- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-09
- Bylos Nr.
- Ik-568-428/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė, Natalija Zelionkienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Natalijos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-03-17 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-10-N-675-816 ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą teikti pareiškėjai J. N. antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėja prašė skundą tenkinti ir skunde bei teismo posėdyje panašiai nurodė, kad skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas sprendimą motyvavo tuo, kad prašymas suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ginti nuosavybės teises yra akivaizdžiai nepagrįstas, atstovavimas neperspektyvus. Skundžiamame sprendime tarnyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savininkė pareiškėjos teisių nepažeidė. Pareiškėja mano, kad atsakovas sprendimas nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) , savininkė, nesilaikydama bendrųjų taisyklių, butą pavertusi šiukšlynu (iš buto nuolat sklinda kvapai, veisiasi parazitai) pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos narių teises, nes visi priversti kentėti nepatogumus. Civilinio kodekso 4.98 straipsnis leidžia reikalauti pašalinti bet kokius savininko teisių pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Kauno tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir jos reikalavimą pagrindžiančius papildomus dokumentus, nustatė, kad pareiškėja nėra buto, pažymėto (duomenys neskelbtini) savininkė. Pareiškėjos Kauno tarnybai pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nėra nurodyta, kad pareiškėjai priklausytų koks nors nekilnojamas turtas. Be to, pareiškėjos pateiktį institucijų raštai yra adresuoti G. N., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) . Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo nuspręsta, kad pareiškėja nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkė ir vadovaujantis LR CK 4.98 straipsniu, kuris numato savininko teisę reikalauti pašalinti jo teisės pažeidimus, pareiškėjos teisės negali būti ginamos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau- Tarnyba) 2010-03-10 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių gynimo (b.l. 32). Pareiškėja šiame prašyme nurodė, kad daugiabučio namo bendrasavininkė savo butą (duomenys neskelbtini) , (pareiškėja gyvena toje pačioje laiptinėje, kurioje yra butas (duomenys neskelbtini) ) pavertė šiukšlynu, iš buto sklinda kvapai, veisiasi parazitai, kurie keliauja ir į kitus būtus, dėl ji ir to jos šeimos nariai kenčia nepatogumus. Pareiškėja atsakovui, taip pat pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnijos 2010-01-20 raštą Nr. 07-2-18 ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 20009-12-29 raštą Nr. 13-1750 (b.l. 35-36), kuriuos atsakovas vertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnija 2010-01-20 rašte Nr. 07-2-18 buvo nurodyta, kad apie priimtus sprendimus dėl buto (duomenys neskelbtini) , užversto šiukšlėmis papildomai informuos. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 20009-12-29 rašte Nr. 13-1750 nurodyta, kad į butą (duomenys neskelbtini) , patekti nepavyko, tačiau bendro naudojimo laiptinėje Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta. Atsakovas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos savininkų (naudotojų) teisės naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimosi objektais. Tarnyba priėmė skundžiamąjį sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
Įstatymas nustato, kad antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (Įstatymo 3 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad įstatymų leidėjas antrinės teisinės pagalbos teikimą Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems fiziniams asmenims sieja su LR Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai teikti pagal šį Įstatymą, išskyrus šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytas išimtis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.) ir priimdama administracinius sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (arba atsisakymo ją teikti) kiekvienu konkrečiu atveju privalo ištirti ir įvertinti, ar asmuo atitinka Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies įtvirtintus šio Įstatymo tikslus ir laikantis šio Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų.
Taigi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, pagal savo kompetenciją turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą atsižvelgdama į pateiktus dokumentus ir nurodytas faktines aplinkybes, kurios turi atitikti įstatymo (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, ir yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui ginti pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės ir to išdavoje skundžiamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Akivaizdus reikalavimų nepagrįstumas ir atstovavimo neperspektyvumas susijęs su asmens pateikto prašymo turinio vertinimu. Tokiam vertinimui atlikti būtina įvertinti asmens pateiktą informaciją, iš kurios galima būtų spręsti apie prašymo akivaizdų nepagrįstumą ir atstovavimo byloje neperspektyvumą. Nagrinėjamuoju atveju (skundžiamame sprendime) atsakovas įvertino pareiškėjos prašymo turinį ir pateiktus dokumentus, bei priėmė skundžiamą sprendimą nurodydamas argumentus, kodėl antrinė teisinė pagalba neteikiama. Tačiau kolegijos nuomone, ne visi atsakovo argumentai buvo pakankami pagrįsti sprendimui, kad pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Skundžiamame sprendime nurodyti argumentai tai, kad pareiškėja gyvena keliais aukštai aukščiau nei buto, užversto šiukšlėmis, savininkė ir pareiškėjos pažeidžiamos teisės galėtų būti siejamos tik su daugiabučio namo bendro naudojimo objektais, ir tai, kad dėl buto, kuris užverstas šiukšlėmis, bendrojo naudojimo laiptinėje Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta, nepagrindė išvados dėl pareiškėjos reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo ir atstovavimo byloje neperspektyvumo. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės yra vertinimo bei įrodinėjimo dalykas, atliekamas teisminio nagrinėjimo metu teikiant šalims įrodymus. Be to, atsakovas nurodydamas, kad nėra žinoma ar pareiškėja yra buto savininkė, nepareikalavo iš pareiškėjos papildomų įrodymus, patvirtinančių, kad ji yra buto, kuris yra toje pačioje laiptinėje kaip ir butas užverstas šiukšlėmis, savininkė ketinanti užvesti civilinę bylą dėl nuosavybės teisų gynimo CK 4.98 straipsnio pagrindu. Atsakovas šią aplinkybę pagrindė tik atsiliepime nurodydamas, kad iš pareiškėjos pateiktos Turto ir pajamų deklaracijos nustatyta, kad pareiškėja nėra buto, kuriame ji gyvena savininkė.
Teisėjų kolegija įvertinusi, kad pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad nėra buto, Krėvės pr. Nr. 14 A-65, Kaune, savininkė ir tai, kad Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtinta būtent savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, konstatuoja, kad pareiškėja, nebūdama buto savininke, akivaizdžiai neturi teisės ginti, šiuo atveju, savininko teisių Civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu. Todėl pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių gynimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Naikinti skundžiamo sprendimo ir pareigoti atsakovą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respub1kos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu ir 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.