Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

atstovei pagal įgaliojimą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Z. B.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 2018-12-07 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2019-04-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, subendrinus bausmę su ankstesniu nuosprendžiu, laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2019-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

4) 2019-06-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis, nuo 21 iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

5) 2019-06-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d. ir BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 63 str. 1 d., 3 d., BK 64/1 str., 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis, nuo 21 iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

6) 2019-08-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., pritaikius BK 64/1 str., 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam 1 metams ir 2 mėn. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje,

2019-10-16 Vilniaus miesto nutartimi bausmės pagal 2019-05-29 d., 2019-06-12 d., 2019-06-25 d. ir 2019-08-13 d. nuosprendžius subendrintos ir nuteistajam nustatyta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 92 str. pagrindu atidėtas 2 metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant; 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2019-10-16d., į bausmės laiką įskaitant laikotarpį, atliktą ir įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 d. nuosprendį ir nurodytą bei įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-13 d. nuosprendį,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis kaltinamasis Ž. M. pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent:

veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu N., kuris stovėjo prie paviljono ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo, 2018-08-31, apie 02.07 val., (duomenys neskelbtini), išlaužė paviljono, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugines žaliuzes, išdaužė lango stiklą, pro kurį įsibrovė į minėtą paviljoną, iš kur pagrobė 24 vienetus skardinių alaus „Volfas Engelman Rinktinis“ 5,2%, 0,568 l talpos, 32,40 eurų vertės (vieneto kaina 1,35 Eur), po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 32,40 eurų vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad dar mokykloje susipažino su N. V.. Ar tai tikrieji jo pavardė ir vardas, pasakyti negali. 2018-08-31 dienos metu nuėjo nusipirkti alaus į kioską (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po ko vartojo alų. Kiek išgėrė, dabar pasakyti teismui negali. Vakare jis pasiūlė N. apvogti šį jau nedirbantį ir uždarytą kioską. Mintis įvykdyti vagystę jam kilo spontaniškai. N. stovėjo šalia kiosko ir stebėjo aplinką, t.y. buvo „ant šucherio“. Jis gi pasiėmė akmenį ir metė į kiosko stiklą, pradėjo daužyti stiklą. Pastebėjo pravažiuojančius policijos pareigūnus, kiek atsitraukė, o šiems nuvažiavus, vėl priėjo ir toliau daužė stiklą bei apsaugines žaliuzes. Tuomet įlindo į vidų. Susižalojo, jam bėgo kraujas. Konkretaus tikslo neturėjo, ketino pavogti bet ką, ką suras viduje. Patalpoje rado raktą, atidarė duris. Suveikė signalizacija, pagriebė visą dėžę alaus ir išbėgo pro duris. Bėgant jam iškrito dėžutė alaus. N. pagavo. Po ko abu gėrė pavogtą alų. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Dabar mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini), nori įsigyti profesiją. Tėvų nepažinojo, jam yra tik žinoma, jog gimė jis (duomenys neskelbtini). Vėliau globėja jo atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus kaltinamojo parodymus, kitų proceso dalyvių poziciją, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi Ž. M. nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino padaręs veiką, kuria yra kaltinamas, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

2018-08-31 liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-08-31, apie 2.30 val. nakties jai paskambino iš saugos tarnybos „Komanda“ ir pranešė, kad įsilaužta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), prekybos paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini). Nedelsdama nuėjo prie paviljono ir pamatė, kad išlaužtos metalinės, apsauginės žaliuzės, išdaužtas stiklo paketas, apgadintos įėjimo į kioską durys ir nulaužta elektros skydinė. Šiuo metu negali pasakyti, kiek ir kokių prekių buvo pavogta. Šiuos duomenis nurodys oficialiame pareiškime, kurį vėliau pristatys į policiją. Kas galėjo pavogti daiktus, ji neįtaria. Vėliau sužinojo, kad kiosko signalizacija suveikė 2.07 val. (b.l. 42).

