- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- AN2-113-491/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo pavaduotojo Vaido Pauliuko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarimo L. K. administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. 2018 m. kovo 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „P.“ direktorė, nesudariusi darbo sutarties, neįteikusi darbuotojui jos antrojo egzemplioriaus ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui nepranešusi apie V. P. darbo pradžią, leido jai 2017 m. gruodžio 20 – 22 dienomis dirbti UAB „P.“ priklausančioje užkandinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu L. K. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Teismas pažymėjo, kad liudytojos V. P. nenuoseklių paaiškinimų, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, nepakanka L. K. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, kadangi visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad L. K. leido dirbti V. P. nesudarius su ja darbo sutarties. Taip pat byloje surinkti duomenys neleidžia nustatyti nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog L. K. ir V. P. susitarė dėl darbo, jo sąlygų ir užmokesčio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp šių subjektų susiklostė darbo teisiniai santykiai. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas V. Pauliukas prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir L. K. nubausti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbusio asmens paaiškinimai, liudytojų – pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu asmeniu parodymai. Teigia, kad apylinkės teismas turėjo vadovautis V. P. pirminiais paaiškinimais kaip labiausiai atitinkančiais objektyvią tiesą. To nepadaręs, teismas neišsamiai ir netinkamai įvertino V. P. rašytinius paaiškinimus, nepagrįstai labiau akcentuodamas jos parodymus teismo posėdyje. Apeliantas pažymi, kad V. P. rašytiniai paaiškinimai yra pakankamai aiškūs ir tikslūs, todėl kaip jiems prieštaraujantys turi būti atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamos L. K. ir liudytojos V. M. parodymai. Atkreipia dėmesį, kad V. P., pateikdama rašytinius paaiškinimus, buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 4 dalį už melagingų parodymų davimą. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai vertino bylos įrodymus, nekreipė dėmesio į tai, kad V. P. savo rašytiniame paaiškinime nuosekliai, tiksliai bei aiškiai išdėstė darbo L. K. vadovaujamai bendrovei priklausančioje užkandinėje aplinkybes. Tuo remdamasi, Institucija prašo nubausti L. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų L. K. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai sudaro pagrindą jai nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas DK nebenumato nelegalaus darbo sąvokos. Šiuo metu nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai : 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose, pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant L. K. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jos pačios, tiek ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų byloje surinktų duomenų visumoje ir tik tuomet vertinti, ar yra L. K. veikoje administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį sudėtis.Pirmos instancijos teismas šioje byloje suabejojo liudytojos V. P. parodymais, kuriuos Institucijos atstovas prašo laikyti teisingais ir patikimais. Kaip matyti iš šios liudytojos apylinkės teismo posėdžio metu duotų parodymų, ji su L. K. dėl konkrečių darbo sąlygų – darbo laiko, darbinių funkcijų bei darbo užmokesčio, nesitarė. Kaip buvo sutarusi su L. K., pirma diena buvo jos išbandymas darbui. Tądien dirbo 10 valandų, dirbo su savo darbo rūbais, užkandinėje dirbo 4 darbuotojai. L. K. jos darbas tiko, todėl ji nurodė kitą dieną ateiti 8 val. ryto. Antrą dieną L. K. ji teiravosi dėl darbo užmokesčio, tačiau ji atsakė, kad tai aptars vėliau, o oficialiai įdarbins pirmą dieną po Šv. Kalėdų. UAB „P.“ užkandinėje iš viso dirbo 3 dienas – pirmą dieną 10 val., kitas dvi – po 12 val. Darbo metu gaudavo pavalgyti. Už išdirbtas 3 darbo dienas negavo jokio piniginio atlygio, todėl nusprendė daugiau nebedirbti. Ketvirtą dieną apie 10 val. atėjo į užkandinę ir pranešė L. K. daugiau nebedirbsianti bei paprašė sumokėti už darbą. L. K. apkaltino ją buvus girta ir liepė išeiti. Tuo tarpu savo rašytiniame paaiškinime V. P. nurodė, kad su UAB „P.“ direktore L. K. susitarė dėl šiek tiek didesnio nei minimalus darbo užmokesčio, dėl darbo grafiko – kad dirbs slenkančiu darbo grafiku (4 dienas dirbs ir 4 dienos bus laisvos) po 12 valandų per dieną, nuo 9 val. iki 21 val. L. K. nurodė V. M. ją apmokyti darbo vietoje. Dirbti pradėjo 2017 m. gruodžio 20 d. nuo 10.30 val. iki 21 val. Kitomis dienomis – 2017 m. gruodžio 21 ir 22 dienomis, dirbo nuo 9 val. iki 21 val. Ji dirbo virėjos pareigose užkandinėje, adresu (duomenys neskelbtini). L. K. su ja darbo sutarties nesudarė (5 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad liudytojos paaiškinimas ir parodymai teisme nesutampa dėl esminių faktinių aplinkybių – jos parodymai skiriasi dėl darbo laiko, atlyginimo, o tai yra reikšminga vertinant tarp L. K. ir V. P. susitarimo dėl darbo buvimo faktą. Tokių skirtingų liudytojos parodymų davimo priežastis taip pat lieka neaiški, kadangi nuo vertinamo įvykio praėjo ne tiek ir daug laiko, kad V. P. būtų primiršusi tam tikras jos darbinimosi aplinkybes. Šios liudytojos parodymų vertinimui svarbi ir ta aplinkybė, kad rašytinį paaiškinimą dėl darbo užkandinėje V. P. Institucijai pateikė tik 2018 m. sausio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 20 dienų nuo galimo nelegalaus darbo pabaigos. Dėl to, priešingai Institucijos apeliacinio skundo teiginiams, pasikliauti liudytojos V. P. parodymais kaip iš esmės kertiniu įrodymu šioje byloje negalima. Nenuoseklių liudytojos V. P. parodymų faktą apylinkės teismo posėdžio metu iš esmės pripažino ir pats Institucijos atstovas, nurodydamas, kad tuo atveju, jei teismas nutrauktų L. K. administracinio nusižengimo teiseną, derėtų spręsti klausimą dėl V. