Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-303-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-26
Bylos Nr.
1A-62-303-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrone Kartaniene (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Daiva Pranyte-Zalieckiene
Nuteistasis
S. P.
Civilinis ieškovas
Ž. A.
Civilinis atsakovas
A. P., P. Š., G. B., N. M.
Kategorijos
  • 2.4.6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešeja A. Kartaniene Baudžiamoji byla Nr. 1A – 62/2009 Teisejas A. Virbalas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.3.1., 2.4.6.3.3., 2.4.6.3.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teiseju Viktoro Dovidaicio, Daivos Pranytes-Zalieckienes,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiunui,gynejai Ingridai Botyrienei,nuteistajam S. P. ,nukentejusiojo istatyminei atstovei ir civilinei ieškovei Ž. A. ,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. P. gynejos skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams ir trims menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, paskiriant auklejamojo poveikio priemone elgesio apribojima devyniems menesiams, ipareigojant nuteistaji nuo 6.00 val. iki 22.00 val. buti namuose jeigu tai nesusije su darbu ar mokymusi, testi moksla bei uždraudžiant keisti gyvenamaja vieta be bausmes vykdymo atidejima kontroliuojancios institucijos žinios.

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams ir trims menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, paskiriant auklejamojo poveikio priemone elgesio apribojima devyniems menesiams, ipareigojant nuteistaji nuo 6.00 val. iki 2.00 val. buti namuose jeigu tai nesusije su darbu ar mokymusi, testi moksla bei uždraudžiant keisti gyvenamaja vieta be bausmes vykdymo atidejima kontroliuojancios institucijos žinios.

Iš S. P. ir T. B. solidariai priteista Ž. A. naudai 100 litu turtinei žalai ir 10 000 litu neturtinei žalai atlyginti, o S. P. ir T. B. neturint lešu, pakankamu žalai atlyginti, priteista žala išieškoti iš civiliniu atsakovu A. P. , P. Š. , G. B. bei N. M. .

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

S. P. nuteistas už tai, kad jis kartu su T. B. , grasindami peiliu bei panaudodami fizini smurta, pagrobe svetima turta, o butent:

S. P. ir T. B. , 2007 m. lapkricio 7 d., apie 18.00 val., turedami tiksla užvaldyti svetima turta, veikdami bendrininku grupe, Antakalnio g., prie 1 namo, Vilniuje, T. B. grasinant nepilnameciui P. A. peiliu, pribeges S. P. sudave ranka ir koja P. A. du smugius i galvos sriti, o kai šis pargriuvo ant žemes, S. P. toliau spardydamas nukentejusiji i ivairias kuno vietas, sumuše P. A. , padarydamas pastarajam nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi poodinemis kraujosruvomis kaktoje, akiu vokuose, kairiame žande, odos nubrozdinimu lupu gleivinese, 21-o danties panirimu, bei, pagrobe 280 Lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6680“, priklausanti nukentejusiajai Ž. A. , tuo padarydami pastarajai 280 Lt turtine žala.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo gyneja prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendi pakeisti, S. P. veika perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. i Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinti tai, kad S. P. atlygino padaryta turtine žala, prisipažino padares nusikaltima bei nuoširdžiai gailisi, Ž. A. pripažinti teise i civilinio ieškinio patenkinima ir klausima del civilinio ieškinio dydžio nustatymo perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. padaroma tik tiesiogine tycia, taciau baudžiamaja byla nagrinejes teismas šios aplinkybes nesiaiškino, netyre. Nuteistojo gynejos nuomone, objektyviai ir visapusiškai ištyrus visus byloje esancius irodymus paaišketu, jog S. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog abieju nuteistuju bei A. P. parodymai, neabejotinai rodo, kad S. P. nusikalstamo sumanymo turini sudare tikslas padeti savo draugui T. B. atsiimti jam neva priklausanti telefona, kuri nukentejusysis P. A. iš T. B. neva buvo pagrobes, t. y. savo savavališkais veiksmais jis sieke neteisetai ivykdyti tariama savo draugo T. B. teise.

Šalies argumentai

Apeliante atkreipia demesi i tai, kad T. B. yra nurodes, jog jis apgavo S. P. , samoningai suklaidino ji, teigdamas, kad eina atsiimti jam priklausancio mobilaus ryšio telefono iš neva ta telefona pagrobusio asmens. Nuteistasis T. B. paskutinio žodžio metu net atsipraše S. P. už tokia apgavyste. Šios aplinkybes patvirtina, jog S. P. ne tik kad buvo isitikines, jog savo veiksmais ivykdys savo draugo teise, bet ir toks jo isitikinimas turejo objektyvu pagrinda.

