Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Č. bei nuteistosios O. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., ir nubausta laisvės atėmimu 5 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš O. L. priteista V. Č.: 2 018,42 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. (pagal 2005 m. kovo 18 d. įrašą Nr. 14 Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus ištuokos metrikų knygoje ir ištuokos liudijimą AA Nr. 183930 – M., tačiau nepakeitusi asmens tapatybės kortelės) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2005 m. rugsėjo 9 d., 16-17 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme prie ūkinio pastato asmeninio konflikto metu tyčia nužudė J. L., rankomis ir kojomis jam suduodama mažiausiai 6 smūgius: vieną į veido kairę pusę, padarydama kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, abiejuose vokuose, kairiame skruoste, kairiame žande ir smakro kairėje; vieną į lūpų sritį, padarydama kraujosruvas abiejų lūpų kairėje; kitus į nugaros sritį, padarydama kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje. Nuo O. L. suduotų dviejų smūgių į veidą J. L. išsiliejo kraujas po kietuoju galvos dangalu, dėl to jis laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 10 d., 10.10 val., iki 2005 m. rugsėjo 11 d., 10.10 val., mirė.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Č. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: paskirti O. L. griežtesnę bausmę ir priteisti iš jos 50 000 Lt neturtinės žalos bei 1 200 Lt atstovavimo išlaidų.

Nurodo, jog skirdamas O. L. bausmę teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Nepagrįsta teismo išvada, kad O. L. padarė nusikaltimą ne pačia pavojingiausia tyčios forma. O. L. spardė bei kumščiais daužė gulintį ir besikeliantį jos tėvą, dėl to jis vėliau mirė. Ji negyvai primušė žmogų. Bet kuriuo momentu ji galėjo sustoti, nebemušti, suteikti jam kokią nors pagalbą. Laiku suteikta medicinos pagalba galėjo išgelbėti gyvybę. Šios aplinkybės parodo nuteistosios tyčią nužudyti apeliantės tėvą, ir tai yra pati pavojingiausia tyčios forma.

Nepagrįsta teismo išvada, jog O. L. kaip asmenybė turi teigiamų ypatybių. Ji anksčiau jau nusižengė baudžiamajam įstatymui, buvo teista, tačiau teismo skirta švelni bausmė jai nebuvo pamoka. Tai, kad ji žiauriai, tyčia nužudė nukentėjusiosios tėvą, yra jos kaip asmenybės degradavimo įrodymas.

Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistoji turi mažametį sūnų su negalia, kurį išlaiko viena, bei viena išlaiko senyvo amžiaus sergančią motiną. O. L. sūnus neturi jokios negalios. Jis tik vaikystėje lankėsi pas logopedą, tačiau tai nėra vaiko negalia. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad jos sūnus būtų neįgalus. Pažyma iš vaikų lopšelio-darželio ,,Šaltinėlis“ kaip tik parodo, jog vaikas lankė normalų vaikų lopšelį-darželį, o kreipimasis į logopedą yra viena iš vaiko vystymosi stadijų, bet ne kokia nors liga, sukelianti negalią. O. L. motina S. K. gyvena Švenčionių r., Kryčelių k. Nuteistoji nėra vienintelis S. K. vaikas. Pastaroji dar turi dvi dukras, kurios yra darbingos ir gali išlaikyti savo motiną. Be to, O. L. motina nuolat gyvena ne su ja, o už 20 km. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistoji būtų išlaikiusi savo motiną ar ją kaip nors rėmusi.

Teismas, neteisingai įvertinęs šias aplinkybes, nepagrįstai paskyrė per švelnią bausmę.

Nukentėjusiosios tėvo elgesį teismas be pagrindo laikė provokuojančiu ir šią aplinkybę, taip pat tai, jog nuteistoji gera valia atlygino padarytą žalą, nepagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Byloje nenustatyta, kad J. L. spyrė O. L. ir dėl to prasidėjo konfliktas. Net ir tikint O. L. parodymais, jog jai spyręs tėvas nukrito, tai rodo, kad jis nekėlė O. L. jokio pavojaus. Tai nebuvo jos gynimosi nuo J. L. veiksmai, jai gintis nereikėjo. Net ir įvertinus, jog tarp Jono ir O. L. praeityje kildavo konfliktai, tai dar nereiškia, kad J. L. išprovokavo tokią situaciją, jog būtų nužudytas.

