Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir M. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - L. B., Valstybės įmonė Turto bankas, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas iš dalies.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B., kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. J. B. 2005 m. lapkričio 26 d. buvo sudariusi santuoką su V. B.. Mirusioji buvo pareiškėjo M. B. ir suinteresuoto asmens L. B. motina. 2024 m. gruodžio 10 d. Panevėžio m. 7-ojo notarų biuro notarė pateikė informaciją, kad po J. B. mirties priimti palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Po J. B. mirties liko nekilnojamasis turas – butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), Kaunas, registruotas J. B. ir V. B. vardu. Pareiškėjo V. B. teigimu, po J. B. mirties jis liko bute gyventi su nepilnamečiais vaikais, bei atliko aktyvius veiksmus, kurie įrodo, kad palikimą jis savo ir nepilnamečių vaikų vardu faktiškai priėmė, - jis turtą toliau valdė ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, grąžino likusį kreditą.

6. Pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis(duomenys neskelbtini), Kaunas, registruotas J. B. ir V. B. vardu; J. B. mirties liudijimas; J. B. ir V. B. santuokos liudijimas; M. B. ir L. B. gimimo liudijimai; Panevėžio m. 7-ojo notarų biuro notarės pažyma, iš kurios matyti, kad po J. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pateikti sąskaitų duomenys patvirtina, kad po J. B. mirties už butą, esantį(duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo mokami mokesčiai bei grąžintas kreditas bankui.

7. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po J. B. mirties įstatyme nustatytu terminu niekas nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo; byloje nėra duomenų, kad po J. B. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Po J. B. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas Kauno m., (duomenys neskelbtini), bei visi mirusiosios asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. V. B. savo valią priimti palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes turtą valdė savo nuožiūra, kaip vienintelis savininkas, jame gyveno kartu su nepilnamečiais vaikais, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo, grąžino likusią kredito dalį kredito įstaigai. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas V. B. priėmė palikimą po J. B. mirties.

9. Pareiškėjo V. B. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė atsiradusį palikimą ne tik savo, bet ir savo nepilnamečių vaikų L. B. ir M. B. vardu, o taip pat pareiškėjo M. B. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tapęs pilnamečiu, priėmė atsiradusio palikimo dalį pradėdami turtą faktiškai valdyti, atmestini.

10. Byloje nustatyta, kad palikėjos J. B. sūnūs L. B. ir M. B. palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnamečiai. L. B. yra nepilnametis ir šiuo metu. Taigi, palikimo atsiradimo metu L. B. ir M. B. negalėjo (o L. B. negali ir šiuo metu) savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą. Būdami nepilnamečiais, savo teisę į palikimą jie galėjo (o L. B. dar gali) įgyvendinti tik per savo įstatyminį atstovą, t. y. savo tėvą – pareiškėją V. B.. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu ir nustatytu terminu padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą nepilnamečių vaikų vardu, pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) – tik paveldėtu turtu.

12. Nors pareiškėjas V. B. nurodo, kad jis faktinio valdymo pagrindu priėmė palikimą savo ir nepilnamečių vaikų vardu, t.y. be turto apyrašo, tačiau, atsižvelgiant į nepilnamečio asmens teises bei teisėtus interesus, teismas vertina, kad palikimą nepilnamečių vaikų vardu priimti faktinio valdymo pagrindu pareiškėjas negalėjo, nes pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, privalėjo gauti teismo leidimą vaikų vardu priimti palikimą ir galėjo jį priimti tik pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka.

13. Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Šio principo turinys atskleidžiamas kitose CK normose, tarp jų CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įpareigojančioje nepilnamečio vaiko tėvus gauti teismo leidimą vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tik nuo 2023 m. sausio 1 d., įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimas, kai sandoriai yra sudaromi notarine forma kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo nereikia, siekiant vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Todėl darytina išvada, kad palikimo atsiradimo metu ir nustatytu trijų mėnesių terminu palikimui priimti, teismo leidimas buvo privaloma sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

14. Kadangi nagrinėjamu atveju toks leidimas nebuvo išduotas, teismas vertina, jog pareiškėjas V. B., būdamas įstatyminis atstovas, tinkamai neįgyvendino nepilnamečių L. B. ir M. B. paveldėjimo teisių ir neįrodė, kad jis po sutuoktinės J. B. mirties priėmė jos palikimą ne tik savo, bet ir nepilnamečių vaikų vardu.

15. M. B. pilnametystės sulaukė 2024 m. gegužės 20 d., kai CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs. Todėl jo savarankiškas prašymas nustatyti, kad jis, tapęs pilnamečiu, priėmė po motinos mirties atsiradusią palikimo dalį, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad atnaujinti šio termino pareiškėjas neprašo.

16. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas V. B. po savo sutuoktinės J. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės gauti iš notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

18. Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas palikėjos J. B. įstatyminiam įpėdiniui V. B., paveldėjimo tikslu.

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.