- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-354/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Švarinta“
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-64-372/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Švarinta“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, tretieji asmenys Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl atviro konkurso pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Švarinta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti, kad Viešojo pirkimo sąlygų 2.3, 3.1 punkto 6, 7, 8, 9, 10 dalių ir Viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.1, 1.6, 2.1.1, 2.2.1, 2.3, 2.3.1, 3.1.3, 3.2.1, 9.4, 11.7 punktų nuostatos neatitinka Viešųjų pirkimo įstatymo ir taikytinų poįstatyminių aktų reikalavimų ir yra neteisėtos; įpareigoti atsakovą pakeisti minėtas Viešojo pirkimo sąlygų ir Viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos nuostatas taip, kad jos atitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo ir taikytinų poįstatyminių aktų reikalavimus.
Vėliau ieškovas UAB ,,Švarinta“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti Viešojo pirkimo sąlygų 2.3 punkto 1 dalį, 3.1 punkto 1 dalį, 3.1 punkto 6 dalį, 3.1 punkto 9 dalį, 3.1 punkto 10 dalį neatitinkančiomis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, todėl neteisėtomis ir negaliojančiomis. Ieškovas nurodė, kad ginčija Viešojo pirkimo sąlygų 3.1 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad tiekėjas turi turėti ne mažesnę nei 5 metų patirtį komunalinių atliekų tvarkymo srityje bei reikalavimą pateikti pažymą, kad pagrindinė veikla yra atliekų tvarkymas. Tuo nustatomi nepagrįstai aukšti teikėjų kvalifikacijos reikalavimai, jie turi dirbtinių konkurencijos ribojimų požymių. Viešojo pirkimo sąlygų 3.1 punkto 6 dalyje numatytas reikalavimas yra nepagrįstas bei užkertantis kelią bet kokiai galimai konkurencijai. Šioje sąlygoje nustatytas teikėjų kvalifikacinis reikalavimas – metiniai su pirkimo objektu susiję teikėjo pardavimai (apyvarta) 2003-2005 metų laikotarpiu yra ne mažesni kaip 3 mln. Lt (neįskaitant PVM) per metus. Atsakovas netinkamai nustatė kvalifikacinį reikalavimą, išskirdamas iš bendrosios metinės apyvartos teikėjo apyvartą, susijusią tik su pirkimo objektu. Visi teikėjai turės investuoti dideles lėšas, tuo tarpu konkursas vyks nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Viešojo pirkimo sąlygų 3.1 punkto 9 dalyje įtvirtinamas techninis reikalavimas teikėjui turėti gamybinę bazę Šiaulių apskrityje. Šios bazės sukūrimas yra ilgas procesas, todėl ieškovas niekaip negalėtų to padaryti per reikalaujamą 40 dienų terminą. Šis terminas yra aiškiai per mažas, kad galima būtų įvykdyti šį Viešojo pirkimo sąlygų 3.1 punkto 9 dalies reikalavimą. Ieškovas nurodė, kad Viešojo pirkimo sąlygų 3.1 punkto 10 dalyje numatytas reikalavimas teikėjams turėti pavojingų atliekų tvarkymo licenziją yra neteisėtas. Šios licenzijos per nustatytą 40 dienų terminą gauti neįmanoma. Be to, vežamos turėtų būti komunalinės atliekos, kurios iš esmės nėra pavojingos sveikatai. Ieškovo atstovas nurodė, kad Viešojo pirkimo sąlygų 2.3 punkto 1 dalis numato, jog sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti iki visiško paslaugos teikėjo įsipareigojimų įvykdymo ir du mėnesius po įvykdymo. Tai prieštarauja CK 6.70 straipsnio 2 daliai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, ieškovo UAB „Švarinta“ reikalavimą pripažinti neteisėta ir negaliojančia Viešojo pirkimo sąlygų 3.1 punkto 10 dalį atmetė, likusioje reikalavimų dalyje dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis bylą nutraukė, priteisė iš atsakovo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškovui UAB „Švarinta“ 6733 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškovo UAB „Švarinta“ reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui UAB „Švarinta“ 75 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo UAB „Švarinta“ 15,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteisė iš atsakovo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 61,29 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis ir neteisėtomis Viešojo pirkimo sąlygų 2.3 punkto 1 dalį, 3.1 punkto 1 dalį, 3.1 punkto 6 dalį, 3.1 punkto 9 dalį. Tačiau teismas nustatė tai, kad visiškai tapačios aplinkybes buvo išaiškintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi ir ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šioje reikalavimų dalyje bylą nutraukė (CPK 293 str. 3 p.