O. L. tik po pirmo teismo posėdžio pervedė į apeliantės sąskaitą dalį pinigų. Tai, kad ji neatlygino žalos, įrodo aplinkybė, jog apeliantei iš jos nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimas. Nuteistoji iš viso buvo pareiškusi, kad žalos neatlygins, ir, tik artėjant teismui, norėdama turėti prielaidas pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atlygino dalį žalos jau nagrinėjant bylą teisme.

Dėl išdėstytų argumentų apeliantė mano, jog skirdamas bausmę teismas neteisingai taikė BK 54 str., 61 str. 2 d. nuostatas.

Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neteisingai įvertino aplinkybes, kad dėl tėvo nužudymo ji nebuvo pasiligojusi. Apeliantės pateikta medicininė pažyma įrodo, jog jai diagnozuoti dideli pergyvenimai, skirtos psichiatro konsultacijos. Nuosprendyje nepagrįstai paneigiami jos patirti pergyvenimai dėl tėvo smurtinės žūties. Tai, kad ji gyvena Vilniuje, o tėvas Švenčionių r., dar nereiškia, jog jos pergyvenimai yra mažesni. Juos sustiprino tai, kad sumuštam tėvui niekas nepadėjo, nuteistoji jį išvijo iš savo namų sunkios būklės, nesuteikė jam jokios pagalbos, tyčia jį suspardė gulintį. Tokie pergyvenimai išlieka ilgą laiką. Tėvo žūtis sukėlė ir sukelia sunkiai įveikiamus pergyvenimus, todėl prašoma priteisti 50 000 Lt dydžio neturtinė žala yra pagrįsta.

Be to, ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme apeliantę atstovavo advokatai P. Z. bei N. K. Už atstovavimą ji sumokėjo 1 200 Lt. Teisme ji prašė priteisti šią sumą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Nuteistoji O. L. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Nurodo, jog ji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė vienodus, nuoseklius parodymus, neneigdama paties konflikto ir atliktų veiksmų. Tiek jos pačios, tiek liudytojų parodymai neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms, kad J. L. nuolat girtavo, smurtavo prieš ją ir jos nesveiką sūnų, po santuokos nutraukimo jis dažnai užeidavo, bet visada būdavo girtas, tarp jų kildavo konfliktai. Liudytojai patvirtino aplinkybę, jog dėl tokio J. L. elgesio apeliantė su sūnumi negalėdavo nakvoti savo namuose. Byloje yra duomenų, kad ir J. L. šeimos nariai kreipėsi į policijos komisariatą dėl neteisėto jo elgesio, prašydami pastarąjį nubausti. Teismas tai vertino kaip apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ji mano, jog šios aplinkybės tiesiogiai parodo jos psichinį santykį su veiksmu, t. y. tyčios kryptingumą. Nuolatinius konfliktus, sutuoktinių tarpusavio muštynes apsprendė paties J. L. charakterio bruožai, kuriuos itin aštrino jo piktnaudžiavimas alkoholiu. Šis konfliktas ir muštynės tarp J. L. bei apeliantės buvo ne pirmas, ji pati buvo ne kartą sužalota. Šios aplinkybės itin reikšmingos, nustatant jos tyčios kryptingumą, atliekant jai inkriminuotus veiksmus. Ji niekada nesiekė J. L. mirties ir net negalvojo apie tai, nors pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ pažymima, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, suža­lojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kalti­ninko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą bei po jo padarymo ir kt. Byloje nustatyta, jog J. L. mirties priežastis yra galvos sumušimas, t. y. O. L. du spyriai J. L. į veidą. Apeliantė buvo apsiavusi guminius batus ir negalėjo tikėtis, kad nuo dviejų smūgių guminiu batu gali kilti tokios pasekmės, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Netiesioginės tyčios atveju ji turėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, jog dėl jos veikimo gali atsirasti būtent tokie padariniai, ir nors jų nenorėti, bet leisti jiems atsirasti. Jei būtų kilusi nors menkiausia abejonė, kad šie smūgiai gali sunkiai sužaloti žmogų, ji pati būtų kreipusis į medikus, siekdama pagelbėti nuo jos nukentėjusiam žmogui. Todėl jos veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas.