Nuteistojo gyneja yra isitikinusi, kad visi byloje esantys irodymai rodo, jog S. P. tycia buvo nukreipta ne i svetimo turto pagrobima grasinant peiliu bei panaudojant fizini smurta, bet – i savavališka kito asmens, t. y. kito nuteistojo, tariamu turtiniu teisiu ivykdyma, todel S. P. veika turejo buti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodel jis S. P. veika kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., nors tokius argumentus, atsižvelgus i gynejos baigiamosios kalbos teiginius, privalejo pateikti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nera irodytas ir peilio panaudojimas. Prie bylos nera pridetas joks daiktinis irodymas, atitinkantis peilio požymius, nera eksperto ar specialisto išvados, kuri nusikalstamos veikos metu panaudota daikta leistu priskirti prie nešaunamuju ginklu, peiliu, kitu specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu kategorijai. Byloje nera nustatyta ar panaudotas peilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirti.

Nuteistojo gyneja pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nenustate neteiseto turto užvaldymo fakto, nors ši faktine aplinkybe, plešimo nusikalstamos veikos sudeciai esant materialiajai, yra esmine sprendžiant del ivykdytos nusikalstamos veikos baigtumo. Pažymi, jog byloje ne tik kad nera jokiu objektyviu duomenu apie tai, kad nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu butu pasisavine koki nors nukentejusiajam priklausanti daikta, bet ir nera jokiu objektyviu duomenu apie tai, kad nuteistieji butu ateme, koki nors nukentejusiajam priklausanti daikta. Del šiu aplinkybiu nuteistuju veika turejo buti kvalifikuota, kaip pasikesinimas ivykdyti plešima.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali buti pripažintas teisetu ir pagristu del to, kad teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, mobiliojo ryšio telefonas priklause ne Ž. A. , o treciajam asmeniui, kuris, kaip turtine žala patyres asmuo, nebuvo nustatytas, nukentejusysis nemate, kad kuris nors iš nuteistuju nepilnameciu butu paemes jo mobiluji telefona. Taip pat teigiama, jog byloje nera jokiu objektyviu duomenu, apie koki nors abieju nuteistuju bendru veiksmu suderinima, išankstini susitarima bei bendrus tikslus, nenustatyti ir kiti bendrininkavimo požymiai.

Apeliantes nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprende ir civilinio ieškinio klausima. Ž. A. ieškinyje išdestytos aplinkybes apie P. A. patirta neturtine žala bylos nagrinejimo metu nebuvo pagristos jokiais irodymais. Todel teismui nebuvo jokio pagrindo tenkinti civilinio ieškinio. Skunde pastebima, jog teismas visiškai neatsižvelge ir neivertino aplinkybes, kad fizini smurta patyre P. A. , o neturtine žala priteista nukentejusiojo atstoves naudai, nors ji pati nenurode, jog butu patyrusi neturtines žalos.

Šalies argumentai

Taip pat skunde prašoma nuteistojo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinti tai, kad nuteistasis atlygino padaryta žala, prisipažino padares nusikalstama veika ir gailisi.

S. P. gyneja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyre ipareigojima buti namuose, tokia auklejamojo poveikio priemone draudžia nepilnameciui dienos metu išeiti iš namu, taciau sudaro visas salygas nebuti namuose nakties metu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis S. P. ir jo gyneja prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokuroras, nukentejusiojo istatymine atstove ir civiline ieškove Ž. A. prašo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo S. P. gynejos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo, nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems bei netinkamai išsprestu kitu klausimu ( BPK 328 str. 1 p., 3 p., 4 p. ).

Pagal LR BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizini smurta ar grasindamas tuoj pat ji panaudoti arba kitaip atimdamas galimybe nukentejusiajam asmeniui priešintis pagrobe svetima turta. Pagal šio straipsnio antraja dali atsako tas, kas apipleše isibroves i patalpa arba panaudojes nešaunamaji ginkla, peili ar kita specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta.

