Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-12 · Byla Nr. ATP-570-195/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-03-05Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-12
Bylos Nr.
ATP-570-195/2012
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00054-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-570-195/2012Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00054-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 62., 79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 4300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. jam pareikštas įspėjimas, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę administracinę nuobaudą 4300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nubaustas už tai, kad jis, 2012 m. vasario 11 d., 00.13 val., Druskininkų mieste, Veisiejų gatvėje, vairavo transporto priemonę Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas – 1,01 promilių girtumas), ir važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangą bei meteorologines sąlygas, ko pasėkoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje augantį medį, kurį apgadino, taip pat nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ir techninės apžiūros talono, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. S. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.

Apelianto teigimu, byloje nėra neginčytinų jo kaltės įrodymų. Jis nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį neblaivus. Pažymi, kad neblaivus nevairuoja, todėl šis atvejis jam kelia nuostabą. Mano, kad jį tyčia galėjo apsvaiginti, nes tos dienos aplinkybių jis negali prisiminti. Įsitikinęs, kad jo automobiliu galėjo pasinaudoti kitas asmuo, o jis, K. S. sėdėjo keleivio vietoje. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai teisme patvirtino, kad atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą, rado jį, K. S., stovintį šalia automobilio. Todėl versija, jog ne jis vairavo automobilį, nebuvo paneigta. Abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių kelia ir tai, kad jo elgesys (visiškas nesiorientavimas aplinkoje) neatitinka nustatytam girtumo laipsniui (lengvam). Nors pareigūnams tai pasirodė keista, tačiau jokių papildomų priemonių, kad ištirti jo kraują, jie nesiėmė. Todėl visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai.

Nurodo, kad dėl medžio apgadinimo jam pretenzijos nereiškiamos, o tai reiškia, jog žala nebuvo padaryta. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, jos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d.

Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra ATPK 124¹ str. 7 d. sudėties, nes su savimi jis turėjo reikalaujamus automobilio dokumentus. Be to, bylos nagrinėjimo metu abejonės, kas vairavo automobilį, nebuvo pašalintos. Visa tai rodo, kad nebuvo jokio pagrindo traukti jį atsakomybė dėl dokumentų nepateikimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. S. kaltė, padarius ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas veikas kvalifikavo ir skyrė nuobaudas, atsižvelgęs į jų parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

K. S. jam inkriminuotus pažeidimus neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai surinkęs, o surinktus įvertinęs, įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga bei apklausė liudytojus J. K., M. K. bei patį pažeidėją K. S..

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad K. S. vairavo jam priklausantį būdamas neblaivus ir nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje augantį medį, kurį apgadino, be to, nepateikė pareigūnams automobilio dokumentų.

Nors K. S. teigimu, jis buvo apsvaigintas ir jo automobiliu naudojosi kitas žmogus, o jis važiavo kaip keleivis, tokie jo parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas M. K., policijos pareigūnas, teisme parodė, kad pagal pranešimą atvykęs į eismo įvykio vietą, rado nuo kelio nuvažiavusį ir į pakelėje augantį medį atsitrenkusį automobilį Skoda Fabia, šalia kurio stovėjo K. S., pastarasis neneigė vairavęs šią transporto priemonę, jis turėjo automobilio raktelius. Buvo akivaizdu, kad K. S. neblaivus, tačiau jis orientavosi aplinkoje, atsakinėjo į pareigūnų klausimus, nekėlė jokių versijų, kad automobilį vairavo kitas asmuo, pageidavo pats savarankiškai parašyti paaiškinimą apie įvykusį eismo įvykį. K. S. elgėsi iššaukiančiai, buvo priešiškai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu (b.l. 36-37).

Analogiškas eismo įvykio aplinkybes policijos pareigūnas M. K. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (tarnybiniame pranešime), papildomai nurodydamas, kad K. S. pateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, o civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą ir techninės apžiūros taloną pateikti atsisakė, taip pat nesutiko pasirašyti alkotesterio šaknelėje bei administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 14).

