Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Kadangi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta viešojo administravimo sąvoka ir nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).

Teismas išaiškino pareiškėjui, jog minėtas CPK straipsnis numato, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per to paties kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui (t. y. bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismui), kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti jis gali kreiptis į antstolį, kuris pagal CPK 510 straipsnį turi išnagrinėti pateiktą skundą (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

III.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteisė pareiškėjui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Ministerija) neveikė taip, kaip privalo veikti, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, vykdo asignavimų valdytojas Ministerija, kuri juos pagal asmens prašymą privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo gavimo. Pareiškėjas teigia, kad Ministerija aukščiau minėtų įstatymų nesilaiko, taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną nagrinėti tam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad neprašė nagrinėti antstolės veiksmų , akcentuoja, kad Ministerija netinkamai vykdė įstatymus ir įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi ABTĮ 18 straipsniu, pagal kurį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pirmosios instancijos teismo jis prašė „nurodyti antstoliui vykdyti išieškant“ pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Taigi atskirajame skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog jis neprašė nagrinėti antstolės veiksmų. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Reikalavimo skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai pareiškėjas neįvykdė, todėl šis pareiškėjo atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2019 m. birželio 10 d. nutartyje teisingai nustatė, jog iš skundo turinio matyti, kad ginčas kilo dėl antstolio veiksmų areštuojant pareiškėjui priklausančią 2 000 Eur sumą, todėl pareiškėjo skundas pagrįstai atsiakytas priimti kaip nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą vadovaujasi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį atsisakoma priimti skundą dėl to, jog byla nepriskirtina administraciniam teismui, tačiau iš teismo nutarties rezoliucinės dalies ir kitų nutarties motyvų matyti, kad teismas de facto (faktiškai) pareiškėjo skundą teisingai atsisakė priimti, nes jis nenagrinėtinas teismų administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, jog Ministerija netinkamai vykdė įstatymus ir įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, nes pareiškėjui priteistą sumą pervedė ne į pareiškėjo sąskaitą, o antstolei I. B., pažymi, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pastebėtina, jog nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, ši aplinkybė ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui inicijuoti teisminį ginčą dėl galimai netinkamų Ministerijos veiksmų, vykdant įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Tačiau tam pareiškėjas privalo tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, t. y. konkrečiai nurodyti tinkamą atsakovą, kokius Ministerijos veiksmus pareiškėjas skundžia bei aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.