Apeliantė nurodo, jog, atsižvelgiant į bausmės tikslus ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra pakankamas pagrindas, vadovaujantis BK 62 str., svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo. Ji prisipažino dėl savo veikos, nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, gailėjosi dėl to, kad konfliktas baigėsi taip tragiškai. Turtinė žala atlyginta, o moralinę žalą realiai galėtų atlyginti tik dirbdama. Apeliantė, pati būdama riboto darbingumo, išlaiko sergantį nepilnametį sūnų, kurio dėl paskirtos bausmės pobūdžio ir trukmės realiai nebus kam tinkamai prižiūrėti, o, pastarąjį apgyvendinus globos namuose, atsižvelgiant į jo psichologinę būseną dėl sveikatos sutrikimo, būklė tikrai nepagerės.

Šiuo metu apeliantė visiškai atlygino nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą. Tačiau priteista neturtinė žala, jos nuomone, yra per didelė. Nors teismas priteisdamas atsižvelgė į jos šeiminę bei turtinę padėtį, tačiau, norint kaime gauti tokią sumą pinigų, tektų parduoti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, tada jos ligotas nepilnametis sūnus liktų be gyvenamosios vietos. Be abejo, šios aplinkybės nukentėjusiajai nesumažina netekties dėl tėvo mirties, tačiau, atsižvelgiant į J. L. gyvenimo būdą ir jo paties elgesį su savo dukromis, priteista pinigų suma yra pernelyg didelė.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios skundą atmesti. Nuteistoji ir jos gynėja prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios skundą atmesti. Prokuroras prašo abu apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiosios V. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios O. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, O. L. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tiesa, teismas neįskaitė į bausmės laiką nuteistosios laikino sulaikymo dviejų dienų laikotarpio, todėl ši klaida ištaisoma, bet pagal nuteistosios apeliacinio skundo turinį tai nevertinama kaip skundo tenkinimas iš dalies. Tačiau teismas be jokio pagrindo nesvarstė, nepripažino proceso išlaidomis ir nukentėjusiajai nepriteisė turėtų išlaidų ją atstovavusiems advokatams apmokėti. Dėl to nuosprendis keičiamas. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji papildomai pateikė kvitą, įrodantį jos turėtas 300 Lt išlaidas atstovui, dalyvavusiam nagrinėjant apeliacinį skundą.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad O. L. dėl asmeninio konflikto ir pykčio tyčia nužudė J. L. , ir kvalifikavo jos veiką pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinį nužudymą. Pirmosios instancijos teismo nustatytų objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių O. L. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija. Ji neneigia mušusi J. L., t. y. pripažįsta padariusi jam sužalojimus, turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su jo mirtimi.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada Nr. M 281/05 (08), nustatė, jog J. L. mirties priežastis yra galvos sumušimas, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu bei pabrinkimu. Tiesioginė mirties priežastis yra kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairio pusrutulio, kuris galėjo atsirasti nuo bet kurio smūgio į galvos sritį (t. 1, b. l. 40-46).

Ekspertizės akto Nr. EKM 84/06 (01) duomenys (t. 2, b. l. 135-143) patvirtina, kad nuo nuteistosios O. L. (ikiteisminio tyrimo metu, taigi ir ekspertizės akte, ji įvardyta kaip Misiūnienė) dviejų spyrių nukentėjusiajam į veidą galėjo būti padarytos kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, abiejuose vokuose, kairiame skruoste, kairiame žande ir smakro kairėje, kraujosruvos abiejų lūpų kairėje. Šie smūgiai galėjo sukelti J. L. mirtį.

Nuteistoji savo apeliaciniame skunde iš esmės ginčija tik subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – kaltę. Nuteistoji teigia, jog nukentėjusįjį J. L. nužudė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Ji neturėjo tikslo nužudyti ir prašo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 132 str. kaip neatsargų gyvybės atėmimą.

Toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.

Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d.).

Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti (BK 16 str. 2 d.).

Esant nusikalstamam pasitikėjimui kaltininkas supranta, jog elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti. Toks tikėjimas turi būti paremtas objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios, apelianto manymu, turi užkirsti kelią mirtiniems padariniams. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jei kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino tas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi darydamas veiką, ir tos aplinkybės objektyviai negalėjo užkirsti kelio kito žmogaus mirčiai. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, objektyviai gali padėti išvengti kito žmogaus mirties, yra pagrindinis požymis, pagal kurį veika atribojama nuo nužudymo netiesiogine tyčia, kai kaltininkas yra abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui dėl savo veikos.

Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Esant nusikalstamam nerūpestingumui kaltininkas nesupranta, jog darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.

Šioje byloje apeliantės veiksmai, spiriant į galvą nukentėjusiajam J. L. , įvertinus jos amžių ir gyvenimo patirtį, išsilavinimą, rodo galimų padarinių suvokimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad O. L. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, jog dėl jos veikos gali kilti nusikalstami padariniai, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido jai kilti. Suduodama smūgius J. L. į galvą ji suvokė daromos veikos pavojingumą, ir jokios objektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudarė pagrindo tikėtis, kad bus išvengta padarinių, už kuriuos yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tad nuteistoji O. L. , veikdama netiesiogine tyčia, nužudė J. L., tarp jos veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nuteistoji savo apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. 4 d., kurioje nurodytos nusikaltimo aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, spręsdamas apie kaltininko tyčios turinį, iš jų ir į kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo.

Teisme nuteistoji pati pripažino, jog, sumušusi J. L., ji neleido jam pasikelti, liepė eiti keturpėsčiam. Liudytoja V. M. taip pat patvirtino, kad J. L. keturpėsčias nušliaužė iš kiemo iki garažo kampo. Taigi O. L. elgesys po nusikaltimo padarymo irgi rodo nuteistosios tyčią, o ne neatsargumą.

Dėl išdėstytų motyvų O. L. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 132 str. 1 d. kaip neatsargus gyvybės atėmimas, nes tokiam veikos kvalifikavimui nėra teisinių prielaidų.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. L., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir jų nepažeidė.

Teismas įvertino, jog O. L. tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį. Antra vertus, atsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma.

Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde įrodinėja priešingai, jog O. L. veikė tiesiogine tyčia.

Šis apeliacinio skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Argumentai dėl nuteistosios kaltės formos išdėstyti, aptariant O. L. veikos kvalifikavimą, todėl nekartojami. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistoji veikė tiesiogine tyčia ir siekė nukentėjusiojo mirties.

Teismas visapusiškai įvertino kaltininkės asmenybę – atsižvelgė, jog ji anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs; yra ūkininkė, bet darbinga tik iš dalies; charakterizuojama teigiamai, viena augina mažametį su negalia sūnų, išlaiko savo senyvo amžiaus sergančią motiną.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde šiuos motyvus kritikuoja ir nurodo nuteistosios O. L. asmenybės savybes bei kitas aplinkybes, į kurias teismas, jos nuomone, neatsižvelgė skirdamas bausmę.

Su tokiais nukentėjusiosios skundo teiginiais negalima sutikti.

Tai, kad O. L. anksčiau teista, šioje byloje nėra svarbu bausmės dydžiui. Teistumas seniai išnykęs, todėl nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, ankstesnis nusikaltimas nesmurtinis, ir daugiau kaip prieš šešerius metus paskirta bausmė už aparato naminei degtinei gaminti laikymą neturi įtakos tam, kad už dabar aptariamą nusikaltimą nuteistajai būtų skiriama bausmės vidurkį siekianti bausmė.

Ignalinos vaikų lopšelio-darželio ,,Šaltinėlis“ 2006-06-05 rašte Nr. S-38 nurodyta, jog nuteistosios sūnui V. P. nustatytas kalbos ir komunikacijos sutrikimas, motorinė alalija (t. 2, b. l. 121).

Nukentėjusioji teigia, kad tai nėra negalia, o tik viena iš vaiko vystymosi stadijų.

Tik specialistai gali teisingai apibūdinti vaiko būklę, ar jis laikytinas su negalia, ar ne. Tačiau šioje byloje vertinant nuteistajai paskirtos bausmės teisingumą labai svarbu tai, jog ji savo mažametį sūnų prižiūrėjo ir išlaikė viena.

Antra vertus, negalima sutikti su nuteistosios apeliacinio skundo motyvu, kad dėl jai paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti sūnaus.

Bylos duomenys įrodo, jog yra nuteistosios sesuo, kuri gali tinkamai pasirūpinti jos sūnumi. Iš to paties lopšelio-darželio rašto matyti, kad nuteistosios sesuo M. L. ne kartą buvo pasiėmusi vaiką pas save, kai O. L., saugodama sūnų nuo smurto šeimoje, negalėdavo jo parsivežti į namus.

