Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Algerdo Urbšio ir Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nuteistojo R. M. gynėjai advokatei R. Budrytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirta bausmė 18 MGL, t.y. 2340 Lt (du tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt litų) bauda.

Nukentėjusios civiliniai ieškiniai patenkinti dalinai ir iš R. M. priteista D. D. turtinei žalai atlyginti 1800 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai litų) ir 700 Lt (septyni šimtai litų) už advokato padėjėjo paslaugas bei 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-05-02, apie 17.00 val., viešoje vietoje, ties viaduku į PLC „Mega”, Kaune, važiuojant automobiliu „Crysler 300“, prekybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atsidaręs automobilio galinių keleivio pusės durelių langą, matant pašaliniams asmenims, abiem rankom paėmė ir per kelis kartus sviedė įvairius daiktus ir šiukšles į šalia važiuojantį nukentėjusios D. D. automobilį „Mercedes Benz ML 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas avarinę situaciją, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino svetimą - nukentėjusiosios D. D. 1800 Lt vertės turtą. t.y. automobilio „Mercedes Benz ML 320“, v.n. (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklą.

Nuteistasis R. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi išimtinai tik nukentėjusios D. D., jos sūnaus bei su įvykiu nesusijusių pareigūnų parodymais, kurie teisminio nagrinėjimo metu išimtinai vertino tik jo asmenines savybes, bet ne įvykio aplinkybes. Teismas ignoravo ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir kaltę paneigiančius įrodymus. Apeliantas nurodo, kad po tariamo incidento D. D. bei jos sūnus V. D. nurodė, kad skambino į pagalbos telefoną 112 bei pranešė policijos pareigūnams, jog Crysler vairuotojas mėtydamas šiukšles pavojingai manevravo sukeldamas avarinę situaciją. Tačiau iš byloje esančios įvykių paieškos suvestinės buvo neginčijamai nustatyta, kad jokio pranešimo susijusio su minimu įvykiu nei iš D. D., nei iš kitų asmenų gauta nebuvo. Teismas neišanalizavo telefoninių pokalbių išklotinės, kurioje nustatyta, kad D. D. neskambino telefonu 112 į pagalbos centrą. D. D. ir V. D. tvirtino, kad įvykio vakarą V. D. pastebėjo įskilusį stiklą keleivio pusėje. D. D. nurodė, jog įskilimą kitą dieną pastebėjo keleivio pusėje. Tačiau ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, bei apžiūros protokole užfiksuota, jog detaliau apžiūrėjus automobilį matosi, kad automobilio priekinis stiklas vienoje vietoje – vairuotojo, yra sugadintas, t.y. įdaužtas, o įskilimo automobilio stikle keleivio pusėje paprasčiausiai nėra.

Skunde teigiama, kad D. D. tvirtino, kad matė, kaip į langą atsitrenkė banano žievės ir šiukšlės. V. D. tvirtino, kad matė skriejančius popierius. Tačiau nei banano žievės, nei popierius automobilio stiklo įskelti negalėtų. Nusikaltimo padarymo įrankiai nebuvo nei nustatyti, nei apžiūrėti. Teismas nesiėmė jokių priemonių, jog į bylos nagrinėjimą būtų iškviestas liudytojas A. S., su kuriuo kartu tuo metu buvo Vokietijoje. Teismas neteisėtai įpareigojo jį atvesdinti liudytoją A. S. į teisminį nagrinėjimą.

Nukentėjusioji D. D. atsikirtimais į apeliacinį skundą prašo R. M. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad su apelianto teiginiais visiškai nesutinka. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme V. D. davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu surašant apklausos protokolą buvo padarytas rašymo apsirikimas, nesudaro pagrindo teigti, jog pastarojo parodymai yra nenuoseklūs ar prieštaringi. 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu V. D. apklausiamas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu surašytame protokole yra padarytas rašymo apsirikimas, blogai parašyta viena raidė, t.y. vietoje įrašo su drauge, turėjo būti nurodyta, kad vaikščiojo su draugu, o taip pat nurodė, jog tyrėjai tikrai sakė, jog vaikščiojo su draugu tik ji blogai surašė. Tuo tarpu minėtojo liudytojo nurodytą aplinkybę, jog kartu su juo vaikščiojo draugas, o ne draugė patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. M., kuris nurodė, jog su V. D. turi tradiciją išeiti į kiemą pasivaikščioti. Tuo tarpu tai, kad A. M. negalėjo nieko konkrečiau paaiškinti apie automobiliui padarytą sugadinimą, nepaneigia aplinkybės, jog jis buvo kartu su V. D., kai pastarasis pastebėjo sugadinimus. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu V. D. nurodė, jog apie pastebėtus sugadinimus draugui nieko nesakė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad V. D. parodymai nenuoseklūs ar prieštaringi.

Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ji nurodė, jog šiukšlės į automobilį buvo mestos du ar tris kartus. Dėl susidariusios stresinės situacijos įvykio metu, kiek konkrečiai kartų R. M. metė šiukšles į automobilį neskaičiavo, tačiau buvo mesta daugiau nei vieną kartą. Todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog parodymai nenuoseklūs.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad R. M. 2010-05-02 dėl savo 2009-12-18 patirto dešinio blauzdikaulio lūžimo ir jo ligos istorijoje užfiksuoto sveikatos stovio, galėjo sulenkti dešinę koją, atsiklaupti, nes po gydymo traumatologas parašė, kad „ištiesimas ir lenkimas kojos yra pilnas, judesiai neriboti“, tai darydamas galėjo jausti skausmą, kurio stiprumas priklauso individualiai. Šie teismo eksperto paaiškinimai savaime paneigia apelianto nurodytą aplinkybę, jog pastarasis įvykio metu fiziškai negalėjo susirietęs keturpėsčias mėtyti šiukšles per langą.

Vertinant tai, kad įvykis truko trumpą laiko tarpą, o taip pat tai, kad reali turtinė žala buvo padaryta atsikirtimų autorei, natūralu, jog kiti eismo dalyviai dėl kelyje kilusio sąmyšio, praktiškai susidariusių avarinių situacijų, tačiau nekilus eismo įvykiui į policijos įstaigą ir nesikreipė. Įžūlūs veiksmai kaip nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo būdas gali būti suprastas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kt. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, akivaizdu, jog dėl R. M. mėtomų šiukšlių buvo sutrikdytas intensyvus eismas. Įvykio metu kelyje buvo daug automobilių, kurie dėl R. M. mėtomų daiktų per langą buvo priversti keisti važiavimo greitį ir kryptį, kelyje kilo sumaištis, susidarė avarinės situacijos, bet eismo įvykis nekilo. Šios aplinkybės aiškiai parodo, jog dėl apelianto neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas iškviesti į teismo posėdį liudytoją A. S., tačiau pastarojo nepavykus iškviesti, pagrįstai baigė bylos nagrinėjimą. Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas tyrė kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją, tačiau nesant jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, padarė išvadą, jog R. M. nurodomos aplinkybės yra niekuo nepagrįsta gynybinė versija. Taip pat pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu niekuomet neįpareigojo kaltinamojo atvesdinti minėtojo liudytojo, todėl minėtosios pastarojo nurodomos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusioji D. D. teismui parodė, kad teisiamasis šiukšles abiem rankom metė per automobilio durelių užpakalinį stiklą, turėjo būti atsiklaupęs ant sėdynės, metė du ar tris kartus, kelis kartus subumbsėjo, metė ir smulkius daiktus, mėtymas vyko 2-3 sekundes, nuteistąjį atpažino pagal veido bruožus, buvo įskeltas jo automobilio priekinis stiklas keleivio pusėje, apie įvykį pranešė telefonu 112, kodėl nebuvo užfiksuotas skambutis nežino (t. 2, b.l. 38-40).

Tai, kad byloje nėra duomenų, kad buvo užfiksuotas įvykis, apie kurį nukentėjusioji pranešė paskambinusi telefonu 112, nepaneigia nukentėjusiosios paaiškinimo, kad ji skambino 112 numeriu ir pranešė apie įvyki. Tai, kad ji skambino patvirtina ir liudytojas V. D..

Liudytojas V. D. teismui parodė, kad važiuojant link mašinos artėjo kita mašina Chrysler 300, atkreipė dėmesį, kad į stiklą pokštelėjo garsas ir matė, kad popieriai skrido, matė vyriškį, kuris persisvėręs per dešinių galinių durelių stiklą, metė šiukšles, mama bandė įsiminti mašinos numerį, sustojusi paskambino telefonu ir pranešė apie įvykį. Tas įvykis sukėlė sumaištį kelyje. Vakare pastebėjo, kad įskilęs automobilio stiklas. Jis vaikščiojo su draugu, apklausoje jis tikrai sakė, kad vaikščiojo su draugu A. M., apklausoje buvo blogai surašyta viena raidė (t. 2, b.l. 55-56). Nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu į apklausos protokolą buvo įrašyta, kad liudytojas vaikščiojo su drauge, o ne su draugu, nes liudytojas teisme parodė, kad tai buvo rašymo apsirikimas ir apklausos metu jis teigė, kad vaikščiojo su draugu.

2010-05-05 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios automobilis ir jo priekinio lango stiklas vairuotojo vietoje įdaužtas (t. 1, b.l. 53-57), tačiau iš nuotraukų matyti, kad automobilio priekinio lango stiklas įdaužtas arčiau keleivio pusės. Nukentėjusioji ir liudytojas V. D. teisingai apibūdino įdaužtos vietos formą, kitos tokios vietos automobilio apžiūros metu nustatyta nebuvo, todėl tyrėja galėjo klaidingai nurodyti, kad lango stiklas sugadintas iš vairuotojo pusės.

