Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernesto Spruogio, Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. firmos „Uvida“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis IMIS SODRA duomenų baze, nei D. P., nei A. M. šioje bendrovėje nebuvo įdarbinti. Nuo 2004-10-01 šioje įmonėje dirbančių nėra. Firma iš UAB „Anerikas“ įsigytą medieną apskaitė buhalterinės apskaitos registruose, įtraukė į atskaitą ir deklaravo deklaracijose. Remdamasi Elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis, Inspekcija nustatė, kad UAB „Anerikas“ nepateikė PVM deklaracijos už 2004 m. lapkričio mėnesį ir neteikia deklaracijų nuo 2005 metų sausio mėnesio. Šios bendrovės negalima rasti veiklos vykdymo vietose. Iš PVM mokėtojų registro UAB „Anerikas“ išregistruotas 2005-01-31 mokesčių administratoriaus iniciatyva kaip bendrovė, neteikianti PVM deklaracijų. Į Inspekciją iškviestas buvęs vadovas R. M. paaiškino, kad akcijas pardavė R. B. Remiantis įmonių registro duomenimis, iki 2005-01-19 bendrovės direktorius buvo L. A., o nuo 2005-01-09 - D. P.. Firmos savininkas V. D. dėl sandorių su UAB „Anerikas“ 2008-10-24 paaiškinime nurodė, kad UAB „Anerikas“ medienos tiekėją surado vadybininkas S. P., kad medienos pirkimo sutartį su įmonės direktoriumi D. P. sudarė firmos patalpose. UAB „Anerikas“ direktorius pateikė įmonės registracijos pažymėjimą, PVM statuso pažymėjimą, spaudą, asmens pasą. VMI interneto puslapyje buvo patikrinti duomenys apie UAB „Anerikas“, t.y., ar galioja PVM statusas, ar neturi skolos. Duomenys jokių įtarimų nesukėlė.

Remdamasi Telšių rajono apylinkės teisme esančios baudžiamosios bylos Nr. 1-7-671/2008 medžiaga, Klaipėdos AVMI 2005-05-09 Specialisto išvada Nr. 8.12-AB6-2, atliktos firmos ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiaga, Kauno AVMI UAB „Anerikas“ mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad sandoriai tarp Firmos ir UAB „Anerikas“ buvo sudaryti tikslu išvengti mokesčių, iškreipiant tikrą, ekonominę veiklos esmę ir siekiant sumažinti mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad įtariamųjų apklausos protokolai - D. P. 2005-03-08 įtariamojo apklausos protokolas ir A. M. 2005-03-01 įtariamojo apklausos protokolas įrodo, kad D. P. ir A. M. klastojo UAB „Anerikas“ PVM sąskaitas faktūras. Suklastoti apskaitos dokumentai buvo pateikiami firmai tikslu pateisinti medienos įsigijimą. Faktiškai mediena buvo perkama iš fizinių asmenų, o ne iš UAB „Anerikas“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktus firmos buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad firma pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnį, nes pagal UAB „Anerikas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, neatitinkančias šio straipsnio nustatytų reikalavimų, buhalterinėje apskaitoje apskaitė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas ir apskaitoje atvaizdavo 817,91 m³ medienos įsigijimą.

Tvirtina, kad Inspekcija surinko pakankamai įrodymų, iš kurių galima daryti pagrįstą išvadą, jog ūkinės operacijos tarp Firmos ir UAB „Anerikas“ realiai neįvyko, t. y., ši įmonė nepardavė firmai medienos, atvaizduotos ginčo apskaitos dokumentuose. Šį faktą patvirtina ir Kauno AVMI atliktas UAB „Anerikas“ mokestinis patikrinimas (2009-02-12 patikrinimo aktas Nr. 20-AU16-6), kurio metu padaryta išvada, kad UAB „Anerikas“ 2004 metų gruodžio - 2005 metų sausio mėnesiais neteisėtai padėjo sukurti nepagrįstą 19 709,27 Lt PVM atskaitą firmai. Patikrinimo metu nustačius, jog ūkinės operacijos, nurodytos UAB „Anerikas“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose faktiškai neįvyko, minėtame akte konstatuota, kad pardavimo PVM už 2004 metų spalio ir gruodžio mėnesių mokestinius laikotarpius deklaruotas nepagrįstai. Atsižvelgus į tai, UAB „Anerikas“ pardavimo PVM už 2004 metų spalio - 2005 metų sausio mėnesių mokestinius laikotarpius akte nebuvo skaičiuojamas.