Be to, kartu su nuteistąja gyvena jos pilnametė duktė (t. 2, b. l. 118), kuri pajėgi prižiūrėti mažametį brolį.

Nukentėjusioji kartu su apeliaciniu skundu pateikė pažymą iš Gyventojų registro tarnybos, jog O. L. motina S. K. gyvenamąją vietą deklaravo ne pas dukrą, o Švenčionių r., Kryčelių k. (t. 3, b. l. 5). Tuo ji paneigia nuteistosios argumentą, kad pastaroji prižiūrėjo savo motiną.

Atkreipiamas dėmesys, jog byloje yra ir kitas dokumentas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnijos seniūno išduota pažyma įrodo, kad nuo 2005 m. lapkričio iki 2006 m. balandžio mėnesio nuteistosios motina S. K. gyveno pas dukrą ir vėl ketino gyventi kitą žiemą (t. 2, b. l. 123).

Tai rodo, jog O. L. motina nemažą laiko tarpą – nuo rudens iki pavasario – iš tiesų gyveno pas ją ir dukra motiną prižiūrėjo bei išlaikė. Toks kaime gyvenančių vienišų pagyvenusių žmonių gyvenimo būdas žiemas praleisti pas vaikus Lietuvoje nėra neįprastas. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šią aplinkybę.

Teismas pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad ji savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą, o veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 3, 6 p.).

Įvertinus tai, jog teismas nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės turėjo didelės reikšmės, už labai sunkų nusikaltimą paskiriant minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nuteistosios O. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – gera valia atlygino padarytą žalą ir veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys – pripažintos nesant tam realaus pagrindo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 9 p. nuostatas ir nusistovėjusią teismų praktiką savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistoji O. L. iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai atlygino dalį turtinės žalos, t. y. 2 200 Lt (t. 2, b. l. 124-126). Teismas turėjo pagrindą tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jau minėtame senato nutarime išaiškinta, kad priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuos atvejus, kai kaltininkas atlygino tik dalį nuostolių ar pašalino dalį žalos arba žalą atlygino kiti asmenys.

Bylos duomenys įrodo, jog iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuteistoji atlygino nukentėjusiajai V. Č. likusią dalį turtinės žalos, t. y. 2 018,42 Lt (t. 2, b. l. 193-194). Tai reiškia, kad O. L. visiškai atlygino nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą.

Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau esmė – kaltininkas šiuos veiksmus turi padaryti savo noru. Todėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvas, jog O. L. atlygino dalį žalos jau nagrinėjant bylą teisme, tik norėdama turėti prielaidas pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra nepagrįstas ir neturi reikšmės bausmės dydžiui.

Kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys – apibūdina nusikalstamos veikos padarymo sąlygas. BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme provokuojančiu elgesiu pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį, t. y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad O. J. L. tyčia nužudė dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio. Iš nuteistosios parodymų matyti, jog jos santykiai su buvusiu vyru dėl pastarojo nuolatinio girtavimo, smurtavimo prieš ją buvo blogi, jie nuolat konfliktuodavo, mušdavosi. Tai patvirtino liudytojai O. V., A. T., S. Š., A. B., D. G. Be to, pati nukentėjusioji V. Č. patvirtino, kad tarp O. L. ir J. L. praeityje kildavo konfliktų, jie dažnai susimušdavo.

Netinkamą J. L. elgesį su artimaisiais įrodo ir kiti bylos duomenys: į policijos komisariatą ne kartą kreipėsi ne tik nuteistoji O. L. bei jos duktė V. M. (t. 1, b. l. 77; t. 2, b. l. 53-67), bet ir paties J. L. duktė J. S. (t. 2, b. l. 48-52).

Taigi esant įtemptiems, priešiškiems O. L. ir J. L. tarpusavio santykiams, pastarasis apsvaigęs nuo alkoholio atėjo į O. L. namus ir sukėlė barnį, t. y. neblaivus norėjo važiuoti traktoriumi, o nuteistoji to daryti jam pagrįstai neleido. Tada nukentėjusysis pradėjo ant jos šaukti, spyrė jai į koją. Dėl to teismas J. L. elgesį pagrįstai įvertino kaip veikos padarymui įtakos turėjusį provokuojantį nukentėjusio asmens elgesį, nes jo veiksmai buvo padaryti tyčia, jie buvo neteisėti, nukreipti prieš O. L. ir iš esmės suformavo pastarosios vidines paskatas padaryti nusikaltimą.

