- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-196-241/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ 2016 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „ Psyops Constructions “ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas P. P..Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu prašydama pripažinti netekusiu galios nuo jo priėmimo dienos 2016 m. rugpjūčio 19 d. BUAB „Psyops Constructions“ kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti BUAB „Psyops Constructions“ akcininko L. B. pasiūlymui bankroto procesą baigti taikos sutartimi tarp bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių pagal akcininko 2016 m. rugpjūčio 2 d. pasiūlymą.Pareiškėja nurodė, kad BUAB „Psyops Constructions“ kreditorių susirinkimo protokolą gavo elektroniniu paštu 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto apskundimo termino nepraleido. Pareiškimu ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja tiek imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tiek ir protingumo bei sąžiningumo principams, be to, pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus. BUAB „Psyops Constructions“ mokestinė nepriemoka, susidariusi už laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėnesio, 2016 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas sąlygoja, kad BUAB „Psyops Constructions“ mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas dar 24 mėnesiams. Taikos sutarties projekte nėra pateiktos skolos grąžinimo užtikrinimo priemonės, informacija apie planuojamus piniginius srautus. Nutraukus bankroto bylą UAB „Psyops Constructions“ mokestinė nepriemoka gali didėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti VMI pareiškimą dėl BUAB „Psyops Constructions“ 2016 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas teisme gautas 2016 m. rugsėjo 13 d., t. y. praėjus daugiau kaip 14 dienų nuo skundžiamo BUAB „Psyops Constructions“ kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo ir pasibaigus apskundimo terminui. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 19 d. vykusiame BUAB „Psyops Constructions“ kreditorių susirinkime dalyvavo balsuodama raštu, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja žinojo apie kreditorių susirinkimą. Taip pat teismas konstatavo, kad prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškėja nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:BUAB „Psyops Constructions“ kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. rugpjūčio 19 d. Kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 VMI gavo elektroniniu paštu 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl tik tada VMI sužinojo apie nutarimo priėmimą ir per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą pateikė skundą teismui dėl nutarimo panaikinimo.VMI skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo teismui pateikė 2016 m. rugsėjo 12 d., įkeldama į EPP sistemą, t. y. keturioliktą dieną nuo kreditorių susirinkimo protokolo gavimo 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pareiškėja nepraleido. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundas buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 13 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Byloje nustatyta, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu – dėl taikos sutarties bankroto byloje sudarymo – buvo priimtas 2016 m. rugpjūčio 19 d. (2 t., b. l. 9-11). Apeliantė šiame susirinkime dalyvavo balsuodama raštu (2 t., b. l. 12). Pareiškimas dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu pirmosios instancijos teismui pateiktas 2016 m. rugsėjo 12 d. elektroninių ryšių priemonėmis (2 t., b. l. 65-66).ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Šia įstatymo norma yra užtikrinamas viešasis interesas, bankroto proceso tikslai operatyviai ir koncentruotai patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, pačios įmonės interesus, garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2068/2011; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-948/2013; kt.).Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo teismui termino pabaigos datą. Apeliantės teigimu, ji kreditorių susirinkimo protokolą gavo 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas 14 dienų terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 12 d. Kadangi atskirasis skundas teismui paduotas 2016 m. rugsėjo 12 d., apeliantės nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminas nebuvo praleistas. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.Terminas pareiškimui paduoti dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo kreditoriui, kuris dalyvavo susirinkime, skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2068/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2796/2011; 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-948/2013; kt).Bankroto procese viešasis interesas operatyviai patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, taip pat garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą reikalauja bankroto procese kilusius ginčus tarp kreditorių spręsti nedelsiant. Kaip minėta, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas neužtęs bankroto proceso ilgiau nei būtina ir, esant trumpiems apskundimo terminams, suteikia realias galimybes ginti savo teisėtus interesus visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo kreditorių susirinkime. Tie kreditoriai, kurie nedalyvavo susirinkime, apie jame priimtus nutarimus dažnai sužino vėliau, t. y. ne susirinkimo dieną, taigi susirinkime nedalyvavusiems kreditoriams terminas apskųsti nutarimus skaičiuojamas nuo sužinojimo apie nutarimą dienos. Neretai sužinojimo diena būna nutarimo gavimo diena, jeigu pagal bylos aplinkybes negalima daryti išvados, kad realiai apie bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą kreditorius sužinojo anksčiau nei nutarimo gavimo dieną. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, įtvirtina ir pareigą kreditoriui elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl nutarimo apskundimo termino pradžia siejama su momentu, kai kreditorius turėjo sužinoti apie priimtą ginčo nutarimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012).Apeliantė dalyvavo kreditorių susirinkime, kurio nutarimą skundžia, todėl konstatuotina, kad apeliantei buvo žinoma apie šį susirinkimą. Apeliantė byloje nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie aplinkybes, kurios sutrukdė jai operatyviai (tą pačią dieną) gauti ginčo kreditorių susirinkimo protokolą (sužinoti apie nutarimo priėmimą) ir jį apskųsti nustatytu terminu. Todėl darytina išvada, kad apeliantė apie skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą turėjo sužinoti 2016 m. rugpjūčio 19 d. Taigi, pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, paskutinė diena pareiškimui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu paduoti buvo 2016 m. rugsėjo 2 d. Pareiškimas elektroninių ryšių priemonėmis pirmosios instancijos teismui paduotas 2016 m. rugsėjo 12 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą. Apeliantė teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė atskirojo skundo gavimo teisme datą (teismas nustatė, kad pareiškimas gautas 2016 m. rugsėjo 13 d.), tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga ir nelemia skundžiamo teismo procesinio sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliantė ginčo kreditorių susirinkimo protokolą faktiškai gavo 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl turėjo realią galimybę jį apskųsti iki 2016 m. rugsėjo 2 d., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino.Praleistas terminas gali būti atnaujintas bankroto bylose, atsižvelgiant į viešąjį interesą šios kategorijos bylose, jeigu teismui pateikiami praleidimą pateisinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Tačiau apeliantė, atstovaujama profesionalių teisininkų, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė termino praleidimą pateisinančių įrodymų ir prašymo atnaujinti praleistą terminą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-595-562/2016 netenkino BUAB „Psyops Constructions“ bankroto administratoriaus prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino sprendžiamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo terminą, ir atsisakydamas priimti apeliantės pareiškimą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą.