- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- AS-143-709-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijos ,,Šviesa“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Michailas Gaibelis, Ieva Balčiūnaitė
- Kategorijos
- 70.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos ,,Šviesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, sodininkų bendrijai „Šviesa“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. P. (toliau – pareiškėja) 2009 m. gegužės 15 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2009 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 03.2-07-502 dėl nuosavybės teisių atkūrimo; 2) įpareigoti atsakovą suformuoti 7,813 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini), į kurį ji prašo atkurti nuosavybės teises natūra, ribas, organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti šio žemės sklypo planą, pasiūlyti šio žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį ir apskaičiuoti šio žemės sklypo vertę; 3) priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į atsakovą 2009 m. kovo 16 d. prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir detaliojo planavimo. Prašyme nurodė, jog J. P. 1991 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 8,52 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 79457-179 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha šio žemės sklypo, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 2.11-42457-355 – į 0,507 ha šio žemės sklypo, o į likusią 7,813 ha ploto šio žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises numatyta atkurti vėliau. Kadangi J. P. yra miręs, nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį atkuriamos jai perduodant žemės sklypą. Pareiškėja teigė, kad prašyme taip pat nurodė, jog žemės sklypo dalis, į kurią nuosavybės teisės dar neatkurtos, nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir ši teritorija yra pripažįstama laisva žeme, šis žemės sklypas neįregistruotas jokio asmens vardu ir nėra parengtas jo detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, ji prašė: suformuoti šio žemės sklypo ribas, organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą, pasiūlyti šio žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, architektūrinius –urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą bei pobūdį bei apskaičiuoti žemės sklypo vertę. Elektrėnų savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 03.2-07-502 prašymo nepatenkino ir atsakė, jog teritorija nėra laisva, nes trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Šviesa“ šiame žemės sklype pradės naudojamos žemės įteisinimo procedūrą, kurios pagrindas yra ne tik žemės sklypo skyrimas, bet ir teismo sprendimas, o miško dalis išperkama valstybės. Pareiškėjos nuomone, šis atsakovo raštas yra nepagrįstas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. J. P. jau 1991 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, todėl žemės sklypas negalėjo būti priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tokie žemės sklypai priskirti prie piliečiams natūra grąžinamos žemės. Pareiškėjos teigimu, kol nėra priimti galutiniai sprendimai dėl sodininkų bendrijos „Šviesa“ naudojamo žemės sklypo įteisinimo, atsakovas privalėjo pradėti jos nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad, patenkinus pareiškėjos 2009 m. kovo 16 d. prašymą, būtų pažeistos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkto ir 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kadangi žemė, užimta sodininkų bendrijų sodų arba priskirta miestų miškams, iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-379-10/2006 pareiškėja prašė teismo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją imtis priemonių, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašymo nepatenkino. Atsakovo nuomone, pareiškėja pakartotinai skundžia Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad J. P. 1991 m. spalio 29 d. Trakų rajono Vievio agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti A. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę – 10,40 ha, už kurią pageidavo gauti kompensaciją. J. P. (duomenys neskelbtini) mirė, o jo turto paveldėtoja yra sutuoktinė – pareiškėja. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. rugsėjo 25 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 286, kurioje nurodė, jog J. P. turi teisę į 8,52 ha buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos turėtos žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 79457-179 mirusio J. P. vardu atkūrė nuosavybės teises į 0,20 ha žemės, išmokant 7 680 Lt kompensaciją. Pareiškėja 2003 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė už jai priklausančią 8,32 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini), dabar užimtą (duomenys neskelbtini), išmokėti kompensaciją litais. 2004 m. vasario 4 d. prašyme pareiškėja prašė grąžinti jai priklausančią žemę (duomenys neskelbtini) ir parengti reikalingą dokumentaciją. 2004 m. balandžio 9 d. pareiškėja vėl pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui, kuriame prašė už jai priklausančią 4,32 ha ploto žemę (žemės dalį), esančią (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės (miško) sklypą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. balandžio 22 d. parengė išvadą Nr. 989, kurioje nurodyta J. P. teisė atkurti nuosavybės teises į 1,00 ha buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos turėtos žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. birželio 14 d. parengė išvadą Nr. (42)-2.12-98, kurioje nurodyta, kad J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 7,52 ha buvusio savininko A. P. iki nacionalizacijos turėtos žemės. Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 2.11-42457-355 mirusio J. P. vardu grąžino natūra 0,507 ha žemės kartu su bendrasavininke R. M., viso žemės sklypo plotas 1,0141 ha. 2005 m. pareiškėja kreipėsi skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau šis teismas 2006 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalį dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo atmetė, administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių atlikti veiksmus nutraukė, pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti veiksmus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad sodininkų bendrija „Šviesa“ teisėtai naudojasi (valdo) 42,52 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir nurodytu Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 30 d. įsakyme Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtame specialiajame ribų plane. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Šviesa“ atsiliepimu į skundą prašė administracinę bylą nutraukti, o nusprendus bylos nenutraukti – atmesti skundą kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti jo naudai iš pareiškėjos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir atstovavimo išlaidas.