Tačiau aptariamos kaltininkės atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas nereiškia, kad tuo pateisinamas nuteistosios elgesys: ji pripažinta kalta padariusi nužudymą ir nuteista pagal BK 129 str. 1 d., paskyrus sankcijoje numatytą bausmę.

Nukentėjusioji, ginčydama aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog jos tėvas O. L. nekėlė jokio pavojaus ir jai nereikėjo gintis.

Būtinosios ginties ribų peržengimas bei provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys numatyti skirtinguose BK straipsniuose (BK 28 str. 3 d., 59 str. 1 d. 6 p.) ir yra skirtingos baudžiamosios teisės kategorijos. Vienų kategorijų nebuvimas konkrečiu atveju nepaneigia buvus kitas kategorijas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvą, kad skirdamas bausmę teismas neteisingai taikė BK 61 str. nuostatas.

BK 61 str. 2 d. nuostatos numato, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, visa tai įvertinęs, už nužudymą be kvalifikuojamųjų požymių esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 5 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui esant 10 metų, O. L. paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, tuo nepažeidęs įstatymo.

Nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta juos esant teisingus.

Tačiau nėra pagrindo tenkinti nuteistosios prašymo taikyti BK 62 str. nuostatas.

Teismas, remdamasis BK 62 str., gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 62 str. 1, 2 ar 4 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog, net esant nurodytoms sąlygoms, BK 62 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra teisinio pagrindo O. L. taikyti BK 62 str. nuostatas ir už padarytą nusikalstamą veiką skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į O. L. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo pasekmes, nuteistosios asmenybę ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, iš jų nurodytas nuteistosios apeliaciniame skunde, jai paskyrė BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

Nuteistosios su apeliaciniu skundu pateikti gyventojų prašymai švelninti jai bausmę (t. 2, b. l. 203-209) nelaikytini patikima jų valios išraiška.

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Mielagėnų seniūnijos seniūnė O. L. charakterizavo kaip tvarkingą, darbščią, bet nepastovaus charakterio, valdingo būdo, su kaimynais nebendraujančią (t. 2, b. l. 19).

Dėl to abejotina, ar kaimynų prašymas švelninti nuteistajai bausmę yra nuoširdus, kilęs jų pačių iniciatyva. Antra vertus, tokie prašymai neapsprendžia bausmės keitimo, nes bausmės dydį nulemia objektyvūs kriterijai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, O. L. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Tačiau teismas padarė klaidą, į bausmės laiką neįskaitęs dviejų dienų laikinojo sulaikymo laikotarpio.

Iš bylos duomenų matyti, kad O. L. buvo sulaikyta 2005 m. rugsėjo 12 d. (t. 1, b. l. 112), o paleista 2005 m. rugsėjo 14 d. (t. 1, b. l. 128). Dėl to ši klaida ištaisoma (BK 66 str.).

Dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji V. Č. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog jai priteista per maža neturtinės žalos suma, o nuteistoji O. L. – kad iš jos priteista neturtinė žala yra pernelyg didelė.

Šie apeliančių argumentai nepagrįsti ir atmetami.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą bei lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių.

Be to, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymai nenustato.

Todėl teismai, priteisdami asmeniui padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus žalą padariusio asmens interesus, t. y. į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t.

Taigi siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai V. Č. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistosios O. L. veiksmais, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui. Nužudytasis J. L. yra nukentėjusiosios V. Č. tėvas.

Be abejonės, dėl tragiškos tėvo mirties V. Č. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Tačiau, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, taip pat atsižvelgiama į nužudytojo ir nukentėjusiosios tarpusavio socialinius, emocinius ryšius bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji, sukūrusi savo šeimą, gyvena atskirai. Nežiūrint į tai, kaip ji teigia savo apeliaciniame skunde, tai nesumažina jos pergyvenimų, dėl kurių ji pasiligojo. Kaip įrodymą ji pateikė išrašą iš medicininių dokumentų (t. 3, b. l. 6). Tačiau šiame dokumente nurodyta diagnozė somatoforminė autonominė disfunkcija nustatyta, duomenys apie nukentėjusiosios sveikatos būklę surašyti vien pagal pačios pacientės žodžius. Jai rekomenduota psichiatro konsultacija dėl galimos depresijos, paskirtas gydymas raminamaisiais vaistais. Jokių kitų duomenų apie sveikatos pablogėjimą, susijusį su tėvo mirtimi, byloje nėra.

