Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-71-278/2013

Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00146-2012-9

2013 m. vasario 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-888-589/2012 pagal ieškovo V. J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aukštaitijos vandenys“, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei, išvadą teikianti institucija - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dėl teisės pažeidimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad V.J. K. nuo 1998-03-16 yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (b.l. 5-7). Nustatyta, jog 2002-05-16 UAB „Aukštaitijos vandenys“ su ieškovu suderino Smetonos g. Nr. 2 vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto genplaną, kuriame V.J. K. įrašė pastabą, jog prašoma padidinti vandentiekio vamzdžio diametrą ir įrengtas pasijungimo šulinį. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad pagal atsakovės pateiktą projektą vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo suprojektuoti šalia ieškovo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13. Nustatyta, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir UAB „Panevėžio ryšių statyba“ 2002-06-21 sudarė statybų rangos sutartį, kuria UAB „Panevėžio ryšių statyba“ įsipareigojo nutiesti Smetonos g. 2 vandentiekio ir nuotekų tinklus (b.l. 72-73). Statybos rangos sutarties šalys 2002-08-30 sudarė papildomą susitarimą pratęsdamos darbų atlikimo terminą, kuriame nurodė, jog objekte „Smetonos g. namo Nr. 2 vandentiekio ir nuotekų tiesimas“ darbų eigoje dėl projekto koregavimo, darbai laikinai buvo nutraukti (b.l. 80). 2002-10-30 linijinis inžinerinis statinys „Smetonos g. Nr. 2 vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai“ buvo pripažintas tinkamu naudotis ir įregistruotas viešajame registre (b.l. 78, 81-82). Iš bylos dokumentų matyti, jog vandentiekio tinklai buvo pravesti ieškovui priklausančiame žemės sklype, t.y. pažeidžiant suderintą projektą, nors iš teismui pateiktų projektų matyti, kad 2002-04-16 leidimas žemės darbams vykdyti atsakovei buvo išduotas pagal Panevėžio miesto savivaldybės pateiktą ginčo tinklų projekto genplano kopiją su 2001-10-30 derinimo žymomis, kuriame suprojektuotas vandentiekio tinklas eina šalia ieškovo žemės sklypo (b.l. 64, 71, 79, 84, 106-108). Tai, jog vykdant vandentiekio tinklo įrengimo darbus buvo nukrypta nuo su ieškovu V.J. K. suderinto projekto, patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-04-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas bei teismui pateikta išvada (b.l. 51, 85). Be to, iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2003-06-19 rašto matyti, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ nėra išdavusi leidimo tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus į Smetonos g. 2 per V.J. K. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei nurodoma, jog vandentiekio linija paklota nesilaikant suderintų projektavimo dokumentų (b.l. 9). Atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ teismui nepateikė vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto originalo, koreguoto statybos darbų eigoje ir nepaneigė ieškovo teiginių, Panevėžio miesto savivaldybės bei Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktų išvadų (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog UAB „Aukštaitijos vandenys“ įvykdė ieškovo prašymą, išreikštą projekto derinimo metu 2002-05-16 ir koregavo projektą, ką atsakovė pripažįsta apeliaciniame skunde, nereiškia, jog vykdant darbus ir paaiškėjus, kad negalima įvykdyti ieškovo V.J. K. pageidavimo įrengti vandentiekio šulinį nenukrypstant nuo suderinto projekto, patikslintas projektas neturėjo būti suderintas su sklypo savininku V.J. K. (b.l. 153-155). Nors atsakovė teigia, kad projekto pakeitimas su ieškovu buvo suderintas, tačiau duomenų, jog projekto pakeitimo suderinimas su V.J. K. buvo atliktas UAB „Panevėžio ryšių statyba“ 2002-06-21 statybų rangos sutarties vykdymo eigoje, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui UAB „Aukštaitijos vandenys“ nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantė teigia, jog teismo sprendimas iškelti vandentiekio tinklus laikytinas neracionaliu ginčo sprendimo būdu, nes perkelti vandentiekio tinklo į kitą vietą negalės ir bus priversta šį tinklą uždaryti, o dėl to nukentės Smetonos g. 2 pastato savininkai/valdytojai, įmonė patirs didelę žalą. Tačiau teiginiui, jog perkelti vandentiekio tinklus nėra galimybės, atsakovė jokių duomenų nepateikė. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo tinklai įrengti greta įvažiavimo į prie ieškovui bei Smetonos g. 2 žemės sklypų esančios aikštelės. Minėtoje kelio atkarpoje eismas nėra intensyvus, joje stovi gretimų įmonių darbuotojų bei lankytojų automobiliai, todėl nepaneigta galimybė, kad tinklai gali būti pravesti tiek šaligatviu, tiek ir minėto pravažiavimo dalyje. Neginčijamų duomenų, jog šiuos darbus trukdys pravesti esamos komunikacijos, taip pat nepateikta, o ta aplinkybė, jog atsakovė 2002 m. vykdydama darbus turėjo išlaidų, nėra pagrindas naikinti pagrįstą sprendimą, nes pati atsakovė pažeidė ieškovo teisę be apribojimų naudotis ir valdyti jam priklausantį žemės sklypą, o nuostoliai kyla dėl pačios įmonės neteisėtų veiksmų. Netinkamai įvykdžiusi vandentiekio tinklų įrengimo darbus ir nukrypdama nuo su ieškovu suderinto projekto, apeliantė neturi pagrindo remtis visuomeninių interesų galimu pažeidimu perkeliant vandentiekio tinklą iš ieškovo sklypo, nes savo veiksmais yra pažeidusi ieškovo nuosavybės neliečiamumo principus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. ).

Apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl servituto nustatymo, vertintini kritiškai. CK 4.126 straipsnio nuostatos reglamentuoja servituto nustatymą teismo sprendimu – jei šalys nesusitaria dėl servituto, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo prielaidų klausimu yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Be to, nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnio nuostatos. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai, todėl planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nustatyti servituto teismo neprašė, aukščiau nurodytų duomenų nepateikė, nors teismas tokią teisę UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir buvo suteikę - 2012-07-19 protokoline nutartimi įpareigojo ginčo šalis pateikti raštiškus pasiūlymus dėl galimo servituto nustatymo (b.l. 130-134). Apeliantė 2012-09-27 raštu Nr. 1.10-1057 sutiko, kad būtų nustatytas ginčo tinklo apsaugos zonos servitutas bei sutiko sumažinti minėtos apsaugos zonos servituto dydį, tačiau priešieškinio nepareiškė ir aukščiau minėtų, servituto nustatymui būtinų duomenų teismui nepateikė, todėl nustatyti servitutą pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo (b.l. 153-154).

Pažeistai teisei ginti ieškovas nėra praleidęs senaties termino, todėl ta aplinkybė, jog žinodamas apie savo teisių pažeidimą V.J. K. ilgą laiką nereiškė reikalavimo pašalinti pažeidimą, nėra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.125 str. 1 d.). Be to, nepaneigta, jog V.J. K. geranoriškai siūlė spręsti kilusius nesutarimus. Ta aplinkybė, jog ieškovo žemės sklype yra ir kitų komunikacijų, kurios galimai trukdo vykdyti statybas, nepateisina atsakovės padaryto pažeidimo ir nesudaro pagrindo teismui atsisakyti ginti V.J. K. teises.

Dėl paminėtų motyvų, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus bei įrodymus, taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl keisti ar naikinti sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.