Be to, tokios aplinkybės, kaip skambutis 112 numeriu ir kokioje vietoje įskilo stiklas, esminės reikšmės bylai neturi.

Nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis metė įvairius daiktus, todėl į priekinį stiklą galėjo pataikyti ne tik banano žievės, bet ir daiktai, kurie galėjo sugadinti priekinį automobilio stiklą.

Liudytojas A. S. teismui parodė, kad dirba Santakos policijos komisariate kriminalinės policijos skyriaus operatyviniu darbuotoju, M. jam sakė, kad jis buvęs policijos darbuotojas, atlikinėjo Santakos PK praktiką, kai buvo studentu. Mašiną vairavo ne jis, o jo draugė. Važiuojant jie vieni kitiems užsiblokavo mašinas, buvo avarinė situacija. M. per langą metė šiukšles, bet kad sudaužytų jisai nematė, nuvedė M. pas tyrėją I. P. (t. 2, b.l. 94).

Liudytoja I. P. teismui patvirtino, kad M. jai pasakė, kad žino dėl ko kviečiamas pas ją, ji pasakė M., kad jis metė šiukšles, M. tai patvirtino, ji paprašė, kad jis palauktų ir po pietų jį apklaus, tačiau po pietų M. nepasirodė (t. 2, b.l. 96).

Liudytojas V. R. teismui parodė, kad R. M. buvo pasiskolinęs iš jo prekybinius numerius Chrysler automobiliui tam, kad nuvaryti jį į servisą ir sutvarkyti (t. 2, b.l. 99).

Eksperimento metu buvo nustatyta, kad panašaus Chrysler automobilio galinis dešinės pusės lango stiklas pilnai atidarytas, buvo nustatyta, kad įmanoma iki pusės išlįsti per automobilio galinį dešinės pusės langą atsiklaupus ant kelių, iškišus per langą abi rankas, galima mesti šiukšles (2 t., b.l. 160-163).

Ekspertas Gregoire Abi Chaker teismui paaiškino, kad tiriamasis R. M. 2009-12-18 patyrė traumą, buvo nustatytas dešinio blauzdikaulio lūžis, nėra duomenų apie patologinius pakitimus, kurie neleistų atlikti byloje nurodytus veiksmus, po gydymo traumatologas parašė, kad kojos ištiesimas ir lenkimas yra pilnas, judesiai neriboti (t. 4, b.l. 21-22).

Eksperimento metu gauti duomenys ir eksperto apklausa patvirtino, kad nuteistasis galėjo fiziškai įvykdyti veiksmus, dėl kurių kaltinamas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis neprašė apklausti liudytojo A. S.. Teismas savo iniciatyva kvietė šį liudytoją į posėdį, tačiau A. S. teismo šaukimo negavo, vėliau teismui pranešė, kad į teismo posėdį atvykti negali, nes dirba užsienio valstybėje. Teismas priėmė nutartį liudytoją atvesdinti, tačiau jo atvesdinti nepavyko, buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad telefonu asmuo, prisistatęs A. S., paaiškino, kad gyvena ir dirba Prancūzijoje, tačiau konkretų savo adresą nurodyti atsisakė, į Lietuvą artimiausiu laiku grįžti neplanuoja. Darytina išvada, kad teismas ėmėsi visų priemonių apklausti liudytoją A. S., tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių. R. M. ir A. S. 2012-02-29 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteisti už bendrininkų grupėje padarytą nusikalstamą veiką, todėl pagrįstai manoma, kad liudytojo A. S. parodymai nebus objektyvūs. Be to nukentėjusioji tvirtai atpažino nuteistąjį, buvo nustatyta, kad jis naudojosi automobiliu „Chrysler“ su kaltinime nurodytais numeriais, liudytojų A. S. ir I. P. parodymais nustatyta, kad R. M. neginčijo, kad įvykio metu metė šiukšles iš automobilio.

Teisiamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo padaryta žymi materialinė žala. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Viešosios tvarkos objektyvioji pusė skiriasi pagal atliekamų veiksmų pobūdį – šiuo atveju nuteistojo veika buvo susijusi su kito asmens turto naikinimu, avarinės situacijos sukėlimu kelyje.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Automobilio sugadinimas buvo betikslis, beprasmis ir nemotyvuotas. Šiais veiksmais buvo apgadintas automobilis, padaryta turtinė žala nukentėjusiajai. Nuteistojo veiksmai buvo įžūlus. Veiksmai patvirtina, kad nuteistasis veikė dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Minėti nuteistojo veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – kelyje, automobilių su žmonėmis judėjimo vietoje, kitų važiavusių žmonių akivaizdoje, todėl nuteistasis sutrikdė visuomenės tvarką, rimtį, sukėlė avarinę situaciją kelyje. Buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis. Tad nuteistasis R. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Atsižvelgiant į visa aukščiau išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo motyvais, įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.