Analizuojant byloje esancius irodymus, ir visu pirma, nukentejusiojo P. A. , nuteistuju S. P. ir T. B. parodymus, akivaizdu, kad iš esmes tikrasias, t. y. faktines nagrinejamo ivykio aplinkybes, objektyviausiai nuteistieji buvo nurode pirmineje apklausoje, duodami parodymus sekancia diena po ivykio ( b. l. 11-13, 62-64, 97-99 ).

Taigi, kaip parode nuteistasis S. P. , jam su T. B. begeriant vyna, pastarasis prasitare, jog jis savo buvusiam klasiokui paraše SMS žinute ir susitare susitikti prie Petro ir Povilo bažnycios neva tai del mobiliojo ryšio telefono pirkimo. T. B. aiškino, jog jis berniuka apgaus, telefono nepirks, o tiesiog atims. Rode atlenkiama peili, kuri turejo tam atvejui, jeigu jo buves klasiokas ateitu su draugu. Siule eiti kartu. Kodel jis sutiko su tokiu T. B. pasiulymu, paaiškinti negalejo. T. B. nuejus susitikti su nukentejusiuoju, pasak S. P. , jis liko stoveti už bažnycios sienos kampo. Mate, kad T. B. bendrauja su berniuku. Taciau, kadangi nukentejusysis stovejo nugara i ji ir užstojo vaizda, ka konkreciai dare T. B. , nemate. Staiga, pasak S. P. , jis pribego prie ju ir iš karto du kartus kumšciu sudave T. B. buvusiam klasiokui i galvos sriti. Kai pastarasis nugriuvo, jis dar du kartus ispyre jam i galvos sriti. Teigia, kad apie tai, jog nukentejusiajam iškrito telefonas, jam veliau pasake T. B. . Kaip T. B. paeme telefona, tvirtina taip pat nemates, nes tuo metu sparde gulinti berniuka ( b. l. 62-64 ).

Iš esmes analogiškas nagrinejamo ivykio aplinkybes, kaip jau buvo mineta, pirmineje apklausoje nurode ir nuteistasis T. B. ( b. l. 97-99 ). Šie, pastaruju parodymai, sutampa su nukentejusiojo P. A. nurodytomis jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybemis, taigi, jokiu abejoniu nekelia. Be to, tokius nukentejusiojo ir nuteistuju parodymus pagrindžia ir kiti byloje esantys irodymai : alkotesterio parodymai, iš kuriu matyti, kad iš tiesu prieš padaryta nusikaltima, nuteistieji piktnaudžiavo alkoholiu ( b. l. 55, 90 ), specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nagrinejamo ivykio metu P. A. padaryti kuno sužalojimai, bei liudytojos A. R. parodymai, apie jai žinomas šio ivykio padarymo ir S. P. bei T. B. sulaikymo aplinkybes. Visi šie irodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir leidžia daryti neabejotina išvada, jog nuteistasis S. P. bendrininkaudamas su T. B. , P. A. atžvilgiu panaudodamas fizini smurta tikslu pagrobti svetima turta – mobiliojo ryšio telefona, atliko veiksmus, atitinkancius plešimo sudeti.

Todel, nors velesnese apklausose nuteistasis S. P. savo gynybine pozicija nemotyvuotai pakeite, iškeles versija, kurios laikesi ir pirmosios instancijos teisme, t. y. nurodydamas, jog T. B. , ji kaip ir apgavo, sakydamas, kad eis iš savo buvusio klasioko atsiimti iš jo pagrobta telefona, tvirtindamas, kad jokio peilio iki ivykio pastarasis jam nerode, nesake, jog tuo peiliu nukentejusiajam grasins ( b. l. 73-74, 78-79, 180-181 ), taciau, teismas pagristai tokius nuteistojo parodymus ivertino kritiškai ir atmete.

Apeliantes argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptare, kodel nuteistojo S. P. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 180 str., t. y. kaip plešima, yra pagristas. Taciau, sprendžiant iš nuosprendžio turinio, akivaizdu, jog teismas, tokia išvada padare, vadovaudamasis ne tik nukentejusiojo, bet ir nuteistuju pirminiais, t. y. 2007 m. lapkricio 8 d. vykusios apklausos metu duotais parodymais, iš kuriu aiškiai matyti, jog S. P. gerai žinodamas T. B. ketinima atimti iš nukentejusiojo mobiliojo ryšio telefona, o reikalui esant, t. y. pastarajam atejus ne vienam, netgi pasinaudoti peiliu, visgi prie nusikaltimo darymo prisideti sutiko, ir, kaip nustatyta bylos medžiaga, prisidejo, atlikdamas nukentejusiojo atžvilgiu fizinio smurto veiksmus.

