Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. S. (A. S.), jo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovskij),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse jis visą naktį dirbo (duomenys neskelbtini), po ko grįžęs namo pavalgė ir užmigo. Vėliau grįžo jo buvusi žmona, su kuria jis susipyko. Jo seseriai pasiūlius jam atvykti pas ją į namus jis taip ir padarė. Nuvykęs prie namo, kuriame gyvena jo sesuo, jis pastatė savo automobilį ir tuo tarpu prie jo priėjo moteris, kuri pasakė, kad jis kliudė jos automobilį. Jis nežino, kuriuo metu jis kliudė minėtos moters automobilį, tačiau apžiūrėjęs savo automobilį jis pamatė pažeistą galinį automobilio buferį ar sparną. Kadangi minėta moteris beveik verkė, pastarajai jis padavė savo automobilio draudimo polisą ir pasakė, kad ji užpildytų deklaraciją, o pats nuėjo pas savo seserį. Būnančiam pas savo seserį namuose jo sūnėnas pasiūlė jam išgerti alkoholinių gėrimų ir nusiraminti. Išgėręs 250-300 ml degtinės, jis nuėjo pas minėtą moterį. Atvykęs pastarosios sūnus jam pasakė, kad jis yra neblaivus, o jis atsakė neblaivus automobilio nevairavęs. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Jis pripažįsta turįs problemų dėl alkoholio vartojimo, sutinka gydytis. Jis ieško darbo, dalyvauja darbo pokalbiuose, yra (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su mama. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Šiuo metu jo finansinė būklė yra sunki.