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas prašo pripažinti neteisėta ir negaliojančia Viešojo pirkimo sąlygų 2.3 punkto 1 dalį. Išanalizavęs pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad iš esmės jis ginčija ne Viešojo pirkimo sąlygas, o Trišalės Šiaulių miesto komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimo sutarties 2.3 dalies 1 punktą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nerūpestingai ruošė patikslintą ieškinį ir padarė klaidą pačiame dokumente, įvardindamas jį kaip Viešojo pirkimo sąlygų 2.3 dalies 1 punktą. Dėl ieškovo prašymo pripažinti neteisėta ir negaliojančia Viešojo pirkimo sąlygų 3.1 punkto 10 dalį, teismas nurodė, kad ši ieškovo reikalavimo dalis nepagrįsta, šioje dalyje reikalavimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad byloje pateikta Sutartis dėl teisinių paslaugų bei ataskaitos už suteiktas teisines paslaugas iš kurių matyti, kad advokatas suteikė ieškovui teisines paslaugas, ruošdamas ir pateikdamas teismui jo ieškinį atsakovui. Teismo manymu, tai, kad iš esmės ginčas buvo nagrinėjamas ir administraciniame teisme, nesuteikia atsakovui pagrindo reikalauti atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakovo suorganizuoto atviro konkurso procedūrų įvertinimas buvo atliktas jau po ieškinio pateikimo Šiaulių apygardos teismui, atsakovas šį tarnybos įvertinimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2007 m. sausio 15 d., todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies. Spręsdamas klausimą dėl atstovavimo išlaidų dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal patikslintą ieškinį ieškovas ginčijo 5 pozicijas, prašymas pripažinti viešojo pirkimo sąlygų 3.1 punkto 10 dalį neteisėta ir negaliojančia atmestas, todėl teismas sprendė, kad atstovavimo išlaidos mažinamos būtent 1/5 dalimi ir priteistinos išlaidos sudaro 6 608 Lt. Teismo teigimu, tokia suma yra protinga, ji neviršytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Spręsdamas dėl sumokėto žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, jog pradiniame ieškinyje buvo pareikšti du reikalavimai ir už juos buvo sumokėtas žyminis mokestis 200 Lt. Teismo teigimu, būtent atsakovo atstovo prašymu pateikdamas patikslintą ieškinį, ieškovas nebenurodė vieno iš reikalavimų – įpareigoti atsakovą pakeisti ginčijamas Viešojo pirkimo sąlygas, tokiu atveju iš atsakovo ieškovui priteisiama tik 125 Lt, o iš valstybės ieškovui turi būti grąžinta 75 Lt žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Taip pat teismas nurodė, kad proporcingai patenkintų reikalavimų dalyje iš šalių priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurias sudaro 76,61 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti, netenkinti ieškovo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, nes ginčą teismas išnagrinėjo ne pagal pradinį ieškinį, o pagal patikslintą ieškinį. Teismas galėjo priteisti iš atsakovo tik tas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios būtų buvusios skirtos patikslinto ieškinio rengimui, jeigu jis būtų buvęs patenkintas bent iš dalies.
2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepagrįstai sutapatino ir apjungė pirminį bei patikslintą ieškinius. Patikslintas ieškinys nebuvo patenkintas. Pareikšdamas patikslintą ieškinį po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo paskelbimo, kurio priėmimo faktas ir tapo teisiniu pagrindu palikti dalį patikslinto ieškinio nenagrinėtu, ieškovas elgėsi neatsakingai, nesąžiningai, pažeidė procesinės teisės normas, todėl jo turėtos išlaidos dėl patikslinto ieškinio rengimo, bei su tuo susijusios išlaidos, negali būti priteisiamos iš atsakovo. Detaliai išanalizavus ieškovo pirminį ieškinį akivaizdu, kad jame atsakovui buvo pareikšta net 16 reikalavimų, o patikslintame ieškinyje ieškovas paliko tik 5 reikalavimus. Todėl teismui net ir nutarus priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už pirmojo ieškinio rengimą, jo rengimo išlaidos turėjo būti priteisiamos atsižvelgiant į jame buvusių reikalavimų atitikimą patikslinto ieškinio reikalavimams.
3. Ieškovo patikslintas ieškinys atitinka pareiškimo dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų esmę, sumažinant reikalavimus nuo 16 iki 5, todėl visos pirminio ieškinio parengimui skirtos išlaidos turėjo būti mažinamos proporcingai.