Kolegijos isitikinimu, pirmosios instancijos teismas, S. P. pirminiais parodymais, remesi pagristai : S. P. apklausa vyko dalyvaujant jo istatyminei atstovei ir gynejui, nuteistasis, sprendžiant iš šios apklausos protokole esanciu irašu, apklausos protokola perskaite ir savo parašu patvirtino, jog jo parodymai surašyti teisingai. Apklausoje dalyvave S. P. istatymine atstove bei jo gynejas, taipogi jokiu pastabu nei del protokolo turinio, nei del paties procesinio veiksmo atlikimo, neturejo. Be to, teisiamajame posedyje apklausta nuteistojo motina P. Š. nurode, jog tokio atvejo, kad S. P. parodymai nebutu užrašomi, ji neatsimena ( b. l. 186 ). Liudytoja apklausta V. V. taipogi tvirtino užrašiusi visus S. P. parodymus ( b. l. 193 ). Todel, teigti, kad šiame apklausos protokole užfiksuoti duomenys yra netikslus, nera jokio pagrindo.

Pažymetina ir tai, jog aptariamos apklausos metu, S. P. nei vienu žodžiu neužsimine, kad T. B. pastarajam butu sakes, jog nori telefona atsiimti, ar kad telefonas iš jo buvo pagrobtas. Kitaip tariant, nuteistasis nenurode, jokiu aplinkybiu, kurios leistu teigti, jog jis sieke padeti draugui neteisetai igyvendinti tariama pastarojo teise. Tokiu aplinkybiu nenurode ir T. B. . Be to, apklausa vyko nepraejus net parai po ivykio, todel visiškai neitiketina, jog S. P. duodamas parodymus galejo klysti ir taip nepagristai apkalbeti save, atkreipiant demesi i tai, kad, kaip jau buvo aukšciau mineta, ir T. B. , 2007 m. lapkricio 8 d. vykusios apklausos metu, iš esmes nurode analogiškas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaip ir S. P. ( b.l. 97-99 ).

Taigi, aukšciau aptartos aplinkybes, S. P. parodymus, užfiksuotus 2007-11-8 vykusios apklausos metu, leidžia pripažinti irodymu ( BPK 20 str. ).

Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, velesnius, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nemotyvuotai pakeistus S. P. , bei, kaip nurodo apeliante, juos patvirtinancius ir T. B. parodymus, neva tai S. P. buvo T. B. apgautas, kuriu pastarieji laikesi ir teisiamajame posedyje, vertina kritiškai, kaip gynybos pozicija, siekiant sušvelninti nuteistojo S. P. atsakomybe ir atmeta.

Apeliantes skundo argumentas, kad S. P. versija patvirtina jo tevo A. P. parodymai, taipogi nera pagristas. Akivaizdu, kad šis asmuo atpasakoja tai, ka neva tai jam buvo nurodes sunus. Kita vertus, A. P. yra nuteistojo tevas, todel, siekdamas palengvinti savo sunaus teisine padeti, duoda jam palankius parodymus. Be to, kolegija atkreipe demesi i tai, kad, pagal A. P. , jo sunus neva tai sakes, jog pirmosios apklausos metu jis netiksliai nurode nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nes norejo greiciau užbaigti apklausa ( b. l. 186 ). Tokie liudytojo parodymai kelia pagristas abejones, nes pats S. P. tokiu aplinkybiu del neva tai netiksliu parodymu davimo priežasciu, nebuvo nurodes. Kita vertus, toks aiškinimas yra neitikinamas, nes S. P. pirmoji apklausa truko valanda dvidešimt minuciu, kas leidžia daryti pagrista išvada, jog šios apklausos metu buvo siekiama tiksliai išsiaiškinti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei to priežastis, o S. P. turejo realia galimybe išdestyti savo pozicija.

Priešingai nei teigia apeliante, byloje surinkti irodymai leidžia daryti išvada, jog nuteistieji, šio ivykio metu, visgi svetima turta užvalde, t. y. iš nukentejusiojo P. A. mobiliojo ryšio telefona pagrobe, todel ju veika, kaip baigtine, kvalifikuota pagristai.