Sodininkų bendrija „Šviesa“ nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl atsakovo 2009 m. balandžio 10 d. rašto panaikinimo nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, ir ši bylos dalis nutrauktina. Pažymėjo, kad ginčijamas atsakovo raštas neatitinka teisės akto sąvokos, tai yra informacinio pobūdžio aktas, kuris nesukuria jokių teisinių pasekmių. Reikalavimo dėl rašto panaikinimo tenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių nei atsakovo pareigoms, nei pačios pareiškėjos teisėms. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnis kreipimąsi į administracinį teismą sieja būtent su galimybe apginti pareiškėjo ginčijamas arba pažeistas teises. Pažymėjo, kad antrasis pareiškėjos reikalavimas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-379-10/2006 ir priimtas 2006 m. liepos 10 d. sprendimas, kuris jau įsiteisėjo, todėl, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, byla nutrauktina. Tai, kad dabartiniame skunde pareiškėja nurodo ne savivaldybės administracijos direktorių, o savivaldybės administraciją, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes visas skundo reikalavime nurodytas funkcijas, kurių neatlikimu kaltinama savivaldybės administracija, teisės aktai priskiria savivaldybės administracijos direktoriui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl skundas arba paliktinas nenagrinėtu, arba byla nutrauktina. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106 punktu, nurodė, kad pareiškėja neturi teisės prašyti įpareigoti atsakovą formuoti žemę grąžinti natūra, nes ta žemė yra valstybės išperkama. Nuosavybės teisių atkūrimas natūra į kaimo vietovėje esančią žemę turi būti vykdomas pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103 punkte įtvirtintą procedūrą, t. y. visus veiksmus dėl žemės formavimo atlieka apskrities viršininko administracija ir jos žemėtvarkos skyrius, o ne savivaldybės administracijos direktorius ir ne pati savivaldybės administracija, todėl pareiškėjos reikalavimo dalis dėl miško žemės, esančios kaimo vietovėje, suformavimo, pareikšta netinkamam atsakovui ir atmestina.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Šviesa“ iš pareiškėjos 1 320 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmetė (ABTĮ 85 – 87 str.).