3. Teisiamojo posėdžio metu A. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), naudojasi jam priklausančiu automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po naktinio darbo nuo 2022 m. spalio 21 d. 20.00 val. iki 2022 m. spalio 22 d. apie 10.00-11.00 val. jis grįžo pas savo buvusią žmoną N. S. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo buvusi žmona buvo kirpykloje, jis buvo pavargęs, todėl pavalgęs jis nuėjo pamiegoti. Jam pamiegojus apie 1-1,5 val. grįžo jo buvusi žmona. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl jis nusprendė nekurstyti konflikto ir išvykti pas savo seserį O. L., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pasiėmęs kelis savo daiktus jis išvažiavo pas savo seserį. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną jis sustojo prie kioskelio nusipirkti cigarečių. Automobilių stovėjimo aikštelėje jis sutiko iš matymo pažįstamą moterį, vardu I., su kuria šiek tiek pabendravo. Vėliau aikštelėje jis pamatė savo sūnėną M. L., kuriam jis pasakė atvažiuosiąs pas pastarąjį į namus. M. L. nuėjus savais reikalais jis su minėta pažįstama pastovėjo dar apie 10-15 minučių ir nuėjo nusipirkti cigarečių. Grįžęs prie savo automobilio jis surūkė cigaretę ir nuvažiavo namo, kuriame gyvena jo sesuo, link. Atvykęs į minėto namo kiemą jis nerado laisvos vietos pastatyti automobiliui, todėl pastarąjį pastatė ant kelio į kiemą. Išlipęs iš automobilio jis išgirdo moterį, sakančią, kad jis kliudė jos automobilį. Statydamas savo automobilį jis matė minėtą moterį aikštelėje, minėta moteris buvo su kita moterimi. Vairuodamas automobilį jokio smūgio jis nepajuto ir nežino, kur galėjo užkliudyti moters automobilį. Jis pamatė, kad jo automobilio dešinysis bamperis yra šiek tiek nubrauktas. Kadangi jis nenorėjo su moterimi ginčytis, padavė jai savo automobilio draudimo polisą ir nurodė jai pildyti eismo įvykio deklaraciją, o kol ji pildys deklaraciją jis nueis pas seserį, pas kurią nuneš savo daiktus. Minėtai moteriai jis pasakė grįšiąs po 20-30 min. Jis liftu pakilo į sesers butą: pastarajame buvo jo sesuo ir jo sūnėnas. Jam seseriai pasakius, kad jis susipyko su savo buvusia žmona, jo sesuo pakvietė jį užeiti į butą. Jis seseriai nurodė greitai eisiąs į kiemą, kur žmogus pildo eismo įvykio deklaraciją, nes jis kliudė kitą automobilį. Jo sesuo nuėjo į vonios kambarį, o jo sūnėnas, pastebėjęs, kad jis susinervinęs, pasiūlė jam apraminti nervus išgeriant alkoholinių gėrimų. Iš pradžių jis atsisakė tai daryti, tačiau sūnėnas jam pasakė, kad jo automobilis pastatytas kieme ir jam reikės nueiti tik pasirašyti. Sūnėnas jam parodė turįs 0,5 litro talpos butelį degtinės „Absolut“. Jis išgėrė tris 100 mililitrų talpos taureles, tačiau pilnų taurelių sūnėnas jam nepylė, taigi jis mano išgėręs apie 200-250 mililitrų degtinės. Praėjus apie 20 minučių jis išėjo į kiemą, kur susitiko su minėta moterimi, pildžiusia eismo įvykio deklaraciją. Paklausta, ar jau baigė pildyti deklaraciją, moteris nurodė tuoj baigsianti. Jis visą laiką stovėjo prie moters automobilio, gal buvo šiek tiek nuėjęs į šoną parūkyti, tačiau buvo moters matymo zonoje. Po maždaug 10 minučių į kiemą motociklu atvažiavo vyras, kuris nuėjo prie minėtos moters, pildančios deklaraciją, ir pradėjo su ja kalbėtis. Jis suprato, kad atvažiavęs vyras yra moters sūnus. Vyras iš karto pastebėjo, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, tačiau jis minėtam vyrui pasakė automobilio nevairuojąs. Kadangi sesers namuose jis paliko dokumentus, reikalingus eismo įvykio deklaracijai užpildyti, jis pasakė, kad jam reikia grįžti į namus pasiimti trūkstamus dokumentus; minėtas vyras nurodė eisiąs su juo kartu tam, kad jis nepabėgtų. Kartu su minėtu vyru jis liftu pakilo ir nuėjo iki sesers buto; minėtas vyras liko laukti jo laiptinėje. Būdamas bute jis nieko nevalgė ir negėrė, paėmė rankinuką ir išėjo iki jo laukusio vyro. Jiems važiuojant liftu minėtas vyras nurodė ramiai visko nepaliksiąs, nes jis nuskriaudė šio mamą. Jie kartu grįžo prie moters, pildančios eismo įvykio deklaraciją. Jiems stovint prie moters automobilio po maždaug 10-15 minučių, apie 16.00 val., į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai. Paklaustas, ar iškvietė policiją, minėtas vyras atsakė teigiamai ir labai jau įtartinai šypsojosi. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis yra išgėręs, jis atsakė nevairavęs automobilio, kuris daugiau nei valanda yra pastatytas kieme, tačiau pareigūnai jam nurodė pasitikrinti neblaivumą. Jis iš pradžių atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau pareigūnai jam pasakė matą, kad jis buvo ne už automobilio vairo, bet pūsti į alkotesterį jis privalo. Jis atsisakė pasirašyti alkotesterio parodymus. Neblaivus automobilio jis nevairavo, tačiau statydamas savo automobilį jis galėjo įbrėžti minėtos moters automobilį (bylos tomas 1, lapai 147-155; bylos tomas 2, lapai 11-16).

5. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad 2022 m. spalio 22 d. apie 14.45 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji stabtelėjo išleisti priekyje jos buvusį automobilį. Jai sustojus į jos vairuojamą automobilį įvažiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo momentu ji nesuprato, kaip minėtas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį - šią informaciją jai nurodė neprisistatęs asmuo, kuris pasakė, kad ji vytųsi minėtą automobilį. Apvažiavęs jos automobilį automobilio „Toyota“ vairuotojas nuvažiavo į kiemo gilumą, o ji nuvažiavo minėtam automobiliui iš paskos. Jai išlipus iš automobilio iš savojo išlipo ir automobilio „Toyota“ vairuotojas, kuris jai pasirodė akivaizdžiai neblaivus (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, jo veiksmai buvo nekoordinuoti). Automobilio „Toyota“ vairuotojas buvo vienas, nurodė nepastebėjęs, jog kliudė jos vairuojamą automobilį, tačiau sutiko esąs kaltas. Jie sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl nusprendė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Norėdama paprašyti sūnaus V. B. pagalbos ji paskambino pastarajam ir paprašė atvažiuoti. Ji pati policijos nekvietė, nes su automobilio „Toyota“ vairuotoju pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Kažkuriuo metu minėtas vyriškis jai pasakė trumpam einąs iki namų pasiimti vairuotojo pažymėjimo ir paliko ją vieną apie 10 minučių stovėti prie automobilių. Automobilio „Toyota“ vairuotojui po 10 minučių grįžus jie toliau pildė eismo įvykio deklaraciją. Iki atvažiuojant jos sūnui minėtas vairuotojas jokių alkoholinių gėrimų jos akivaizdoje negėrė. Po kurio laiko atvyko jos sūnus, kuris pabendravęs su ja nuėjo šiek tiek toliau pakalbėti telefonu – vėliau jos sūnus jai pasakė kalbėjęs telefonu su policijos pareigūnais, kurie atvažiuos patikrinti minėto vyro blaivumą. Atvykus policijos pareigūnams ji sužinojo, kad minėtas vyras buvo neblaivus (bylos tomas 1, lapai 56-58).

6. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad 2022 m. spalio 22 d. apie 14.46 val. jam paskambino jo mama R. B. ir jam pranešė, kad kažkoks automobilis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį, paprašė atvažiuoti, nes įtarė, kad automobilio vairuotojas neblaivus ir prašė padėti užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Atvykęs prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad į jo mamos vairuojamą automobilį yra įvažiavęs automobilis „Toyota Auris“ (automobilio valstybinio numerio jis neprisimena). Jo mama buvo kartu su jam nepažįstamu vyru, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir koordinacija buvo sutrikusi. Jo mamai pildant eismo įvykio deklaraciją jis nuėjo į šoną paskambinti policijai. Minėtam vyrui pasakius, kad namuose šis pamiršo vairuotojo pažymėjimą, jis pasakė eisiąs kartu. Eidamas kartu su minėtu vyru jis pastebėjo, kad minėtas vyras negali eiti tiesia linija, svirduliuoja, o jiems užėjus į liftą jis jautė stiprų alkoholio kvapą. Minėtas vyras jam sakė šiandien labai ilgai dirbęs ir kad visiems pasitaiko tokių įvykių. Jiems priėjus prie minėto vyro buto durų vyro žmona padavė vairuotojo pažymėjimą. Minėtas vyras iš jo akiračio niekur nebuvo dingęs, jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų negėrė (bylos tomas 1, lapai 73-75).

7. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2022 m. spalio 22 d. apie 15.15 val. patruliavimo metu jis gavo pranešimą, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), į automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykusį į įvykio vietą jį pasitiko automobilio „Subaru“ vairuotoja R. B., kuri nurodė, kad sukdama į kiemą ji sustojo praleisti atvažiuojančio automobilio, tačiau į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė jai iš paskos važiavęs automobilis „Toyota“. Jiems aiškinantis situaciją automobilio „Toyota“ vairuotojas (kaip buvo nustatyta vėliau - A. S.) buvo prie automobilio, vaikščiojo aplinkui, atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Jiems būnant įvykio vietoje automobilio „Toyota“ vairuotojas visą laiką buvo jo akivaizdoje, niekur nebuvo pasišalinęs. Kiek jis pamena, alkoholinių gėrimų butelių automobilyje nebuvo. Taip pat maždaug prieš pora valandų iki šio įvykio iš kažkokios moters buvo gautas pranešimas, kad A. S. išvažiavo minėtu automobiliu būdamas neblaivus iš (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso jis neatsimena) (bylos tomas 1, lapai 105-107).

