Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, teismo posėdyje išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nuteistasis K. Š. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 3 metų 3 mėnesių 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-01-23 nuosprendžiu K. Š. nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimo bausme 5 metams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Šiaulių apygardos teismo 2006-03-29 nuosprendžiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-01-23 nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistajam skirta atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje, galutinė bausmė- laisvės atėmimas 5 metams.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 17 d. nutartimi Pataisos namų administracijos teikimą dėl K. Š. lygtinio paleidimo patenkino, nuteistąjį K. Š. lygtinai paleido iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, nustatė įpareigojimą per likusį bausmės dalies laikotarpį keturis kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, taip pat uždrausta be bausmę vykdančio organo leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms. Teismas padarė išvadą, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR Baudžiamojo Kodekso 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikoma atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Š. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis yra atlikęs šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas 3 kartus, bausmės atlikimo metu režimo pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau visiškai neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, neįvertino, ar šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų tinkamai realizuoti bausmės tikslai, ar nebūtų pažeistas teisingumo principas. Teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas išsprendė formaliai ir atsižvelgdamas išimtinai vien tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

Nors nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, dirbo, baustas nebuvo, skatintas 3 kartus, tačiau jis nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už neatsargų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias pasekmes. K. Š. sukelto autoįvykio metu žuvo du žmonės, keturiems buvo sutrikdyta sveikata, vienam iš jų- sunkiai. Nuosprendžiu nustatyta, jog K. Š. vairavo neblaivus, jo kraujyje rasta 2.37 promilės alkoholio. Šiuo metu nuteistasis atlikęs vos 1/3 paskirtos bausmės ir neatliktoji bausmės dalis dar gana didelė- daugiu nei trys metai. Aukščiau nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės apibūdina šio konkretaus K. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik tuo atveju, jeigu juo būtų užtikrintas bausmės tikslų realizavimas ir nepažeistas teisingumo principas, kurio esmė yra ta, kad asmeniui taikomos valstybės prievartos priemonės tiek savo pobūdžiu, tiek savo trukme atitiktų padarytos veikos pavojingumą, asmens patiriami suvaržymai turėtų pakankamą nubaudimo poveikį. Šiuo atveju, nors nuteistasis ir atitinka formalius lygtinio paleidimo reikalavimus, tačiau įvertinus tai, kad jis nuteistas už neatsargų, tačiau itin sunkias pasekmes sukėlusį nusikaltimą, nuo nusikaltimo padarymo iki šiol nesiėmė priemonių atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, pinigai išieškoti tik likus trims mėnesiams iki termino, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nors nuteistasis invalidumo pensiją gavo ir anksčiau, atlikdamas bausmę dirbo, įvertinus taip pat tai, kad jis atliko kiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės ir likusi bausmės dalis dar gana didelė, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų pažeistas teisingumo principas, neįgyvendinti kiti bausmės tikslai. Todėl esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tenkinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistojo K. Š. lygtinio paleidimo, nėra pagrindo.

Remdamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis dėl nuteistojo K. Š. lygtinio paleidimo nepagrįsta, todėl naikintina, dėl pataisos namų teikimo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17d. nutartį, kuria nuteistasis K. Š. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 3 metų 3 mėnesių 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirtosios kolonijos teikimą dėl K. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos namų-atvirosios kolonijos atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.