- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 2YT-1422-941/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00880-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Pareiškėjas
- N. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., J. R., Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant pareiškėjai N. Z., suinteresuotiems asmenims E. S., J. R. teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarei Genei Pietarienei, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų poskyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E. S., J. R., Z. S., S. S., D. D., V. E., L. K., R. A. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. Z. 2016-06-09 pateiktu ir priimtu patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos E. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu, ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad mama būdama gyva visą savo neklinojamąjį turtą paliko pareiškjėjos sūnui J. Z.. Po motinos mirties perėmė visus mamos kilnojamuosius daiktus: baldus, indus, rūbus. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi nežinojo įstatymo reikalavimų. 2015-12-03 nuvykusi pas notarę sužinojo, kad paveldėjimo byla nėra užvesta. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, kad išpirkti motinos nuomotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja N. Z. teismo posėdyje pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad mama iki mirties gyveno pas ją ir ji ją slaugė apie 7 metus. Po mamos mirties liko piniginės lėšos – apie 1900 Lt, kuriuos ji, bendru sutarimu su kitais mirusiosios vaikais, panaudojimo laidojimo išlaidoms padengti. Iki mamos mirties ir po mamos mirties ji faktiškai naudojosi ir tebesinaudoja mamos nuomotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) – ganė karvės, šiuo metu žemė užsėta. Jos sūnus J. Z. mokėdavo žemės nuomos mokestį. Nuomojama žemė ir žemė, kurią mama gyva būdama perrašė jos sūnui, savo anūkui, J. Z., yra šalia – viename gabale. Nori išsipirkti nuomojamą žemę. Prašo nustatyti, kad ji palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 57).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu iš esmės dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškėjai pateikus rašytinius įrodymus, kad ji priėmė mirusiosios palikimą, arba liudytojams šį faktą paliudijus, neprieštaraus dėl pareiškimo (b.l. 62-65). Atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Suinteresuoti asmenys J. R. ir E. S. teismo posėdyje su pareikškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo J. R. iš esmės patvirtino pareiškėjos N. Z. pareiškime ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Liudytojas J. Z. parodė, kad pareiškėja N. Z. yra jo mama, E. G. – močiutė. Močiutė iki mirties gyveno pas mamą, kuri ja rūpinosi. Močiutė būdama gyva savo nekilnojamąjį turtą perleido jam pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Po močiutės mirties nuomojamu žemės sklypu toliau naudojosi ir naudojasi mama - ganė gyvulius, dabar yra užsėtas grūdinėmis kultūromis. Jis kasmet kartu su savo mokesčiais, mamos prašymu, mokėjo žemės nuomos mokestį. Apie kitą po močiutės mirties likusį turtą nieko nežino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškimu buvo keliami du vienas kitą šalinantys reikalavimai - dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja teismo posėdyje patikslino, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas daiktinių teisių įgyvendinimui ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškėja N. Z., suinteresuotieji asmenys E. S., J. R., Z. S., S. S., D. D., V. E., L. K., R. A. yra E. G. vaikai (b.l. 27-28). E. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle (b.l. 33, 27). Klaipėdos apskrities 2007-08-10 įsakymu Nr. 4-48552-(1.3) E. G. buvo išnuomotas suprojektuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,19 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 70). E. G. šalia nuomojamo žemės sklypo esančius, jai priklausius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2007-12-05 išlaikymo iki galvos sutartį Nr. NGP-6503 nuosavybės teise perleido pareiškėjos sūnui, savo anūkui, J. Z. (b.l. 7, 8, 35-37). Po E. G. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 33). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2015-03-13 raštu informavo, kad E. G. vardu yra parengta asmeninio ūkio žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), byla; E. G. prašoma kuo skubiau atvykti į skyrių dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos sutarčių sudarymo arba sklypų naudojimo atsisakymo (b.l. 11).
Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji iki mirties rūpinosi savo motina ir po motinos mirties perėmė jos likusius daiktus, pinigines lėšas, kurias panaudojo laidotuvių išlaidoms padengti, toliau naudojosi valstybės išnuomota žeme, kurias iš dalies patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir palikimu suinteresuoti asmenys. Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba su atsiliepimu nepateikė ir byloje nėra duomenų apie valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą, patvirtina, kad valstybinės žemės nuomos mokestis po nuomininkės mirties 6 metus nuo 2012 m. iki 2016 buvo mokamas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po motinos mirties naudojosi jos likusiu turtu ir daiktinėmis teisėmis. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto (daiktinių teisių) savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. Z. po motinos E. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po motinos E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas daiktinių teisių įgyvendinimui ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.