8. Ikiteisminio tyrimo metu N. S. parodė, kad A. S. yra jos buvęs vyras. 2022 m. spalio 22 d. įvykus žodiniam konfliktui su jos buvusiu vyru ji supykusi ir nepagalvodama paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą bei iškvietė policijos pareigūnus. Ji nežino, kodėl ji pasakė, kad A. S. išvažiavo neblaivus, nes taip nebuvo – ji buvo susinervinusi ir nelabai gali tai paaiškinti. Tą dieną A. S. jų bendrą vaiką vežė į (duomenys neskelbtini) ir ji tikrai neleistų vežti vaiką neblaiviam. Ji nejautė nuo A. S. sklidusio alkoholio kvapo ir nematė, kad A. S. svirduliuotų. Tuo metu A. S. tikrai nebuvo neblaivus. Kas vyko toliau, ji nežino (bylos tomas 1, lapai 113-115).

9. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad 2022 m. spalio 22 d. apie 11.00-12.00 val. jis iš namų išėjo į parduotuvę „Norfa“. Prie parduotuvės jis sutiko savo dėdę A. S., kuris stovėjo ir kalbėjo su kažkokia jam nepažįstama moterimi. Jam iš parduotuvės grįžus į namus maždaug po 20 minučių į namus atėjo jo dėdė, kuris papasakojo turįs kažkokių problemų su žmona ir darbu. Dėdė jam pasirodė kažkoks keistas, liūdnas, taigi norėdamas dėdę nuraminti pastarajam jis pasiūlė šiek tiek išgerti. Jie su dėde išgėrė po pora stikliukų degtinės „Absolut“. Gerdamas dėdė papasakojo, kad įvyko eismo įvykis (jis nesuprato, kas kliudė automobilį), ir netrukus dėdė išėjo į kiemą. Jam būnant namuose mama jo paprašė išnešti šiukšles ir jis vėl apsirengė bei išėjo išnešti šiukšles. Eidamas jis pamatė dėdę, kuris vėl kalbėjo su kažkokia moterimi. Netrukus dėdė sugrįžo į butą – jis matė, kad dėdės laukia kažkoks vyriškis, kuris vis žvilgteldavo į butą. Po kelių minučių dėdė su minėtu vyriškiu išėjo, o jis išvyko savo reikalais. Pirmą kartą dėdei atėjus į namus jis nejautė jokio nuo dėdės sklidusio alkoholio kvapo - alkoholį dėdė vartojo jam pasiūlius. Kaip dėdė atvažiavo ir pastatė automobilį, jis nematė, tačiau matė, kad dėdės automobilis buvo priparkuotas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme (bylos tomas 1, lapai 77-79).

10. Ikiteisminio tyrimo metu O. L. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną apie 13.00-14.00 val. jai paskambino jos brolis A. S., kuris papasakojo eilinį kartą susipykęs su savo buvusia žmona ir neužilgo atvyksiąs pas ją į namus. A. S. kalbėjo rišliai, tik buvo labai susijaudinęs - jai neatrodė, kad jos brolis būtų išgėręs. Jos sūnus M. L. buvo išėjęs savo reikalais; grįžus sūnui ji pasakė, kad netrukus atvažiuos jo dėdė A. S.. Sūnus jai nurodė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) matęs dėdę kalbantį su kažkokia jam nepažįstama moterimi. Praėjus maždaug 30-40 minučių pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo A. S.. Ji matė, kad A. S. yra susijaudinęs, piktas, nervuotas. Priėjusi prie A. S. ji pastarąjį apkabino, pabučiavo - jokio nuo A. S. sklindančio alkoholio kvapo ji nejautė. A. S. jai vėl pradėjo pasakoti apie su buvusia žmona įvykusį konfliktą. Ji A. S. nurodė norinti ramiai atsisėsti ir pakalbėti, kad jis jai šiek tiek apsiraminęs viską papasakotų. Ji nuėjo į vonios kambarį, o po pusvalandžio nuėjusi į virtuvę, kur buvo jos sūnus ir jos brolis, ant stalo ji pamatė šiek tiek nugertą butelį degtinės „Absolut“ ir du stikliukus. Ji suprato, kad abu vyrai išgėrė. Kiek išgėrė A. S. ir M. L., ji nematė. Jai atėjus į virtuvę A. S. staiga pašoko ir nurodė turįs nueiti iki savo automobilio. Paklaustas, kas atsitiko, A. S. nurodė, kad viskas gerai, ir iš namų išėjo. Po maždaug 15-20 minučių A. S. grįžo ir paprašė jos paduoti rankinę. A. S. iki buto pakilo ne vienas - koridoriuje A. S. laukė jai nepažįstamas vaikinas, kuris vis žvilgtelėdavo į buto vidų. Jai padavus rankinę A. S. vėl nuėjo į apačią. Daugiau A. S. ji nematė ir kas buvo kieme nežino. Vėliau sūnus ėjo nešti šiukšlių ir grįžęs pasakė matęs dėdę kieme vėl kalbantį su nepažįstama moterimi. Apie tai, kas atsitiko su automobiliu, A. S. jai nieko nepasakojo (bylos tomas 1, lapai 81-83).

11. Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė, pastarojoje stovintys automobiliai bei išilgai einanti gatvė. Vaizdo įraše nurodytu laiku – 2022 m. spalio 22 d. 14.42.02 val. užfiksuota, kaip išilgai gatve iš dešinės pusės atvažiuoja pilkos spalvos automobilis „Toyota Auris“, kuris įsuka į automobilių stovėjimo aikštelę, truputį pavažiavęs į priekį pradeda atbulai parkuotis tarp juodos ir baltos spalvos automobilių. Po kiek laiko išilgai gatve iš dešinės pusės atvažiuoja žalios spalvos automobilis, kuris sustoja prie stovėjimo aikštelės dešiniojo įvažiavimo. Iš minėto automobilio išlipa dvi moterys: išlipusi iš vairuotojo pusės vietos moteris vilki juodą striukę, o išlipusi iš už vairuotojo pusės esančios keleivio vietos moteris - šviesiai violetinę striukę. Po kiek laiko iš minėto žalios spalvos automobilio išlipa ir šalia automobilio vairuotojo sėdėjusi moteris, vilkinti tamsią striukę. Išlipusios iš automobilio minėtos moterys apžiūrinėja automobilio galinę dalį, po ko moteris, vilkinti tamsią striukę, pradeda eiti stovėjimo aikštelės link prie automobilio „Toyota Auris“, kurį pastarojo vairuotojas bando pastatyti. Priėjusi moteris kalbasi su automobilio „Toyota Auris“ vairuotoju, ranka parodo į žalios spalvos automobilį, pastatytą prie įvažiavimo į stovėjimo aikštelę. Kiek vėliau prie automobilio „Toyota Auris“ prieina ir kita šviesių plaukų moteris, dėvinti juodos spalvos akinius nuo saulės. Automobilis „Toyota Auris“ pajuda iš vietos ir pradeda važiuoti iš stovėjimo aikštelės, minėto automobilio vairuotojas pastato automobilį kitoje vietoje prie gatvės gale stovinčių šiukšlių konteinerių. Po kurio laiko iš automobilio „Toyota Auris“ išlipa pastarojo vairuotojas, vilkintis tamsią striukę, kreminės spalvos viršutinį drabužį ir tamsias kelnes, ant peties užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. Išlipęs vyras paeina prie medžio, vėliau nueina iki šalia jo automobilio stovinčio juodo automobilio, kurį laiką pastovi ir vėl grįžta prie savo automobilio priekio. Prie automobilio „Toyota Auris“ vairuotojo prieina moteris šviesiais plaukais, vilkinti tamsią striukę, kuri ranka parodo į žalios spalvos automobilį, stovintį prie stovėjimo aikštelės įvažiavimo. Vyras ir moteris kalbasi ir nueina iki žalio automobilio galinės dalies. Moteris, vilkinti tamsią striukę ir akinius nuo saulės, iš automobilio atsineša kažkokius popierius, kuriuos parodo minėtam vyriškiui. 14.49 val. automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas išeina iš vaizdo kamerų stebėjimo zonos. Kiek vėliau moteris įsėda į žalios spalvos automobilį, kurį bando perstatyti. Kiek vėliau prie moters automobilio ateina vyriškis ir jie pradarę automobilio bagažinę kažką tvarko. 14.57 val. automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas grįžta prie žalios spalvos automobilio, su savimi nebeturi kuprinės. Sugrįžęs automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas kalbasi su žalios spalvos automobilyje buvusiu asmeniu. 15.02 val. prie žalios spalvos automobilio sustoja motociklas, kurio vairuotojas vilki tamsius drabužius ir dėvi baltą šalmą. Motociklininkas bendrauja su asmenimis, esančiais prie žalio automobilio. 15.16 val. motociklininkas kartu su automobilio „Toyota Auris“ vairuotoju išeina iš vaizdo kamerų stebėjimo zonos (bylos tomas 1, lapai 27-30).

