Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. J. (dabartinė pavardė – K. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 202 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 29 d., 10 val. 28 min., nustatyta, kad L. J. (dabartinė pavardė – K. A.) 2007 metais įgijusi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietybę, privalėjo per du mėnesius nuo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, tačiau to nepadarė. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. Nr. XI-1196 redakcija) 26 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai (1 b.l.), neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant (6 b.l.). Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas.

ATPK 202 str. numato atsakomybę už nepranešimą raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esančio L. J. (dabartinė pavardė – K. A.) pasiaiškinimo matyti, kad ji kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (6 b.l.). L. J. (dabartinė pavardė – K. A.) kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 202 str., be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniu pranešimu (2-3 b.l.), pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (4-5 b.l.), Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija (7 b.l.), Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečio paso kopija (6 b.l.), prašymu išduoti pasą (9 b.l.), prašymu pakeisti pasą (10 b.l.), prašymu išduoti asmens tapatybės kortelę (11 b.l.), prašymu pakeisti asmens tapatybės kortelę (12 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog 2016 m. vasario 29 d., 10 val. 28 min., nustatyta, kad L. J. (dabartinė pavardė – K. A.) 2007 metais įgijusi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietybę, privalėjo per du mėnesius nuo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, tačiau to nepadarė. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. Nr. XI-1196 redakcija) 26 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 202 straipsnyje. L. J. (dabartinė pavardė – K. A.) kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.

L. J. (dabartinė pavardė – K. A.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, jog L. J. (dabartinė pavardė – K. A.) skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 202 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. J. (dabartinė pavardė – K. A.) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 202 str., ir skirti jai administracinę nuobaudą - 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16055717884. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.