Analizuojant byloje esancius irodymus, ir visu pirma, nuteistojo T. B. bei nukentejusiojo P. A. parodymus matyti, jog po S. P. kojomis suduotu nukentejusiajam smugiu, iš pastarojo ranku iškrito mobilaus ryšio telefonas. Taigi, nukentejusysis galimybe valdyti telefona prarado. Ir nors, nuteistieji neigia, paeme iš nukentejusiojo ranku iškritusi telefona, taciau visa ivykio situacija rodo priešingai. Kadangi telefonas iš nukentejusiojo ranku nebuvo išmuštas tiesioginiu smugiu ar specialiai toliau numestas, jis iš P. A. ranku nukrito cia pat. Gi, sprendžiant iš nukentejusiojo parodymu, ivykio vietos apžiuros protokolo, ivykio vieta grista plytelemis, apšviesta, apžiureta tiek paties nukentejusiojo tuoj pat po ivykio, tiek ir pareigunu - telefono joje nebuvo. Kita vertus, ta momenta, kai telefonas iškrito iš nukentejusiojo ranku, mate T. B. . Ir nors, pasak S. P. , jis nepastebejo, kaip T. B. telefona paeme, nes tuo metu sparde gulinti berniuka, taciau, iš jo parodymu akivaizdu, kad telefona T. B. paeme, ir apie tai, sprendžiant iš S. P. parodymu, pastarajam pasake veliau, t. y. šiems pasišalinus iš ivykio vietos. Tai, kad iš P. A. pagrobtas telefonas nebuvo rastas nei pas viena iš nuteistuju, svetimo turto užvaldymo fakto nepaneigia, nes iki pastarieji buvo sulaikyti - T. B. prie savo namu Jurates g. Nr. 4, o nuteistasis S. P. parke, tarp Mildos ir Jurates gatviu, kurios yra pakankamu atstumu nutolusios nuo ivykio vietos – Antakalnio g. 1, turejo visas galimybes savo nuožiura pagrobtu turtu naudotis, juo disponuoti ar ji valdyti, kas reiškia, jog turejo galimybe pagrobta mobiliojo ryšio telefona paslepti, perduoti kitiems asmenims, ar juo tieisog atsikratyti ir panašiai.

Kad nukentejusysis buvo apipleštas T. B. panaudojus peili, kolegijai abejoniu taipogi nekyla. Šia aplinkybe pripažino nuteistasis T. B. , apie tai parode ir nukentejusysis. Be to, kaip matyti iš pirminiu S. P. parodymu, užfiksuotu ikiteisminio tyrimo metu, jis taip pat buvo nurodes, jog bendranuteistasis prieš ivyki rode jam peili, kuri turejo pasiemes su savimi tam atvejui, jei buves jo klasiokas ateitu su draugu. Todel, nuteistojo T. B. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., nors peilis ir nerastas del jau aukšciau aptartu aplinkybiu, kvalifikuota teisingai.

Taciau, pirmosios instancijos teismas, nuteistojo S. P. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., visgi kvalifikavo nepagristai. Kaip matyti iš S. P. parodymu, pastarasis per visa procesa nuosekliai tvirtino, jog plešimo metu, peilio T. B. rankose nemate. T. B. nuejus susitikti su buvusiu klasioku, jis liko stoveti už bažnycios sienos kampo. Kadangi nukentejusysis stovejo nugara i ji, jam užstojo vaizda. Todel, ka konkreciai dare T. B. tuo metu, nemate. O kai jis pribego prie pastaruju, iš karto sudave nukentejusiajam smugius. Tokiu nuteistojo S. P. parodymu objektyviai nepaneigia, jokie byloje esantys irodymai. Aplinkybe, jog T. B. prieš ivyki pastarajam rode turima peili, sake, kokiu atveju ji panaudos, t. y. - jei buves klasiokas ateitu su draugu, dar neirodo, kad S. P. mate ar suvoke, jog T. B. plešimo metu peili ir naudoja, juolab, kad nukentejusysis i susitikimo vieta atejo vienas. Nukentejusiojo ar T. B. išsakyta subjektyvi nuomone, kad S. P. galejo matyti T. B. naudojant plešimo metu peili, taipogi negali buti pakankamu pagrindu teigti, jog S. P. tai ir mate. Sprendžiant iš T. B. parodymu, jo peilio geležte buvo apie 6,5 cm ilgio. Taigi, peilis nebuvo didelis. Pastarasis ji laike pridejes prie nukentejusiojo pilvo, tuo tarpu nukentejusysis i S. P. stovejo nugara. Todel visiškai tiketina, jog net ir prie apšvietimo, S. P. to momento galejo nepastebeti. Tuo tarpu jokiu kitu irodymu, kurie leistu teigti, jog tarp nuteistuju iki nusikaltimo padarymo buvo susitarimas P. A. apiplešti, grasinant jam peiliu, byloje nera. Todel, kolegija daro išvada, jog S. P. nusikalstama veika iš LR BK 180 str. 2 d. perkvalifikuotina i LR BK 180 str. 1 d.,atitinkamai sumažinant paskirta bausme.