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, sprendė šioje administracinėje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-379-10/2006 pareikštų reikalavimų tapatumo klausimą. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje kaip bylos šalys dalyvaujantys asmenys (ABTĮ 48 str. 1 d.) dalyvavo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-379-10/2006, išskyrus tai, kad Elektrėnų savivaldybei ankstesnėje byloje atstovavo taryba ir administracijos direktorius, o šioje byloje – savivaldybės administracija. Pažymėjo, jog pareiškėja abiem atvejais kelia ginčą dėl netinkamo Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto 8, 10 ir 11 pastraipose numatytų savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų vykdymo. Atsižvelgdamas į savivaldybės administracijos ir jos direktoriaus santykį, kad administracija vykdo kartu ir savivaldybės administracijos direktoriui skirtas funkcijas ir yra jo vadovaujama institucija (Vietos savivaldos įstatymo 2 str. 3 d. 1 p., 29 str. 1, 8 d., 30 str. 1, 2 d.), teismas padarė išvadą, kad aiškinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymo klausimus abu asmenys gali būti laikomi tinkamais atsakovais. Teismas, sulyginęs administracinėse bylose pareiškėjos iškeltus reikalavimus, nurodė, kad abiejų skundų 2 reikalavimas iš esmės sutampa. Abiejuose reikalavimuose yra prašoma suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje papildomai prašoma pasiūlyti šio žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį ir apskaičiuoti šio žemės sklypo vertę. Pabrėžė, jog tapatumo klausimas gali būti sprendžiamas tik dėl tų reikalavimų, kurie jau buvo išnagrinėti ankstesnėje byloje. Teismas pažymėjo, jog pirmojoje administracinėje byloje skundo pagrindu pareiškėja nurodė tai, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius nevykdo Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytų pareigų paskirti atsakingus valstybės tarnautojus žemės sklypo riboms formuoti, kadastriniams matavimams atlikti, ir dėl to Vilniaus apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nagrinėjamoje byloje skundo pagrindu yra Elektrėnų savivaldybės administracijos atsisakymas atlikti veiksmus, motyvuojant tuo, kad žemė, į kurią pareiškėja prašo atkurti jai nuosavybės teises, yra užimta sodų ir valstybinio miško. Tai sudaro skirtingą skundo pagrindą, todėl nors ir vienodai išdėstyti reikalavimai negali būti pripažįstami tapačiais. Nagrinėjant ankstesnę bylą nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių natūra atkūrimo negalimumo. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. TS-274 buvo pripažintas nesukuriančiu teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Pareiškėjos skundžiamas Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 03.2-07-502 konstatuoja, kad pareiškėjos palikėjų turėtos žemės vietoje teritorija nėra laisva, o yra užimta sodininkų bendrijos sodais. Tai reiškia savivaldybės administracijos atsisakymą rengti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, t. y. toje pačioje vietoje. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad pareiškėja išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos nesilaikė ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) nesikreipė. Remiantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjos atstovės aiškinimas, kad šiuo atveju kreipiamasi dėl institucijų neveikimo ir nereikalinga kreiptis išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nėra teisiškai pagrįstas. Teisės normos nenumato skirtingo režimo kreipiantis dėl atliktų veiksmų panaikinimo ar dėl neveikimo. Be to, iš pareiškėjos skundo reikalavimų ir dėstymo (prašoma panaikinti administracinį aktą bei įpareigoti atlikti veiksmus) matyti, kad pareiškėjos skundas yra dėl veikos, nes aktyviu veiksmu atsisakyta patenkinti pareiškėjos interesus. Teismas, spręsdamas trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos ,,Šviesa“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A23 – 99/2009. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje laikytinos pagrįstomis trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Šviesa“ išlaidos, sumokėtos už advokatės Ievos Balčiūnaitės suteiktas paslaugas (5 000 Lt) ir advokato Michailo Gaibelio (Michail Gaibel) suteiktas paslaugas (3 570 Lt). Patirtas išlaidas patvirtina 2009 m. liepos 17 d., 2009 m. liepos 23 d. ir 2009 m. rugsėjo 1 d. atstovavimo sutartys, sudarytos su Vilniaus miesto 3 advokatų kontora, 2009 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra serija MG Nr. 203, kurioje nurodyta 3 570 Lt suma, išrašyta už advokato M. Gaibelio suteiktas paslaugas, 2009 m. liepos 31 d. sąskaitos išrašas, patvirtinantis 3 570 Lt sumokėjimą už advokato