2019-07-15 liudytoja E. T. papildomai parodė, kad nori paminėti, jog kompiuteriu nesinaudoja, todėl pareiškimą ir civilinį ieškinį parašė ranka. Taip pat, yra (duomenys neskelbtini), todėl įmonės interesus atstovaus pati (b.l.43).

2019-07-09 liudytojas A. B. ikiteisminio tyrime metu parodė, kad Ž. M. pažįsta, jie mokėsi vienoje mokykloje. Jie tik pažįstami, ne draugai. N. P. pažįsta geriau nei Ž.. Jie irgi ne draugai, bet su juo daugiau bendrauja, jis už jį vyresnis, jis irgi mokosi jo mokykloje, bet irgi žemesnėje klasėje. Su jais yra gėręs alų, tačiau ne kartu, o atskirai, kad visi būtų buvę vienoje kompanijoje, nepamena. Lyg ir nėra susitikęs su jais abiem kartu. Su N. labiau bendrauja. 2018 m. rugpjūčio mėnesį nepamena, ar buvo kažkoks įvykis, nepamena, kad būtų gėręs alų. Jis (duomenys neskelbtini) pateko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to grįžo ir leisdavo laiką su panele. Anksčiau pažįstamas su Ž. nebuvo. Su Ž., kiek pamena, buvo susitikęs tik ligoninėje, daugiau vasarą nebuvo susitikę. Po to tik mokykloje susitiko. N. yra pasakojęs jam, kad buvo pakliuvęs į policiją. Yra buvę, kad Ž. atsinešdavo alaus, tačiau tai būdavo prastas alus. Jis nežino, ar jis galėjo būti vogtas, o su N. jie alų pirkdavo patys. Negali patvirtinti, kad jam N. su Ž. atnešė vogtą alų. Pažįsta dar vieną iš (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, bet jo Ž. nepažįsta. Jis šį N. ir pats pažįsta tik pusę metų. N. su V. pavarde nėra girdėjęs. Taip pat nori paminėti, kad Ž. su N. P. praktiškai nebendrauja, jie susitinka tik mokyklos aplinkoje. Nieko apie minėtą įvykį nežino, papasakoti negali (b.l. 87-88).

Ikiteisminiame tyrime 2019-06-07 apklaustas specialusis liudytojas N. P. parodė, kad Ž. M. pažįsta, jis kartu su juo mokosi (duomenys neskelbtini). Jis yra jo klasiokas. Kai Ž. ateina į mokyklą, o tai būna retai, jie su juo pabendrauja. Už mokyklos ribų su Ž. nesusitinka, nebent tai būna vienas kartas per daugiau nei porą mėnesių. Jis nėra jo draugas. Nuo 2018-08-25 apie dvi savaites jis gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, todėl tikrai negalėjo kartu su Ž. 2018-08-31 įsilaužti į paviljoną ir jį apvogti. Apie tai, kad Ž. vagia, iš viso pirmą kartą girdi, to nežinojo. Apie N. V. jis taip pat niekada nieko negirdėjo, yra vienintelis N., gyvenantis (duomenys neskelbtini). A. tik vieną pažįsta, jis irgi mokosi toje pačioje mokykloje. Jis yra A. B.. Jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jie, jo manymu, su Ž. yra geri draugai. Daugiau nieko papasakoti negali (b.l. 77).

2019-01-28 specialisto išvadoje Nr. 140-(5128)_IS1-444 nustatyta, kad nuoplovose rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti - Ž. M. (b.l.66-70).

