G.; 7) nustatyti, kad atsakovas R. G. gali nekliudomai bendrauti su vaikais G. G. ir A. G. ir dalyvauti jų auklėjime; 8) nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti iš atsakovo 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam vaikui nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaikų pilnametystės; 9) nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę R. G.; 10) iš atsakovo R. G. priteisti išlaikymą ieškovei R. G. 100 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos teisme iškėlimo dienos; 11) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „G.“; 12) priteisti iš atsakovo teismo išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad su atsakovu R. G. susituokė 1991-07-20, santuokoje jiems gimė du vaikai: sūnus G. ir dukra A.. Teigė, kad nuo pat santuokos pradžios kilo įvairių problemų - atsakovas vis dažniau pradėjo pareiti namo vėlai arba iš viso negrįždavo. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė ištuokos priežastis yra ta, kad atsakovas nuo 2005 m. balandžio mėn. paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį R. V., su kuria susilaukė dukters. Todėl, ieškovės manymu, jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – atsakovas buvo jai neištikimas. Nurodė, kad tuomet, kai atsakovas išėjo gyventi atskirai, vaikai liko gyventi su ja. Ieškovė pageidavo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, nes nuo gimimo ji rūpinasi vaikais ir juos prižiūri, tenkina jų dvasinius ir kitokius poreikius, rūpinasi buitimi, o ir vaikai yra labiau prisirišę prie jos. Teigė, kad vaikams bendrauti su tėvu netrukdys, nes nesutarimų su atsakovu dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir jų auklėjimo nebuvo. Nurodė, kad jos atlyginimas vidutiniškai yra 800 - 850 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas gera valia kas mėnesį jai moka po 250 Lt vaikų išlaikymui, tačiau šios sumos nepakanka, nes vaikų nes vaikai auga, sūnaus ir dukros poreikiai didėja ir yra skirtingi. Nurodė, jog atsakovas gauna gerokai didesnį atlyginimą - 1700 Lt. Todėl prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, teigdama, kad atsakovas yra pajėgus mokėti tokį išlaikymą vaikams. Nurodė, kad santuokoje su atsakovu įgijo nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini). Prieš perkant šį butą, ieškovės močiutė A. B. buto pirkimui jai padovanojo 24000 Lt, o ji su atsakovu turėjo 6776 Lt santaupų. Už perkamą butą sumokėjo 30667 Lt. Nurodė, kad šis butas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bute jokių pagerinimų nepadaryta, tik šiek tiek paremontuotas vaikų kambarys. Ieškovės teigimu, dabar buto vertė pagal Registrų centro duomenis yra 65547 Lt. Kadangi, ieškovės manymu, ji didesne dalimi prisidėjo prie buto pirkimo, todėl prašė, kad jai asmeninės nuosavybės teise būtų pripažintos 4/5 dalys buto. Bendrąja jungtine nuosavybe prašė pripažinti 1/5 dalį buto, kurios vertė 14431,59 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai pripažinti nuosavybės teisę į ¾ dalis bendro santuokinio turto, kas sudaro 10823,69 Lt, o atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į ¼ dalį buto už 3607,89 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas gyvena su kita moterimi, jo turto dalis nedidelė, ieškovė prašė butą pripažinti jos nuosavybe, o iš jos už jai tenkančią didesnę turto dalį atsakovui priteisti 3607,89 Lt kompensaciją. Nurodė, kad ieškovei reikalingas išlaikymas iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 100 Lt nuo bylos teisme iškėlimo dienos todėl, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas dar neturi trijų metų amžiaus, ji negali ieškotis geriau apmokamo darbo. Dėl to ji gaunanti tik šiek tiek didesnį nei minimalus darbo užmokestį, kitų pajamų neturi. Be to, ieškovė nurodė, kad dėl šeimos iširimo, atsakovo netinkamo elgesio su šeima, ji patyrė dvasinių pergyvenimų, depresiją, jai kurį laiką buvo pašlijusi sveikata, nes šeimoje tvyrojo nervinė įtampa, ji jautėsi nesaugi. Atsakovas iš šeimos išėjo, kai dukrai buvo 6 mėnesiai, jai vienai reikėjo rūpintis vaikais ir buitimi. Todėl ieškovė prašė iš atsakovo jai priteisti 3000 Lt kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino dalinai: 1) nutraukti R. G. ir R. G., santuoką, įregistruotą 1991 m. liepos 20 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.857, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes G. ir G.; 2) nustatė nepilnamečių G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 3) konstatavo, kad atsakovas R. G. gali nekliudomai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime; 4) iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė sūnaus G. G., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir dukters A. G., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-06-13 iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių G. G. ir A. G. motiną R. G. paskyrė tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir įpareigojo ją šias lėšas naudoti išskirtinai vaikų interesams; 5) nustatė, kad sutuoktinių R. G. ir R. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytas turtas yra butas (duomenys neskelbtini) su visais jame esančiais daiktais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 150000 Lt vertės; 6) konstatavo, kad sutuoktiniai R. G. ir R. G. skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi; 7) nukrypęs nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių, ieškovei R. G. po santuokos nutraukimo priteisė butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 150000 Lt, su visais jame esančiais daiktais, o atsakovui R. G. piniginės kompensacijos nepriteisė. Teismas atmetė ieškovės R. G. reikalavimus dalyse dėl 3000 neturtinės žalos priteisimo ir dėl išlaikymo priteisimo iš kito sutuoktinio. Patenkinęs ieškinį dalinai, teismas priteisė iš atsakovo R. G. ieškovei R. G. 522,59 Lt žyminio mokesčio ir 700 Lt atstovavimo išlaidų. Be to, teismas priteisė iš atsakovo R. G. į valstybės pajamas 198 Lt išlaikymo priteisimo žyminio mokesčio bei 8,33 Lt teismo išlaidų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė fakto, jog šeima iširo dėl vieno atsakovo neištikimybės, nesirūpinimo šeima. Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustatė vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir šalių santuoka nutraukė abiem sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų, esant abiejų kaltei. Pripažinęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės R. G. reikalavimą priteisti iš atsakovo jai 3000 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas manė, jog vaikų motinai labiau pavyks sukurti aplinką, geriausiai atitinkančią vaikų psichologinius poreikius ir interesus, todėl nepilnamečių G. ir A. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Nurodė, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, todėl teismas tokios tvarkos netvirtino. Pažymėjo, jog pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui mėnesiui būtina pragyventi suma yra 600 Lt, kurią tėvai turėtų teikti proporcingai turtinei padėčiai ar gaunamoms pajamoms. Tokiu būdu kiekvienam iš vaikų turėtų būti priteista iš atsakovo po 300 Lt išlaikymo kas mėnesį. Teismas pažymėjo tai, kad G. G. yra 15 metų, o A. G. beveik 3 metų amžiaus ir jų poreikiai bei interesai skirtingi. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas augina dar vieną, ne santuokoje su R. G. gimusią dukrą. Teismas, atsižvelgęs į šalių atlyginimo dydžius, į tai, kad atsakovas sutiko ir toliau mokėti po 250 Lt kiekvienam vaikui, priteisė sūnaus G. išlaikymui iš atsakovo 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, A. G. priteisė 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Išlaikymą vaikams teismas priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės. Nepilnamečių G. ir A. motiną R. G. teismas paskyrė tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą - išlaikymo lėšas - uzufrukto teise, įpareigojant ją šias lėšas naudoti išskirtinai vaiko interesais. Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyta ir šalys neginčijo, kad ginčo butas yra įgytas santuokos metu, tačiau nesutarė dėl ginčo turto teisinio režimo. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas pažymėjo, jog prezumpcija, kad santuokos metu šalių įgytas butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigta. Todėl teismas konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtini), šalių įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurio vertė pagal turto vertintojų pažymą yra 150000 Lt. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra dviejų kambarių, skirtingų lyčių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jie gyvena šalių bute, o atsakovas ginčo bute negyvena. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir vaikų interesus, pripažino esant būtinu ženkliai nukrypti nuo lygių turto dalių principo, nes to reikalauja nepilnamečių vaikų interesai ir ieškovei priteisė visą ginčo butą, atsakovui R. G. piniginės kompensacijos nepriteisiant. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, tačiau padalijus turtą, ieškovei priteistas visas šalių butas, o atsakovas nuosavybės teise gyvenamosios kitos palapos neturi, iš atsakovo uždarbio išskaičiuos išlaikymą šalių vaikams – 550 Lt per mėnesį, nesantuokiniam vaikui taip pat reikalinga garantuoti išlaikymą, todėl atsakovui pragyvenimui lieka apie 600 Lt. Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji nepajėgi viena pragyventi, o turimo turto atžvilgiu ieškovė yra geresnėje padėtyje, nei atsakovas. Dėl to teismas atmetė ieškininį reikalavimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo. Patenkinęs ieškovės ieškinį dalinai, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 29 d. nutartimi išsprendė rašymo apsirikimų klausimą 2007 m. birželio 13 d. sprendime ir ištaisė šio sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse (sprendimo 5 – 7 lapai) rašymo apsirikimus, nurodant, kad iki santuokos nutraukimo sutuoktiniams R. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio buto adresas – (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą dalyse dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos nepriteisimo, žyminio mokesčio bei atstovavimo išlaidų priteisimo.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

1. Teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisdamas visą butą ieškovei, o atsakovui nepriteisdamas piniginės kompensacijos, visiškai ignoravo atsakovo interesus. Be to, teismas tokio savo sprendimo niekaip neargumentavo, o vien tik nurodė, kad taip daro gindamas vaikų interesus. Tokiu sprendimu teismas atėmė iš atsakovo dalį, nors ir mažesnę, jo santuokos metu sugyvento turto ir tuo pablogino atsakovo turtinę padėtį.

2. Apylinkės teismas nepagrįstai padidino išlaikymo dydį nuo 250 Lt iki 300 Lt. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas su R. V. kartu augina jų nepilnametę dukterį P., ignoravo jos poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl žyminis mokestis turėjo būti lygiomis dalimis priteistas iš abiejų ginčo šalių, o atstovavimo išlaidos turėjo likti šalims.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti vaikus įtvirtinta įstatyme. Šią asmeninę įstatyminę pareigą tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S.; Nr. 3K-3-259/2004; kategorija 72.2). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Analogiškos pozicijos šioje byloje laikėsi ir valstybės institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 31). Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė išlaikymo dydžio klausimą ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovė ir jos atstovė prašė kolegijos padidinti išlaikymo sumą iki 400 Lt kiekvienam vaikui, mokant ją periodinėmis išmokomis. Tačiau ji nepateikė apeliacinio skundo, o tai reiškia, kad visiškai sutiko su teismo sprendimo motyvais. Kolegija pripažįsta, kad su vaikų interesais susiję klausimai yra prioritetiniai, todėl įmanomas toks variantas, kai šio išlaikymo dydis gali būti padidintas, tačiau šiuo metu, nepateikus jokių papildomų įrodymų dėl atsakovo turtinės būklės pagerėjimo, didinti išlaikymo vaikams nėra pagrindo. Ieškovės atstovė nurodė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. atsakovo darbo užmokestis didės, tačiau jokių duomenų apie tai, kad tai jau įvyko ir iš esmės pagerino jo turtinę padėtį, nepateikta. Įstatymas nedraudžia ieškovei pateikti naują ieškinį ir reikalauti padidinti priteistą išlaikymo dydį, tačiau tam būtina pateikti įrodymus apie iš esmės pasikeitusią šalių turtinę padėtį ( CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimą klausimą. Padarydamas pagrįstą išvadą, kad ieškovės vardu registruotas butas priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis ( CK 3.117 straipsnio 1 dalis), teismas realiai atėmė iš apelianto jam priklausančio turto dalį. Tokie teismo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai. Byloje nėra ginčo, kad butas yra įvertintas būtent 150000 Lt, t.y. rinkos verte ( CK 3.119 straipsnis). Neginčydama teismo sprendimo, tai iš esmės pripažino ir pati ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai šalių vaikai, apeliantas sutiko, kad jam turi būti skiriama tik 1/3 dalis ginčijamo buto ( CK 3.123 straipsnio 1 dalis), priteisiant ją kaip kompensaciją. Darant tokią išvadą, būtina taip pat atsižvelgti į tai, kad butas yra dviejų kambarių. Realiai naudotis savo turtu apeliantas negalėtų, nepažeisdamas visų pirma vaikų interesų. Kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad būtina apsaugoti juos nuo galimų tėvų konfliktų. Vaikui turi būti suteikiamos gyvenimo sąlygos, būtinos jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystimuisi (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis). Tačiau kolegija atsižvelgia į tai, kad prašydamas priteisti jam 1/3 dalį buto, apeliantas reikalauja 60000 Lt kompensacijos. Jau nustačius, kad buto vertė yra 150000 Lt, kompensacija sudaro tik 50000 Lt sumą. Tokiu atveju apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas žyminį mokestį sumokėjo irgi tik už 50000 Lt turto vertę.

Apeliacinio skundo dalis dėl žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų priteisimo atmestina. Kolegija priteisė apeliantui turto už 50000 Lt sumą, už kurią jis privalėjo sumokėti ir sumokėjo 1800 Lt žyminio mokesčio valstybei ( b.l.155, 165, t.1). Įgyti turtą ir nemokėti už tai žyminio mokesčio negalima. Būtent tokį mokestį jis būtų privalėjęs sumokėti, jei būtų pateikęs priešieškinį. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš esmės santuoka buvo nutraukta ieškovės reikalavimu, todėl kaltės klausimas nesuteikia apeliantui teisės reikalauti dalinti tarp šalių žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Pateikdamas apeliacinio skundo motyvą dėl sūnaus G. G. išlaikymo sumos sumažinimo , apeliantas nebuvo sumokėjęs dalies žyminio mokesčio valstybei. Dėl šios priežasties per mažai sumokėta 50 Lt žyminio mokesčio dalis turi būti priteisiama apeliacinės instancijos teismo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybei skirto žyminio mokesčio sumokėjimas, ištaisant pirmosios instancijos teismo klaidą, negali būti vertinamas kaip blogesnio sprendimo priėmimas apelianto atžvilgiu ( CPK 313 straipsnis). Iš atsakovo priteisiamos 3,54 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 329 straispnio 2 dalis).

Ieškovės atstovės pretenzija, kad yra teismui pateiktas ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą ir kolegija jo nevertina, nepagrįsta. Šiaulių apygardos teisme nėra gautas ir įregistruotas toks ieškovės arba jos atstovės siųstas paštu ar kitokiu būdu pateiktas procesinis dokumentas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo pakeisti. Priteisti iš ieškovės R. G. atsakovui R. G. 50000 Lt kompensacijos už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto dalį. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo R. G. 53,54 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėPetras Povilaitis