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Be to, kad pačios galimai nelegaliai dirbusios V. P. paaiškinimai ir jos parodymai dėl esminių aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi, pažymėtina, kad nei kitų liudytojų parodymai, nei byloje surinkti rašytiniai bylos įrodymai aptartų jos teiginių, iš esmės pagrindžiančių nelegalaus darbo faktą, šioje byloje nepatvirtino. Priešingai, juos paneigė. Atkreiptinas dėmesys į liudytojos V. M. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad ji dirba maisto išvežiotoja ir kasininke UAB „P.“ priklausančioje užkandinėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir užkandinėje, adresu (duomenys neskelbtini), niekada nebūna; ji V. P. nepažįsta, jos nėra bendravusios, iš L. K. negavo jokių nurodymų apmokyti naujai įdarbinamus asmenis, to ji apskritai nedaro. Taigi, liudytoja V. M. nepatvirtino mačiusi V. P. dirbančią bei ją mačiusi apskritai, nes užkandinėje, kurioje, pasak V. P., ją V. M. apmokė, iš tikrųjų net nedirba. Nors ši liudytoja ir dirba UAB „P.“ priklausančioje užkandinėje, dėl ko yra galimas jos suinteresuotumas bylos baigtimi, tačiau vertinamu atveju netikėti jos apylinkės teismo posėdžio metu išdėstytomis aplinkybėmis, teisinio pagrindo nėra. Vien aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. yra V. M. vadovė, nesant kitų neginčijamų įrodymų dėl šio asmens šališkumo, negali nulemti vertinimo, jog ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl V. M. parodymų vertinimo kaip neobjektyvių bylos duomenų apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.Pagal pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos L. K. parodymus, 2017 m. gruodžio 20 ar 21 dieną į UAB „P.“ priklausančią užkandinę, esančią (duomenys neskelbtini), atėjusiai V. P. aprodė patalpas, su ja pasikalbėjo dėl darbo, pasiūlė kitą dieną ateiti pabandyti, tačiau dėl konkrečių darbo sąlygų nesitarė, dėl atlygio V. P. jos neklausė. Kitą dieną V. P. atėjo į užkandinę ir paprašė jai kaip būsimai darbuotojai duoti 20 Eur. Ji atsisakė tai daryti ir daugiau su V. P. nebebendravo. Taip pat L. K. parodė, kad niekas jos vadovaujamoje bendrovėje nedirba tokiu grafiku, kokį V. P. nurodė. Ji parodė, kad virėjos užkandinėje darbą pradeda 6 val. ryto ir dirba iki 15 val., maisto išvežiotojai ir vadybininkai dirba nuo 10 val. Vertinant šiuos L. K. parodymus, priešingai Institucijos įsitikinimui, jais netikėti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi jų nepaneigia jokie byloje esantys duomenys, tuo labiau prieštaringi ir nenuoseklūs galimai nelegaliai dirbusios V. P. parodymai. Iš to seka, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, jog šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad V. P. iš tikrųjų buvo priimta į UAB „P.“. Apygardos teismas papildomai pažymi, kad neišsipildę jos pačios lūkesčiai, galimai ir nulėmę kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją, nelaikytini pagrindu administracinei atsakomybei kilti. Atmetant Institucijos apeliacinį skundą, apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, galimo nelegalaus darbo fakto tyrimą Institucija atliko labai formaliai, nesistengė surasti papildomų duomenų, kurie patvirtintų ne tik patį įvykį, bet ir liudytojos V. P. parodymus. Nelegalaus darbo tyrimo aktas (2 – 3 b. l.) buvo surašytas tik 2018 m. vasario 12 d., t. y. po mėnesio nuo V. P. kreipimosi į Instituciją (4 b. l.). Kaip galima suprasti iš visų administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, darbo inspektoriai į UAB „P.“ užkandinę, esančią (duomenys neskelbtini), nė karto net nebuvo nuvykę, nepaėmė pirminių paaiškinimų iš įmonėje dirbančių asmenų, o iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą paėmė tik po beveik dviejų mėnesių laiko (5 b. l.). Jie taip pat neišsireikalavo ir jokių dokumentų apie kitų užkandinėje dirbančių darbuotojų darbo grafiką ir pan. Nors V. P. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad V. M. duodavo jai tiesioginius nurodymus dėl atliekamo darbo ir ją apmokė, tačiau ir ji tyrimo metu nebuvo apklausta. Pats 2018 m. vasario 12 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas yra labai lakoniškas ir visiškai neinformatyvus. Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad tyrimo metu buvo nustatyta tik tai, kad į Instituciją kreipėsi pilietė V. P., apie kurios įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, dėl ko UAB „P.“ direktorei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tokias išvadas tyrimo metu darbo inspektoriai priėmė remdamiesi vien tik V. P. paaiškinimais ir VSDFV sistemos duomenimis apie tai, kad ji 2017 m. gruodžio 20 – 22 dienomis UAB „P.“ nebuvo įdarbinta. Tokiu būdu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl Institucijos atlikto tyrimo trūkumai negali lemti asmens teisinės padėties sunkinimo.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, šio administracinio nusižengimo sudėties L. K. veikoje nėra, dėl ko apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną prieš ją nutraukė pagrįstai. Tokiu būdu, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo Vaido Pauliuko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.