M. Gaibelio suteiktas paslaugas, 2009 m. liepos 23 d. sąskaita už advokatės I. Balčiūnaitės teisines paslaugas ir 2009 m. liepos 27 d. mokėjimo pavedimas Nr. 21, patvirtinantys 5 000 Lt dydžio išlaidas. Teismas pažymėjo, jog 2009 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra serija MG Nr. 203 išrašyta advokato M. Gaibelio už susipažinimą su administracine byla ir atsiliepimo pateikimą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus užmokestis už atsiliepimą į ieškinį yra 3 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Skaičiuojant priteistinas išlaidas už advokato parengtą sodininkų bendrijos „Šviesa“ atsiliepimą į pareiškėjos skundą, taikytinas 1,5 MMA dydis, kadangi byla yra vidutinio sudėtingumo, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Taigi šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 1 200 Lt suma už atsiliepimo pateikimą (1,5 x 800 Lt = 1 200 Lt). Turėtos išlaidos advokatui už susipažinimą su byla priskirtinos prie išlaidų, susijusių su atsiliepimo į skundą pateikimu, todėl atskirai nėra priteisiamos. Teismas nustatė, jog 2009 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdis, kuriame dalyvavo Vilniaus miesto 3 advokatų kontoros advokatė I. Balčiūnaitė, vyko 25 min., t. y. nuo 13 val. 45 min. iki 14 val. 10 min. Remiantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis, tai nesudaro vienos valandos, todėl išlaidų už advokatės I. Balčiūnaitės atstovavimą teisme nepriteisė. Teismas taip pat nustatė, jog 2009 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdis, kuriame sodininkų bendrijai „Šviesa“ atstovavo Vilniaus miesto 3 advokatų kontoros advokatas M. Gaibelis, vyko 20 min., t. y. nuo 15 val. 00 min. iki 15 val. 20 min. 2009 m. spalio 12 d. teismo posėdis vyko 45 min., t. y. nuo 15 val. 00 min. iki 15 val. 45 min. Bendras šio advokato atstovavimo teisme laikas buvo 1 val. 5 min., o tai, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, prilyginama 1 val. Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 MMA, todėl atlygintina atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų suma sudaro 120 Lt (1 x 0,15 MMA = 1 x 0,15 x 800 Lt = 120 Lt).
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija ,,Šviesa“ atskiruoju skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį ir administracinės bylos dalį nutraukti, o skundo dalį palikti nenagrinėtą, taip pat priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, grąžinti 50 Lt žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas turėjo nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 03.2-07-502 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes šis skundo reikalavimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). Šis atsakovo raštas nėra teisės aktas (nei norminis, nei individualus), kadangi nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, tai yra tik informacinio pobūdžio raštas.
2. Teismas turėjo nutraukti administracinės bylos dalį dėl šioje byloje pareiškėjos pareikšto tapataus reikalavimo tapačiam atsakovui tapačiu pagrindu, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-379-10/2006 (ABTĮ 101 str. 2 p.). Tiek ankstesnėje, tiek dabartinėje byloje pareiškėja buvo tapati. Abiejose bylose yra pareikštas tas pats reikalavimas dėl įpareigojimo suformuoti pareiškėjai žemės sklypą grąžinti natūra (įvykdyti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus veiksmus). Abiejose bylose pareiškėja pareiškė reikalavimą tam pačiam atsakovui. Pagal įstatymą suformuoti žemę yra kompetentingas (t. y. teismo gali būti įpareigotas tai atlikti) būtent Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, todėl akivaizdu, kad pareiškėjos reikalavimas de facto yra pareikštas šiam tinkamam atsakovui. Abiejose bylose pareiškėjos inicijuotas ginčas vyko bei skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti žemės suformavimo veiksmus buvo (yra) grindžiamas tapačiu pagrindu – žemė pareiškėjai neformuojama, nes joje yra sodininkų bendrija „Šviesa“.
3. Šiuo metu pareikštame skunde pareiškėja ginčija atsakovo neveikimą (žemės neformavimą) dar vienu pagrindu – dėl miesto miško buvimo pareiškėjos pretenduojamoje žemėje. Tai yra naujas ir savarankiškas ginčo bei skundo pagrindas. Ši skundo dalis pagrįstai palikta nenagrinėta, nes pareiškėja šio ginčo pagrindo aspektu nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos ,,Šviesa“ jos naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Elektrėnų savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 03.2-07-502 atsisakė patenkinti jos 2009 m. kovo 16 d. prašyme išdėstytus reikalavimus, užkirsdama kelią atkurti nuosavybės teises. Šis teisės aktas atitinka ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas.
