Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-157-134/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
1S-157-134/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronė Vidzėnienė
Nr.1S-153-134/2016
Procesinio sprendimo kategorija : 2.8.12. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, Š. P. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo Š. P. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi Š. P., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 129 str. 1 d. uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2013-09-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis Š. P. buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuri 2014-09-16 to paties teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir buvo tęsiama iki skundžiamos nutarties priėmimo. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimo pakeisti Š. P. priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į švelnesnį režimą - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, motyvuodamas tuo, kad Š. P. psichinė būklė nėra stabiliai pagerėjusi ir jo pavojingumas nėra pakankamai sumažėjęs, atsižvelgus į padarytos uždraustos veikos pavojingumą.

Šalies argumentai

Skundu Š. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – skiriant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės rekomenduotą gydymą - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Š. P. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis įvertino 2016 m. kovo 10 d. (3 psl.) komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadą, kurioje rekomenduota priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o taip 2016-04-07 teismo posėdyje dalyvavusios VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės A. Š. paaiškinimus, kai ji nurodė, kad Š. P. suvokimo sutrikimus neigia, klinikoje išlieka emocinis blankumas, neadekvatumas, ambivalencija, paralogiškas mąstymas, kritika ligos atžvilgiu yra formali (b.l. 27-28). Iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės smurto rizikos įvertinimo matyti, kad Š. P. dėl psichikos ligos nulemtos mažesnės adaptacinės galimybės, todėl susidūrus su stresogenininais faktoriais, gali sukelti vidutinio lygio stresą. Išvadoje nurodyta, kad nors smurto rizika žema, tačiau ji gali didėti esant ligos paūmėjimui (16 psl.). Tokiu būdu nustatytas Š. P. ligos paūmėjimas tiesiogiai gali įtakoti smurto rizikos padidėjimą.

Iš Š. P. giminaičių J. E. ir Z. E. teisme paaiškinimų matyti, jog apelianto mama nėra fiziškai sveika, o jie visiškos atsakomybės, kuri užtikrintų Š. P. tinkamą vaistų vartojimą, neprisiėmė, todėl darytina išvada, kad nurodyti asmenys negalės tinkamai prižiūrėti Š. P., kad jis laikytųsi ambulatorinio režimo.

Įvertinus tai, kad Š. P. mama fiziškai nėra stipri, artimieji visos atsakomybės dėl apelianto vaistų vartojimo kontrolės neprisiėmė, į tai, kad Š. P. prieš metus buvo fiksuotos klausos haliucinacijos, o smurto rizikos tikimybė susidūrus su stresogenininais faktoriais, vertintina kaip vidutinė, todėl pripažintina pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad Š. P. psichinė būklė nėra tiek pagerėjusi ir jo pavojingumas nėra sumažėjęs tiek, kad jam būtų galima taikyti komisijos išvadoje rekomenduotą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir Š. P. interesus šiuo metu labiausiai atitinka jo gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė būtinumo taikyti Š. P. nurodytą priverčiamąją medicinos priemonę skundžiamoje nutartyje nurodytomis sąlygomis, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, Š. P. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Bronė Vidzėnienė