UAB „Anerikas“ nepateikė PVM deklaracijos už 2004 metų lapkričio mėnesį, už 2004 metų gruodžio mėnesį deklaravo 36 006 Lt PVM apmokestinamus tiekimus ir 6481 Lt pardavimo PVM, kai tuo tarpu firmai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už 2004 metų gruodžio mėnesį PVM apmokestinami tiekimai sudarė 58 452 Lt ir pardavimo PVM - 10522 Lt. Už 2005 metų sausio mėnesį PVM deklaracija nebuvo pateikta. Nuo 2005-01-31 UAB „Anerikas“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip įmonė, neteikianti PVM deklaracijų, nerandama nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose, nevykdanti mokesčių administratoriaus nurodymų. Šis mokesčių administratoriaus veiksmas atliktas netrukus po ginčijamų sandorių, t.y., iš PVM mokėtojų UAB „Anerikas“ išregistruota 2005-01-31, o paskutinis PVM apmokestinamas sandoris užfiksuotas 2005-01-28.

Pažymi, kad pareiškėja, dalyvaudama ginčijamuose sandoriuose, veikė nesąžiningai. Jos sandoris su UAB „Anerikas“ nebuvo vienkartinis t. y., sandoris tęsėsi 2004 metų gruodžio - 2005 metų sausio mėnesių laikotarpiu, paskutinė sąskaita įforminta 2005-02-04 (PVM nebuvo apskaičiuotas). Sandorio su UAB „Anerikas“ metu buvo įformintas paslaugų įsigijimas virš 100 000 litų, todėl daro išvadą, kad traukdama PVM į PVM atskaitą, būdama sąžininga, pareiškėja privalėjo ne tik patikrinti šios įmonės registravimą juridinių asmenų ir Inspekcijos registruose, tačiau ir pasidomėti savo kontrahento vykdoma veikla, jo partneriais. Nors firma ir teigia, kad ji ėmėsi visų priemonių, kad įsitikintų kitos sandorio šalies pateiktų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenų tikrumu, tačiau įtikinamų įrodymų nepateikia. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti su įmone, kuri prekių tiekimo laikotarpiu (nuo 2004-10-01) neturėjo darbuotojų, o sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus pasirašę D. P. ir A. M. UAB „Anerikas“ nebuvo įdarbinti, todėl šie asmenys negalėjo įmonės vardu pasirašyti nei firmai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, nei kasos pajamų orderių kvitų, pagal kuriuos firma sumokėjo šiai įmonei už tariamai parduotą medieną. Jeigu firmos atstovai, siekdami užtikrinti tinkamą mokestinių prievolių vykdymą, būtų domėjęsi, ar UAB „Anerikas“ tinkamai vykdo savo mokestines prievoles, ar jų veikla yra teisėta (tokia pareiga atsiranda iš įstatymuose nustatytų mokesčio mokėtojo pareigų, vykdant mokestines prievoles valstybei, turinio), įtarimų dėl galimų verslo partnerių neteisėtos veiklos turėjo sukelti aplinkybės, jog tariami tiekėjai neturėjo nei darbuotojų, nei buveinės, nei veiklos vykdymo vietų, kur mediena galėjo būti sandėliuojama. Be to, firma turėjo teisę ir galėjo nustatyti pardavėjams tam tikras sąlygas, kurios minimaliai sumažintų su vykdomų sandorių susijusių mokestinių prievolių netinkamo vykdymo riziką, tuo labiau, kad medienos pirkimas nebuvo vienkartinis. Tačiau firma patikrinimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavo tokios informacijos, ją gavo ar negavo ir tokiais savo veiksmais prisidėjo prie mokesčių nemokėjimo. Atvirkščiai, kaip nurodyta Telšių rajono apylinkės teismo 2010-04-28 nutartyje, firmos savininkas, turėdamas teisę atstovauti šią firmą bei kontroliuoti jos veiklą, bei, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą (2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 str.) nepilnai atliko savo pareigas ir nevykdė firmos darbuotojų - vadybininkų S. P., R. G. pakankamos priežiūros ir kontrolės, nes, firmos vadybininkui S. P. suteikęs įgaliojimus valdyti firmos pinigines lėšas, visiškai nekontroliavo, ar jos yra naudojamos teisėtai įgyjant medieną įmonės vardu, ar mediena tikrai perkama iš pirkėjų, kurie nurodyti šių vadybininkų firmos buhalterinei apskaitai pateiktuose pirkimo dokumentuose. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad „S. P. ir R. G., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2004 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2005 metų sausio mėnesio pabaigos (tikslios datos ir laikas nenustatyti), tikslu, kad V. D. firma „Uvida“ išvengtų prievolės mokėti PVM, t. y. jos naudai, organizavo UAB „Anerikas“ dokumentų klastojimą, o suklastotus dokumentus panaudojo V. D. firmai „Uvida“ įtraukimui į buhalterinę apskaitą, dėl ko šiam juridiniam asmeniui į PVM atskaitą įtraukus duomenis iš suklastotų UAB „Anerikas“ apskaitos dokumentų, V. D. firma „Uvida“ apgaule išvengė prievolės sumokėti 19 709,27 Lt PVM valstybės biudžetui.