Liudytojas J. K., policijos pareigūnas, kaip ir liudytojas M. K. teisme patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t.y. kad abejonių dėl transporto priemonė vairavusio asmens nekilo, buvo akivaizdu, jog automobilį Skoda Fabia vairavo K. S., to neneigė ir pats pažeidėjas, be to, jis nekėlė jokių papildomų versijų dėl eismo įvykio aplinkybių (b.l. 37-38, 13).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2012-02-11, 00.22.25 val., K. S. alkotesteriu Lion Alcolmeter 500, serijos Nr. 18760, patikros liudijimo Nr. 1017343, buvo nustatytas 1,01 promilių neblaivumas (b. l. 8).

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad automobiliui Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, variklio gaubtas, radiatoriaus apdailos grotelės, priekinis kairysis sparnas. Priekinis dešinysis sparnas, abu priekiniai posūkio žibintai, galinis kairysis ratas (b.l. 7). Šie automobilio apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b.l. 15-17).

Taigi, liudytojų J. K. ir M. K. parodymais ir iš dalies paties pažeidėjo K. S. parodymais bei jo rašytiniu paaiškinimu, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto pateikta įvykio versija, t.y. kad K. S. apsvaiginus, jo automobiliu pasinaudojo kitas asmuo, o jis važiavo keleivio vietoje. Abu liudytojai vienodai nurodė, kad iš K. S. elgesio (išėmė automobilio raktelius iš savo kelnių kišenės) ir paaiškinimų (kad išsikas automobilį ir važiuos toliau) suprato, jog automobilį vairavo K. S.. Pareigūnams jokių abejonių dėl automobilį vairavusio asmens nekilo, atkreipiant dėmesį į tai, kad pats pažeidėjas savo kaltės neginčijo, tačiau buvo pasipiktinęs dėl pareigūno sprendimo nutempti automobilį. Pabrėžtina, jog jokių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos (tarnybinių pranešimų, eismo įvykio schemos ir automobilių fotonuotraukų) nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė (logiškų), tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t.y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Tuo pačiu pažymėtina, kad pagrindą abejoti apelianto keliama versija sudaro dar ir tai, kad pats apeliantas nėra nuoseklus: policijos pareigūnams (b.l. 11) nurodė, kad vairavo automobilį (priešingai nei nurodo apeliantas, tai aiškiai išskaitoma), tuo tarpu teisme parodymus pakeitė ir aiškino, kad galimai buvo apsvaigintas, eismo įvykio aplinkybių negali prisiminti, tačiau yra įsitikinęs, jog vairavo ne jis. Tačiau kas galėjo jį apsvaiginti ir vairuoti jam priklausantį automobilį, jis teismui negalėjo paaiškinti. Toks apelianto parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė taktika.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad K. S. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl pažeidėjo elgesio neatitikties nustatytam neblaivumo laipsniui, kas, pažeidėjo įsitikinimu, patvirtina jo versiją, jog jis buvo sąmoningai apsvaigintas kad nevaržomai būtų galima pasinaudoti jo automobiliu, atkreiptinas dėmesys į tai, jog abu pareigūnai vienodai nurodė, kad nors K. S. ir atrodė akivaizdžiai neblaivus, su jais bendravo, atsakinėjo į klausimus ir davė paaiškinimą. Kaip jau buvo minėta, liudytojais teisme apklausti pareigūnai patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas eismo įvykio aplinkybes ir nurodė, kad jiems abejonių dėl eismo įvykio kaltininko nekilo. Liudytojas J. K. teismui paaiškino, kad šiek tiek neadekvačią K. S. būseną galėjo sąlygoti ir nuo smūgio išsiskleidusi oro pagalvė, dėl kurios jis taip pat turėjo patirti sukrėtimą (b.l. 37). Be to, abu pareigūnai teismui nurodė, kad K. S. buvo paaiškinta apie galimybę kreiptis į medikus, jei jis nesutinka su alkotesterio rodmenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors pažeidėjas atsisakė pasirašyti asmens blaivumo teste, visgi jo rodmenų neginčijo ir į medikus dėl kraujo ištyrimo nesikreipė.

Skundo argumentai, susiję su padarytos žalos vertinimu, atmetami kaip nepagrįsti. ATPK 127 str. 2, 3 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t.y. kad pažeidėjo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal šį straipsnį, pakanka konstatuoti vien patį svetimo turto apgadinimo faktą. Šiuo atveju iš teismui pateiktų fotonuotraukų galima daryti neabejotiną išvadą, kad esant tokiems automobilio apgadinimams, medis, į kurį atsitrenkė pažeidėjas, taip pat buvo sužalotas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

K. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Šumskas