12. 2022 m. spalio 22 d. apžiūrėjus automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas apgadintas priekinis automobilio bamperis (bylos tomas 1, lapai 31-35).

13. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442, 2022 m. spalio 22 d. 15.29 val. A. S. iškvėptame ore nustatyta 1,67 promilės alkoholio, 2022 m. spalio 22 d. 15.54 val. – 1,56 promilės alkoholio (bylos tomas 1, lapai 118-119).

14. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442, patikrintas 2022 m. liepos 11 d., patikra galioja iki 2023 m. sausio 11 d. (bylos tomas 1, lapas 120).

Motyvuojamoji dalis

15. Teismas pažymi, kad A. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat D. K., N. S., M. L., O. L., R. B., V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, vaizdo įrašų, apžiūros metu, taip pat alkoholio kiekio matuoklio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. S. po 2022 m. spalio 22 d. apie 14.45 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu jis, vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė bei apgadino R. B. priklausantį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 22 d. tarp 14.49 val. ir 14.57 val. iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, po ko 2022 m. spalio 22 d. 15.54 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad A. S. iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

16. A. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir jam nustatytas 1,56 promilės neblaivumas, taigi A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

17. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

18. Spręsdamas dėl A. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (bylos tomas 2, lapai 43-46), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad A. S. yra recidyvistas, o tai yra A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. S. yra teistas už nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymą, jam buvo skirta turtinio pobūdžio bausmė - bauda, tačiau A. S. nusikalto vėl, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog turtinio pobūdžio bausmė neprivertė A. S. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skyrus antrą pagal griežtumą - arešto bausmę, jos terminą nustatant nežymiai ilgesnį už vidurkį – šešiasdešimt parų.

19. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. S. skirtinos šešiasdešimties parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dvidešimčia parų ir A. S. skirtina keturiasdešimties parų arešto bausmė.

20. Teismas įvertina tai, kad A. S. sutinka gydytis (duomenys neskelbtini), jam yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (bylos tomas 1, lapas 163), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skirtinos keturiasdešimties parų arešto bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – vieneriems metams, paskiriant A. S. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką A. S. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

21. Teismas pažymi, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėta, kad A. S., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

22. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), taip pat už apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas) vartojimą iki patikrinimo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija, taigi A. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už vidurkį – ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 24 d., t. y. nuo dienos, kai A. S. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos tomas 2, lapai 17-20).

23. Teismas taip pat pažymi, kad A. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, automobilis, kurį vairavo kaltininkas eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. S. (bylos tomas 1, lapas 37). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko A. S. priklausantis automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

24. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos tomas 2, lapai 17-20), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

25. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos A. S. nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos tomas 1, lapai 41-44). Atsižvelgiant į tai, kad A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas A. S. nuosavybės teisių į automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 67, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – dvidešimčia parų ir A. S. skirti galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 24 d., ir konfiskuoti automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną A. S. nuosavybės teisių į automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.