Įvykio vietos apžiūros metu 2018-08-31 buvo nustatyta, kad išlaužtos prekybos paviljono, adresu (duomenys neskelbtini), apsauginės žaliuzės, išdaužtas langas, ant stiklo šukių rastos panašios į kraują dėmės, durų rankena nulaužta, taip pat matyti esančios ant sienos elektros skydinės laužimo žymės (b.l.28-40).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. BK 178 straipsnio 2 dalis (kvalifikuota vagystė) numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą ar saugomą teritoriją, ar viešoje vietoje pagrobė turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilio. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Teismų praktikoje vagysčių baudžiamosiose bylose pateikiamos patalpos, saugyklos (įrenginio) bei saugomos teritorijos (apibrėžto žemės ar vandens ploto) definicijos – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.). Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti.

Iš kaltinamojo parodymų, kitų bylos įrodymų matyti, kad nepilnametis kaltinamasis Ž. M. išlaužė paviljono, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugines žaliuzes, išdaužė lango stiklą, pro kurį įsibrovė į minėtą paviljoną, iš kur pagrobė 24 vienetus skardinių alaus „Volfas Engelman Rinktinis“. Vėliau vartojo pagrobtą alų kartu su N.

Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam Ž. M. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis Ž. M. įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teisiamas už savanaudiškų nusikaltimų padarymą yra septintą kartą.

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Šią nusikalstamą veiką nepilnametis kaltinamasis padarė dar iki pirmojo nuteisimo.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, nepilnamečio kaltinamojo asmenybę, kuris šiuo metu gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), tėvų neturi, juo rūpinasi (duomenys neskelbtini) globos namai, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už įvykdytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis neviršija įstatymu numatyto už šią veiką bausmės vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. reikalavimai dėl bausmės mažinimo trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka. Paskirtoji bausmė Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, kuri jam nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nutartimi, kuria buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės.

Kadangi kaltinamajam (duomenys neskelbtini) metų, jis šiuo metu mokosi, pripažino veikos padarymą ir gailisi, yra pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.1 d.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti turtinei žalai atlyginti 452,30 eurų. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaltinamasis pagrobė turto už 32,40 eurų, be to jis išlaužė žaliuzes 90 eurų vertės, išdaužė lango stiklą (su paketu) 260 eurų vertės, sulaužė durų rankeną 15 eurų vertės, tokiu būdu tyčiniais veiksmais padarė 397,40 eurų žalą, kurią privalo atlyginti pats, o nesant jam turto ar uždarbio subsidiariai - (duomenys neskelbtini) globos namai.

Likusioje dalyje dėl 18 vnt. „Kauno tradicinio“ alaus už 27 eurus,18 vnt. „Fanų stipriojo“ alaus už 27,90 eurus pagrobimo ieškinio reikalavimai netenkintini. Teismas pažymi, kad tyrimas dėl šio kiekio alaus pagrobimo 2019-08-08 nutarimu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (b.l.23).

Dėl daiktinių įrodymų

CD laikmena su nepilnamečio liudytojo A. B. apklausa (baltas vokas prie bylos viršelio) laikytina prie baudžiamosios bylos.

4 vokai su daktiloskopine plokštele su raktų pėdsakais, du tamponai su nuoplovomis nuo raudonos spalvos dėmės, stiklo šukės, saugomi VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu – iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, nustatyta Ž. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nutartimi, kuria buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės ir nustatyta subendrinta 1 metų bei 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatyti nuteistajam galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti atliktos bausmės laikotarpius, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-16 nutartyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 2 (dvejiems) metams.

Taikyti nuteistojo atžvilgiu 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, nustatant BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, 4 dalyje numatytus įpareigojimus:

- bausmės atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi;

- bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti;

- bausmės atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš nuteistojo Ž. M., o jam neturint lėšų ar turto - iš (duomenys neskelbtini) globos namų 397,40 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

CD laikmeną su nepilnamečio liudytojo A. B. apklausa (baltas vokas prie bylos viršelio) laikyti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

4 vokus su daktiloskopine plokštele su raktų pėdsakais, du tamponus su nuoplovomis nuo raudonos spalvos dėmės, stiklo šukes, saugomus VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.