Nukentėjusioji taip pat teigia, kad jos pergyvenimus sustiprina tai, jog sumuštam tėvui niekas nepadėjo, nesuteikė jokios pagalbos, nuteistoji tyčia jį suspardė.

Iš O. L. parodymų matyti, kad ji nekvietė medikų, nes net neįtarė, jog dėl jos veiksmų gali įvykti mirtis. Tą patį galima pasakyti ir apie liudytojus šioje byloje. Daug kas bendravo su J. L., matė jį sumuštą, tačiau niekam iš jų nekilo mintis kviesti medikus, niekas nesuvokė padėties rimtumo.

Šioje situacijoje būtina įvertinti ir nukentėjusiosios V. Č. elgesį. Teisme ji parodė, kad pirmą kartą paskambinusi sesuo sakė, jog tėvo akis visa mėlyna, galva kraujuota, jis skundėsi skausmu krūtinėje. Po kelių dienų nukentėjusioji sužinojo, kad tėvas mirė. Iš to galima daryti išvadą, jog ji pati, žinodama apie tėvo sveikatos būklę, nedėjo jokių pastangų, kad jis būtų nuvežtas pas medikus ir apžiūrėtas. Tai rodo, jog ji pati tėvo būklės nevertino kaip labai rimtos ir pavojingos sveikatai. Antra vertus, šios aplinkybės verčia abejoti, ar V. Č. su tėvu siejo ypač glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji yra ūkininkė (t. 1, b. l. 78), tačiau darbinga tik iš dalies (t. 1, b. l. 79; t. 2, b. l. 119). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t. 2, b. l. 31-43) matyti, jog nors nuteistoji ir turi turto, tačiau šio turto vidutinė rinkos vertė, lyginant su iš jos priteista neturtinės žalos suma, yra labai nedidelė. Dirbdama bausmės atlikimo vietoje, nuteistoji galėtų atlyginti tik nedidelę dalį prašomos priteisti sumos. Todėl, iš nuteistosios priteisus nukentėjusiosios prašomą neturtinę žalą, ji neturėtų jokių realių galimybių ją atlyginti, ir toks sprendimas nepateisintų pagrįstų nukentėjusiosios lūkesčių.

Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį sumažino iki 30 000 Lt.

Tiesa, nuteistoji savo apeliaciniame skunde nurodo, kad, norint gauti tokią pinigų sumą, tektų parduoti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, o tada jos mažametis sūnus liktų be gyvenamosios vietos.

Toks nuteistosios nuogąstavimas neturi pagrindo, nes valstybė, gindama nepilnamečių interesus, yra sukūrusi ištisą mechanizmą jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.

Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo net nesvarstė ir, nenurodęs jokių motyvų, iš O. L. nepriteisė nukentėjusiosios turėtų išlaidų ją atstovavusiems advokatams atlyginti, nors teisiamojo posėdžio protokolas įrodo, kad nukentėjusiosios atstovė to prašė (t. 3, b. l. 175).

Nukentėjusiosios V. Č. išlaidos advokatams, kurie dalyvavo byloje kaip jos atstovai, yra pagrįstos dokumentais (t. 2, b. l. 127, 128) ir yra realios. Jai valstybės garantuojama teisinė pagalba nebuvo suteikta. Apeliacinės instancijos teisme pateiktas 300 Lt turėtas išlaidas ją atstovaujančiam advokatui šiame teisme įrodantis kvitas taip pat rodo, jog sumokėta suma nėra per didelė. Nukentėjusiosios V. Č. išlaidos byloje ją atstovavusių advokatų paslaugoms apmokėti iš viso sudaro 1 500 Lt. Atsižvelgus į nuteistosios turtinę padėtį, iš jos išieškomos visos šios išlaidos.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti:

į O. L. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. iki 2005 m. rugsėjo 14 d.;

iš O. L. išieškoti V. Č. 1 500 Lt turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios O. L. apeliacinį skundą atmesti.