- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-30-491/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Iš jo nukentėjusiajam M. G. buvo priteista 795 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. M. buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 18 val. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 18 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išlaužęs gyvenamojo namo durų staktą ir sugadinęs įleidžiamąją durų spyną, įsibrovė į A. P. gyvenamąjį namą ir iš ten slapta pagrobė įvairių daiktų už 17 Eur; tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, pro nerakintas duris įsibrovė į A. P. lauko virtuvę, iš kurios slapta pagrobė M. G. turtą: 50 Eur vertės smūginį gręžtuvą, 50 Eur vertės kampinį šlifuoklį, 400 Eur vertės 8 meškeres (vienos kaina – 50 Eur), 60 Eur vertės plastikinę dėžę su įvairiais grąžtais, 50 Eur vertės žvejybos reikmenų dėžę su žvejybiniais reikmenimis, 60 Eur vertės 12 metalinių meškerių stovų su juodos spalvos signalizatoriais ir šviesiai žalios spalvos laikikliais (vieno kaina – 5 Eur), 10 Eur vertės įvairių taros butelių, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. G. 697 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo: pašalinti iš nuosprendžio aplinkybes, kad jis pavogė 8 meškeres, plastikinę grąžtų dėžę, žvejybos reikmenų dėžę, 12 metalinių meškerių stovų; sumažinti nukentėjusiajam M. G. priteistą turtinę žalą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis; sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde jis nurodo:
2.1. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas prisiimti kaltę dėl 400 Eur vertės 8 meškerių, 60 Eur vertės plastikinės dėžės su grąžtais, 50 Eur vertės žvejybos reikmenų dėžės, 60 Eur vertės 12 metalinių meškerių stovų vagystės. Kadangi dėl jo teistumo istorijos tyrėjai nepatikėjo, kad jis šių daiktų nevogė, todėl aplinkybes dėl šių daiktų vagystės jis nusprendė ginčyti pirmosios instancijos teisme.
2.2. Jo kaltės dėl šių daiktų vagystės nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja J. Š. skirtingai apibūdino matytus jai įtarimą sukėlusius asmenis. Nei ši liudytoja, nei niekas kitas nematė, kad jis turėjo šiuos daiktus. Nukentėjusiojo M. G. parodymai apie iš jo pavogtus šiuos daiktus taip pat nėra patvirtinti jokiais kitais bylos įrodymais. Be to, visi nuosprendyje išvardinti pavogti daiktai nebūtų tilpę į du maišus.
2.3. Kadangi nukentėjusysis M. G. neatvykdavo į teismo posėdžius, jam buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju, todėl jis negalėjo susitarti su nukentėjusiuoju dėl turtinės žalos atlyginimo dalimis. Be to, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 795 Eur turtinės žalos atlyginimu nukentėjusiajam.
2.4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių vien dėl to, kad jis yra recidyvistas, ir jam paskyrė per griežtą bausmę.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl pavogtų daiktų kiekio
4. Apeliaciniame skunde, kaip ir teisiamajame posėdyje, nuteistasis A. M. teigia, kad jis nepavogė nukentėjusiojo M. G. 8 meškerių, plastikinės dėžės su įvairiais grąžtais, žvejybos reikmenų dėžės su žvejybiniais reikmenimis ir 12 metalinių meškerių stovų. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai aptarė nuteistojo A. M. parodymus (tame tarpe – ir pakeistus) ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl visų nukentėjusiojo M. G. daiktų vagystės.
5. Šioje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. apie 18 val. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 18 val. įsibrovus į gyvenamąjį namą ir lauko virtuvę buvo pavogti nukentėjusiojo M. G. daiktai, išvardinti nuosprendyje. Tai patvirtina iš dalies paties nuteistojo A. M., nukentėjusiojo M. G., liudytojų R. G., J. Š., V. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Ikiteisminiame tyrime apklausų metu nuteistasis A. M. pripažino savo kaltę dėl visų nukentėjusiojo M. G. daiktų vagystės. Teisiamajame posėdyje savo parodymus jis pakeitė ir parodė, kad nevogė 8 meškerių, plastikinės dėžės su įvairiais grąžtais, žvejybos reikmenų dėžės su žvejybiniais reikmenimis ir 12 metalinių meškerių stovų. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį nuteistojo A. M. parodymų pakeitimą įvertino kaip jo siekį kaip įmanoma labiau sumažinti nukentėjusiajam padarytos ir iš apelianto priteistos turtinės žalos dydį. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. M. parodė labai išsamias vagystės aplinkybes. O būtent, jis parodė, kaip ir kokiu būdu pateko į gyvenamąjį namą ir lauko virtuvę bei pavogė visus nukentėjusiojo M. G. daiktus, kuriose gyvenamojo namo ir lauko virtuvės vietose juos rado ir paėmė, kur visus šiuos daiktus sukrovė į vieną vietą, kad po to juos visus lengviau išsineštų. Nuteistasis parodė, kad naktį praleido gyvenamajame name ir iš ten išėjo tik kitos dienos vakare, kad jo neužkluptų pašaliniai žmonės. Jis taip pat išsamiai parodė, kad visus daiktus sudėjo į tris maišus ir išsinešė per vieną kartą perlipęs tvorą bei kur šiuos daiktus realizavo. Dėl apeliaciniame skunde kritikuojamų liudytojos J. Š. parodymų teisėjų kolegija pažymi, kad jos parodymai nėra labai informatyvūs, tačiau jie patvirtina, kad iš gyvenamojo namo teritorijos per tvorą perlipo vienas asmuo su didžiuliu maišu (tikslaus maišų skaičiaus liudytoja neprisiminė), po ko ji paskambino gyvenamojo namo savininkui. Taigi, jos parodymai patvirtina nuteistojo A. M. parodymus, kad pavogtus daiktus jis išsinešė perlipęs tvorą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde, kaip ir teisiamajame posėdyje, neigdamas didesnės vertės nukentėjusiojo M. G. daiktų vagystę, nuteistasis A. M. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas prisipažinti dėl visų daiktų vagystės. Tačiau tai yra niekuo nepagrįsti nuteistojo teiginiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams tuo metu net nebuvo žinoma, kur ir kokie nukentėjusiojo daiktai buvo laikomi lauko virtuvėje, taigi, jie neturėjo jokios galimybės nurodyti A. M., kokius parodymus jam duoti. Be to, apeliantas jau ne kartą teistas, todėl nerealu ir mažai tikėtina, kad jis taip lengvai psichologiškai pažeidžiamas ir pasiduodantis spaudimui duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams reikalingus parodymus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo versija dėl jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto psichologinio spaudimo yra neįtikinama. Todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo netikėti nuteistojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais nuosekliais bei išsamiais, laisva valia jo duotais parodymais dėl visų nukentėjusiojo M. G. daiktų vagystės.
6. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis A. M. per vieną kartą negalėjo išsinešti tiek daug nukentėjusiojo M. G. daiktų bei kad jie visi nebūtų tilpę į du maišus. Jau minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. M. išsamiai parodė, kaip ir kokiu būdu iš gyvenamojo namo teritorijos jis per vieną kartą išsinešė visus daiktus. Jis parodė, kad 8 meškeres nešė po pažastimi, vienoje rankoje nešė maišą su įrankiais ir kitą maišą su tara, kitoje rankoje – dar vieną maišą su tara. Taigi, nuteistasis A. M. turėjo visas sąlygas ir galimybes pavogti visus nuosprendyje išvardintus daiktus, kadangi jie buvo sudėti į tris maišus. Įvertinus visa tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. M. pavogė visus nukentėjusiojo M. G. po vagytės pasigestus daiktus, tarp jų – ir 8 meškeres, plastikinę dėžę su įvairiais grąžtais, žvejybos reikmenų dėžę su žvejybiniais reikmenimis ir 12 metalinių meškerių stovų. Todėl mažinti iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam M. G. priteistą turtinės žalos dydį jokio pagrindo nėra.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo nukentėjusiajam M. G. priteistos turtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis. Tačiau, bylos apeliacinio proceso metu spręsti šį klausimą taip pat nėra įstatyminio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į nukentėjusįjį ir bandė suderinti žalos atlyginimo klausimą dalimis, taip pat nėra aiški ir paties nukentėjusiojo pozicija šiuo klausimu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju klausimas dėl civilinio ieškinio mokėjimo dalimis spręstinas vykdymo procese.
Dėl paskirtos bausmės
8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo jam sušvelninti paskirtą bausmę, kadangi ji yra per griežta. Ir su šiuo reikalavimu teisėjų kolegija nesutinka.
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-391/2013).
10. Už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. už šį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimą 2 metams, t. y. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę ir jos dydį nustatė artimą jos vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, atsižvelgė ir įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau daug kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes), turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (iš pataisos įstaigos paskutinį kartą buvo paleistas 2017 m. gegužės 17 d.), taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. M. savo kaltę pripažino dėl visų nukentėjusiojo M. G. daiktų vagystės, tačiau teisiamajame posėdyje šiuos savo parodymus pakeitė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad naują tyčinį nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį A. M. padarė atlikęs bausmę už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą, taigi, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tačiau šios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė recidyvistas – nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kadangi ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau ši aplinkybė vertinama kartu su kitais bausmės skyrimui svarbiais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad anksčiau A. M. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, kuris jam buvo paskirtas dauguma nuosprendžių, nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis A. M. niekur nedirba, pagal jo paties parodymus, jis neregistruotas ir darbo biržoje. Iš socialinių paslaugų centro pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau šią priklausomybę neigia, nesiekia užsitikrinti nuolatinių pajamų – vengia įsidarbinti, dažnai dykinėja. Visa tai leidžia nuteistąjį A. M. charakterizuoti neigiamai, rodo, kad jis nesiekia pozityvaus užimtumo, iš ankstesnio teistumo teigiamų išvadų nedaro ir nesiekia gyventi dorai, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. M. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam jos vidurkiui.
11. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. M. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino jo nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo švelninti nuteistajam A. M. paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.