4. Teismas visiškai nemotyvavo, dėl kokių objektyvių priežasčių ieškovo turėtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti atitinka rekomendacinius dydžius, t. y. konkrečiai kokios advokatų paslaugos atitinka rekomendacinius dydžius, kokie yra tie dydžiai ir koks teisės normų aktas juos nustato.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Švarinta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis asmuo asmenys Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo klausimą palieka spręsti teismui savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidas, priklauso civilinio proceso bendrųjų nuostatų kategorijai (CPK I dalies VIII skyrius), todėl, nesant įstatyme nustatytų išimčių, taikytinos visose civilinio proceso stadijose. CPK 302 straipsnyje įtvirtinta bendroji proceso taisyklių apeliacinės instancijos teisme norma, pagal kurią apeliaciniam procesui taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK XVI skyriuje (,,Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“) nurodytoms taisyklėms; ši procesinės teisės normų taikymo ir konkurencijos taisyklė taikytina ir dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro dvi savarankiškos išlaidų grupės (rūšys): žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Šios bylinėjimosi išlaidų rūšys skirtingos savo prigimtimi ir atliekamomis funkcijomis. Žyminis mokestis (CK 80 str.), kaip bylinėjimosi išlaidų rūšis, savo prigimtimi yra atlyginimas valstybei už jos institucijos vykdomą veiklą – teismo darbą vykdant teisingumą konkrečioje byloje (ginčų ar prašymų ypatingosios teisenos tvarka sprendimą). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra tokios, kurias realiai patiria teismas ar proceso dalyviai dėl bylos nagrinėjimo procesui reikalingų veiksmų (CPK 93 str.).
Skirtinga bylinėjimosi išlaidų prigimtis ir funkcijos lemia atitinkamus, tarp jų – šių išlaidų paskirstymo (atlyginimo) – teisinio reglamentavimo skirtumus. Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, neteisiajai, taigi kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Ši taisyklė įtvirtinta CPK 93 straipsnio normose: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 3, 4 d.). Pagal CPK 93 straipsnio normas paskirstomos visos bylinėjimosi išlaidos, taigi ir žyminis mokestis, kai byla yra užbaigiama priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Švarinta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad Viešojo pirkimo sąlygų 2.3, 3.1 punkto 6, 7, 8, 9, 10 dalių ir Viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.1, 1.6, 2.1.1, 2.2.1, 2.3, 2.3.1, 3.1.3, 3.2.1, 9.4, 11.7 punktų nuostatos neatitinka Viešųjų pirkimo įstatymo ir taikytinų poįstatyminių aktų reikalavimų ir yra neteisėtos bei įpareigoti atsakovą pakeisti minėtas Viešojo pirkimo sąlygų ir Viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos nuostatas taip, kad jos atitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo ir taikytinų poįstatyminių aktų reikalavimus. Vėliau ieškovas UAB ,,Švarinta“ teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti Viešojo pirkimo sąlygų 2.3 punkto 1 dalį, 3.1 punkto 1 dalį, 3.1 punkto 6 dalį, 3.1 punkto 9 dalį, 3.1 punkto 10 dalį neatitinkančiomis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, todėl neteisėtomis ir negaliojančiomis. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį ir 2009 m. spalio 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, ieškovo UAB „Švarinta“ reikalavimą pripažinti neteisėta ir negaliojančia Viešojo pirkimo sąlygų 3.1 punkto 10 dalį atmetė, likusioje reikalavimų dalyje dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis bylą nutraukė. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovo patikslintas ieškinys nebuvo patenkintas.
Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog iš esmės ginčas buvo nagrinėjamas ir administraciniame teisme, nesuteikia atsakovui pagrindo reikalauti atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Aplinkybė, kad dalis analogiškų ieškovo pareikštų reikalavimų buvo patenkinta kitoje byloje, nėra pagrindas išvadai, kad ieškovui turėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje. Šioje byloje teismui netenkinus ieškovo patikslinto ieškinio, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Teismui netenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, atsakovas neturi pareigos sumokėti ieškovui už šio patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl padarė teisės normomis bei bylos duomenimis nepagrįstas išvadas ir bylą šioje dalyje išsprendė neteisingai, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 96 straipsniais iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 61,29 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Tenkinant atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovo priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas turėjo 1 597,2 Lt (t. 2, b. l. 43-46) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos sudėtingumą, laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumažinti priteistiną atsakovui advokato pagalbos išlaidų dydį iki 500 Lt. Bylos duomenimis, atsakovas turėjo 202 Lt (t. 2, b. l. 24) žyminio mokesčio išlaidų paduodant apeliacinį skundą, kurios priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškovui UAB „Švarinta“ 6 733 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš atsakovo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 61,29 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Švarinta“ 61,29 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Švarinta“ atsakovui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 500 (penkis šimtus) Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei 202 (du šimtus du) Lt žyminio mokesčio išlaidų.