Pažymi, kad dar tuo laikotarpiu, kai buvo vykdomi firmos sandoriai su UAB „Anerikas“, Inspekcija turėjo informaciją apie tai, kad ši bendrovė nedeklaruoja pajamų ir neteikia deklaracijų ir ši informacija buvo perduota firmos buhalterei V. N. (V. N. 2005-03-17 paaiškinimas Inspekcijai, kuriame nurodyta, jog pateikus PVM sąskaitų registrus Inspekcijai (registrai už 2004 m. gruodžio 1-15 dienas buvo perduoti apie gruodžio 22 d., o už gruodžio 16-31 dienas - 2005 m. sausio 5 d.), ji buvo Inspekcijos informuota, kad tiekėjai UAB „Mikronitas“ ir UAB „Anerikas“ nedeklaruoja pajamų ir ši informacija perduota firmos savininkui), tačiau, net ir turėdama informaciją apie galimai neteisėtą UAB „Anerikas“ veiklą, firma ir toliau tęsė sandorius su šia bendrove. Byloje esančioje Telšių rajono apylinkės teismo 2010-04-28 nutartyje teigiama, kad pareiškėja, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, nepilnai atliko savo pareigas ir nevykdė savo darbuotojų - vadybininkų S. P., R. G. pakankamos priežiūros ir kontrolės. Vadybininkui S. P. suteikus įgaliojimus valdyti įmonės pinigines lėšas, visiškai nekontroliavo, ar jos yra naudojamos teisėtai, įgyjant medieną įmonės vardu, ar mediena tikrai perkama iš pirkėjų, kurie nurodyti šių vadybininkų pareiškėjos buhalterinei apskaitai pateiktuose pirkimo dokumentuose. Konstatuoja, kad ginčijamu atveju pareiškėja santykiuose su UAB „Anerikas“ veikė nesąžiningai. Ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, t.y. jose nurodytas prekių tiekėjas realiai netiekė medienos firmai, todėl šios PVM sąskaitos faktūros laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima. Pareiškėja nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kas realiai tiekė medieną, kokiais kiekiais ir kokiomis sumomis. Nesant įrodymų, patvirtinančių dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumą, nėra pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo būtent už patiektą medieną, pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 19 709 Lt PVM.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktą, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta.

Į teismo posėdžius neatvyksta pareiškėjos V. D. firmos „Uvida“ atstovas. Teismo posėdžiai buvo skirti 2011-04-06, 2011-05-09, 2011-06-06, 2011-06-27, 2011-07-11. Šaukimai grįžta su įrašais, kad pareiškėja jų neatsiima. Administracinės bylos ir mokestinės bylos duomenimis vienintelis pareiškėjos adresas nurodytas: (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šaukimai pareiškėjai buvo siunčiami šiuo adresu. Valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų 2011-04-19 išplėstiniame išraše pareiškėjos buveinės adresu taip pat nurodomas adresas: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (b.l. 114-115). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis V. D. adresas Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM nurodytas toks pats (b.l. 119). 2011-05-12 raštu teismas kreipėsi į UAB „Paslaugos būstui“, Klaipėdoje pagal jos aptarnaujamą teritoriją su prašymu įteikti pareiškėjui šaukimą. 2011-05-19 teisme gautas UAB „Paslaugos būstui“ raštas, kuriame rašoma, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ši įmonė neeksploatuoja, įteikti teismo šaukimą pareiškėjai neturi galimybės (b.l. 122).

Vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsniu proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu, nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba į oficialiai deklaruotą buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas būtų pakeitęs savo buveinę.

Kadangi pareiškėja nepranešė, kad pasikeitė jos buveinės adresas, VĮ Registrų centro duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjos buveinės adresas juridinių asmenų registre nurodytas toks pats, kaip ir skunde teismui, teismo šaukimai laikomi įteiktais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-06-07 priėmė nutartį, kuria pareiškėjos dalyvavimą byloje pripažino būtinu. Pareiškėjai ši nutartis išsiųsta jos skunde teismui nurodytu buveinės adresu, sutampančiu su VĮ Registrų centro duomenų bazėje esančiu adresu. Šioje nutartyje pažymėta, kad pakartotinai neatvykus į teismo posėdį 2011-06-27 15.30 val. pareiškėjos atstovui, bus taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 5 p. numatytos pasekmės, t.y. skundas bus paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjai išsiųstas minėtos nutarties nuorašas į teismą negrįžo. 2011-06-27 pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie 2011-07-11 16.00 val. paskirtą teismo posėdį pareiškėjai pranešta teismo informaciniu pranešimu, taip pat, šaukimas jai įteiktas LR ABTĮ 75 str. 5 d. nustatyta tvarka – per Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (b.l. 135,138). Į šį teismo posėdį pareiškėjos atstovas taip pat neatvyko. Nesant galimybės bylą išspręsti vien pagal esamą medžiagą, esant būtinumui aiškintis su pareiškėjos atstovu medienos pirkimo iš UAB „Anerikas“ aplinkybes, pareiškėjos skundas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str., 5 p., 105-106 str.,

nutarė:

Pareiškėjos V. D. firmos „Uvida“ skundą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.