Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Tauragės rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2010 m. gegužės 24 d., apie 16 valandą, (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į savo gyvenamąjį namą durų tarpusavio konflikto metu, tyčia, durdama peiliu vieną kartą į dešinį šoną, sužalojo šeimos narį – vyrą G. J., padarydama jam kiauryminę durtinę pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su daliniu kepenų pažeidimu, kas komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t y. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario, vyro, nukentėjusiojo G. J. sveikatą.

Kaltinamoji A. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų gegužės 24 d., apie 15 valandą namo iš talkos grįžo vyras, kuris buvo girtas. Ji su dukra (duomenys neskelbtini) ruošė maistą - ji pjaustė lašinius, o dukra - svogūnus. Vyras paklausė, ar ji padarė lauko darbus, o ji atsakiusi, kad padarys vėliau. Liepusi vyrui eiti į lauką ir apsiraminti. Vyras nerimo, klausė dukters ar ši nešioja liemenėlę. Ji pasakiusi, kad tai ne jo reikalas ir stūmė jį į lauką. Stumdama pamiršo, kad rankoje turėjo peilį ir nepajuto kaip įdūrė vyrui į dešinį šoną. Vyrui pasidarė blogai, ji vietoj spirito ant žaizdos pylė kvepalus, kad sustotų kraujavimas, vėliau iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusioji teisme parodė, kad nuoširdžiai gailisi, vyrą sužalojo netyčia, su juo susitaikė, lankė ligoninėje ir pažada, kad ateityje panašūs dalykai nepasikartos. Prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

Nukentėjusysis G. J. teisme parodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Žmona jį lankė ligoninėje, jie susitaikė. Nukentėjusysis prašo teismo neskirti žmonai griežtos bausmės, nes dėl to, kas įvyko kaltas jis – buvo girtas ir pats sukėlė konfliktą. Šeimoje auga trys nepilnametės dukterys ir motinos buvimas šeimoje būtinas.

Liudytoja L. J. teisme parodė, kad įvykio dieną su mama gamino maistą. Ji pjaustė svogūnus, o mama lašinius. Grįžo girtas tėtis ir pradėjo kabinėtis dėl neatliktų darbų. Mama tėvą išstūmė į lauką. Ką tėvai darė lauke, liudytoja nematė, tik išgirdo tėvą sakantį, kad skauda. Matė, kaip mama pakėlė tėvą, nes jam skaudėjo šoną, taip pat iškvietė greitąją pagalbą. Liudytojos teigimu, dabar tėvai nesipyksta ir gyvena draugiškai.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, kaltė įrodoma ir byloje esančiais įrodymais.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemas ( 4-6 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas ir prie bylos pridėtas peilis (8-10 b.l.).

Iš byloje esančios 2010 m. gegužės 28 d. specialisto išvados matyti, kad peilis, 2010 m. gegužės 25 d. pateiktas A. J., kuriuo ji sužalojo G. J. nepriskiriamas prie nešaunamųjų ginklų. Tai buitinis peilis pagamintas pramoniniu būdu ( 12-14 b.l.).

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto 2010 m. birželio 30 d. išvados, matyti, kad G. J. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė krūtinės ląstos žaizda su daliniu kepenų pažeidimu, kas komplikavosi kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (500ml.). Sužalojimas padarytas duriančiai – pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir įvykio aplinkybės minimas peilis. Sužalojimas padarytas nuo vieno smūgio ar trauminio poveikio. Kiauryminė durtinė pjautinė krūtinės ląstos žaizda su daliniu kepenų pakenkimu, kas komplikavosi kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (23-24 b.l.).

Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) seniūnijos šeimos sudėties pažymos, taip pat gimimo liudijimų matyti, kad A. J. šeimą sudaro vyras G. J. ir trys nepilnametės dukterys - L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), G. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir P. J., gimusi (duomenys neskelbtini) (85, 86-88 b.l.).

Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad A. J. ir G. J. yra sutuoktiniai ( 86 b.l.).

A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių - iškvietė greitąją medicinos pagalbą, prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ir padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d., 1, 2 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai A. J. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Šio įstatymo pagrindu teismas vertina ne tik kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji A. J. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama patenkinamai, nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, kad šeimoje auga trys mažametės dukterys, kurioms reikalinga motinos priežiūra, teismas atsižvelgia, kad pats nukentėjusysis G. J. savo elgesiu ir veiksmais išprovokavo konfliktą.

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajai, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Įvertinęs kaltinamosios A. J. asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, atsižvelgęs į nukentėjusiojo G. J., prašiusio neskirti realios laisvės atėmimo bausmės kaltinamajai, nuomonę ir į tai, kad pats nukentėjęs savo elgesiu išprovokavo nusikalstamą veiką, bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, kad kaltinamajai A. J. yra pagrindas taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme. Šio nuostatų taikymas A. J. neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes kaltinamoji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, nes be jos nuoširdaus prisipažinimo būtų apsunkintas nusikaltimo aplinkybių ištyrimas.

Nukentėjusysis G. J. civilinio ieškinio nėra pareiškęs, todėl šis klausimas nespręstinas. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

Daiktinis įrodymas- peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305 str., 307-308 str. teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. ir pritaikius BK 62 str. 1 d. jai paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. įpareigoti A. J. nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 1951,29 (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt viena litą 29 ct) litų žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymą – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.