2. Materialusis ginčo teisinis santykis, kuris yra šios bylos teisminio nagrinėjimo objektas, atsirado dėl jos kreipimosi į Elektrėnų savivaldybės administraciją 2009 m. kovo 16 d. prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir detaliojo planavimo, į kurį atsakovas atsakė skundžiamu 2009 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 03.2-07-502. Materialusis ginčo teisinis santykis, kuris buvo administracinės bylos Nr. I-379-10/2006 teisminio nagrinėjimo objektas, atsirado dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. TS-8 dalies. Neanalogiškas skundų pagrindas, t. y. nesutampa jų motyvai bei argumentai. Administracinėje byloje Nr. I-379-10/2006 rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrės 1989 m. vasario 15 d. valstybiniu žemės naudojimo aktu Nr. 92, 2005 m. lapkričio 29 d. dokumentu Nr. 3IN-P-1199/1/2-1024, Žemės įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu bet kitais teisės aktais ir dokumentais bei jų pažeidimais. Šioje administracinėje byloje remiasi Atkūrimo įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika ir šių dokumentų pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje keliamas antrasis reikalavimas – įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus – yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nutraukimo
ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Byla šiuo pagrindu nutrauktina, išsiaiškinus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą. Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik kai visiškai tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas.
Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad ši administracinė byla ir administracinė byla Nr. I-379-10/2006 yra tapačios. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas (pagrindinis reikalavimas) – Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 03.2-07-502 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo iš esmės atsisakyta atlikti veiksmus atkurti nuosavybės teises natūra (b. l. 6, 82) (reikalavimas įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus yra išvestinis iš šio reikalavimo). Toks atsakovo veiksmas gali būti skundžiamas administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p.). Šis atsakovo veiksmas laiko aspektu objektyviai negalėjo būti administracinės bylos Nr. I-379-10/2006 dalyku. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti administracinių bylų netapatumą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės yra pagrįsta.
Dėl skundo palikimo nenagrinėtu
ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas numato, jog teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.
Ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, pagal teisės aktuose nustatytą nagrinėjimo tvarką gali būti skirstomi į dvi kategorijas: 1) ginčai, atsiradę nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir 2) ginčai, kilę dėl tokio sprendimo priėmimo. Pirmieji nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p.), o antrieji – Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 123 punkto nustatyta tvarka.
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl, atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį (skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų), atsakovo atsisakymas atlikti veiksmus turi būti skundžiamas laikantis išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai. Po to kreiptinasi į teismą (ABTĮ 32 str.). Pareiškėja išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nesilaikė. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės taip pat yra pagrįsta.
Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad advokatė I. Balčiūnaitė atstovavo trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai ,,Šviesa“ 2009 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje, kuris truko 25 min., tačiau nepriteisė šių atstovavimo išlaidų, kadangi pagal Rekomendacijų nuostatas tai nesudaro vienos valandos. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Faktiškai teismo posėdis vyko 15 min. (buvo paskelbta 10 min. pertrauka (b. l. 145 – 146)). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu (maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 120 Lt (0,15 x 800 Lt MMA)), taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Rekomendacijų 11 p.), už suteiktą teisinę paslaugą, atsižvelgus į faktines darbo ir laiko sąnaudas, turi būti atlyginta. Šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui už advokatės atstovavimą teisme priteistina 50 Lt. Šias išlaidas pagrindžia pateikti įrodymai (b. l. 129, 143, 144). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kita pirmosios instancijos teismo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteista atstovavimo išlaidų dalimi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija ,,Šviesa“, pateikdamas atskirąjį skundą, 2009 m. spalio 23 d. sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 181). ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Atsižvelgiant į tai, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos ,,Šviesa“ išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bet jų nepagrindė (ABTĮ 45 str. 1 d.).
Pareiškėja, pateikdama skundą pirmosios instancijos teismui, 2009 m. gegužės 15 d. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 2). Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 5 punktu, skundą palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis keistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos ,,Šviesa“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį pakeisti.
Grąžinti pareiškėjai M. P. 2009 m. gegužės 15 d. sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai ,,Šviesa“ iš pareiškėjos M. P. 50 Lt (penkiasdešimt litų) advokatės Ievos Balčiūnaitės atstovavimo išlaidų.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai ,,Šviesa“ 2009 m. spalio 23 d. sumokėtą 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.