Apeliantes skundo argumentas, jog teismas nuosprendyje padare neteisinga išvada, pripažindamas, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrais abieju nuteistuju veiksmais, yra nepagristas.

Pagal LR BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu baudžiamajame istatyme nustatyto amžiaus asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika. Del nuteistuju amžiaus ir ju pakaltinamumo, jokiu abejoniu nekyla. Taipogi jokiu abejoniu nekyla ir del to, kad S. P. , kaip nustatyta bylos medžiaga, bendranuteistojo ketinimas pagrobti iš nukentejusiojo telefona buvo žinomas, ir šis, be dvejoniu prisidejo prie šio nusikaltimo padarymo aktyviais veiksmais – panaudodamas nukentejusiojo atžvilgiu fizini smurta. Taigi akivaizdu, kad tarp abieju nuteistuju buvo tiek susitarimas, tiek ir bendras ju veikimas, ir, skundžiamame nuosprendyje pagristai konstatuota, jog abu nuteistieji veike bendrai, atkreipiant demesi i tai, kad bendrininkavimas galimas ir esant skirtingai nuteistuju nusikalstamu veiku kvalifikacijai.

Apeliantes argumentas, jog iš P. A. pagrobtas mobilaus ryšio telefonas priklause ne Ž. A. , o kitam asmeniui, yra pagristas. Taciau, juridiniam nuteistuju veikos vertinimui, ši aplinkybe jokios itakos neturi. Sprendžiant iš byloje esanciu duomenu, pastaruju pagrobtas iš nukentejusiojo mobilaus ryšio telefonas buvo pastarojo teisetame valdyme, tuo tarpu nuteistiesiems šis telefonas, bet kuriuo atveju, buvo svetimas. Vienok, del aptarto netikslumo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis turi buti pakeista, nurodant, kad S. P. ir T. B. iš P. A. plešimo budu pagrobe mobilaus ryšio telefona, kuris buvo jo teisetame valdyme.

Kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti Ž. A. 10 000 litu neturtinei žalai atlyginti, yra nepagristas. Kaip matyti iš bylos duomenu Ž. A. šioje baudžiamojoje byloje yra pripažinta nukentejusiaja, civiline ieškove ir nepilnamecio nukentejusiojo P. A. atstove pagal istatyma. Byloje yra Ž. A. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo atlyginti patirta neturtine žala ( b. l. 170-171 ).

Taciau, kaip žinia, neturtine žala pagal savo pobudi yra asmenine žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teise i šios žalos atlyginima paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentejo nuo neteisetos veikos. Aišku, nukentejusioji del nusikaltimo, padaryto jos sunaus atžvilgiu pergyveno, patyre stresa, taciau neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo, kaip kad padare teismas, atlyginti neturtine žala. Kita vertus, iš pareikšto ieškinio turinio akivaizdu, kad jame neturtines žalos atsiradimo faktas ir jos dydis iš esmes yra grindžiamas jos sunaus, nukentejusiojo P. A. patirtais išgyvenimais, nepatogumais, kanciomis, kurie yra susije butent su jo atžvilgiu padarytu nusikaltimu. Tuo tarpu, kam turi buti priteistina Ž. A. prašoma neturtine žala, ieškinyje nekonkretizuota. Ši aplinkybe pirmosios instancijos teisme, netikslinta. Apeliacines instancijos teisme Ž. A. nurode, jog civiliniu ieškiniu ji praše atlyginti pastarosios sunaus patirta neturtine žala ir jam priteisti civiliniame ieškinyje nurodyta suma. Del šios priežasties svarstytinas P. A. priteistinos neturtines žalos dydis.

Neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo ar asmens sveikatai. Taigi, nagrinejamu atveju nekyla jokiu abejoniu, jog P. A. del nuteistuju T. B. ir S. P. neteisetu veiksmu patyre neturtines žalos. Ši aplinkybe iš esmes nera gincijama ir apeliaciniame skunde. Pažymetina tai, kad CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog teismas nustatydamas neturtines žalos dydi, privalo atsižvelgti i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip matyti iš nustatytu bylos aplinkybiu, iš P. A. ne tik kad buvo pagrobtas jo teisetame valdyme buves mobilaus ryšio telefonas, bet ir atlikti smurto veiksmai, kuriu pasekoje buvo padarytos kraujosruvos kaktoje, akiu vokuose, kairiame žande, odos nubrozdinimai lupu gleivinese, 21-o danties panirimas. Ir tai objektyviai patvirtinta specialisto išvada, išrašais iš medicininiu dokumentu ( b. l. 19, 29, 30-31 ). Taigi nukentejusysis patyre fizini skausma ir pažeminima. Ivertintina ir tai, kad sužalojimai P. A. buvo padaryti matomiausioje kuno vietoje – veide. Del šios priežasties nukentejusysis be jokios abejones jaute diskomforta. Taip pat iš byloje esanciu duomenu matyti, jog po nukentejusiojo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, pastarajam sutriko miegas, atsirado galvos skausmai, jis nebepasitiki savo jegomis, vengia bendrauti su bendraamžiais. Nustatinejant neturtines žalos dydi atsižvelgtina ir i tai, kad žala padaryta tyciniais nuteistuju veiksmais, taip pat ivertintinas padarytos turtines žalos dydis, nuteistuju turtine padetis. Ivertinus visa, kas aptarta, apeliacini skunda nagrinejancio teismo nuomone, nukentejusiajam turi buti priteista 10 000 lt neturtinei žalai atlyginti. Šios, priteistinos žalos dydis nera aiškiai per didelis, atitinka sažiningumo kriterijaus principa. Toks apeliacines instancijos teismo sprendimas neapsunkina nei vieno iš nuteistojo teisines padeties, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu jau buvo priteises analogiška pinigine suma, tik netinkamai nurodes asmeni, kuriam ši suma buvo priteista.

Apeliacinio skundo teiginys, kad S. P. atsakomybe lengvinancia aplinkybe turejo buti pripažinta tai, kad jis prisipažino padares nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi, yra nepagristas.

S. P. pirminiuose parodymuose, užfiksuotuose ikiteisminio tyrimo metu, savo kalte pripažino pilnai, taciau veliau, iškeldamas nauja gynybine versija, kuri paneigta, savo parodymus pakeite. Toks nuteistojo pozicijos keitimas vertintinas, kaip siekis palengvinti savo teisine padeti ir negali buti pripažintas, jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p.

Taciau, tai, kad S. P. civilinei ieškovei Ž. A. iki teismo nuosprendžio priemimo savo noru atlygino didžiaja turtines žalos dali – 767 lt ( b. l. 176 ), kolegija pripažista, kaip jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, i kuria atsižvelgia skiriant nuteistajam pagal LR BK 180 str. 1 d. bausme ( LR BK 59 str. 1 d. 3 p. ).

Taigi, apeliacines instancijos teismas skirdamas S. P. bausme ivertina tai, jog pastarasis praeityje neteistas, mokosi, charakterizuojamas prieštaringai - ir neigiamai ir teigiamai ( b. l. 42, 43, 45, 172-174 ), budamas nepilnameciu padare nusikaltima, kuris pagal istatyma priskiriamas apysunkiu nusikaltimu kategorijai. S. P. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu pirmiosios instancijos teismas nenustate, tuo tarpu kolegija, sunkinti šia prasme nuteistojo padeti, negali. Tokiu budu, visos aukšciau aptartos aplinkybes leidžia teigti, jog bausmes tikslai S. P. atžvilgiu gali buti pasiekti ir be realaus laisves atemimo bausmes atlikimo, t. y. LR BK 92 str. pagrindu atidedant paskirtos bausmes vykdyma bei nuteistajam paskiriant auklejamojo poveikio priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo S. P. gynejos skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai jos ginamajam nustate auklejamojo poveikio priemone – elgesio apribojima devyniems menesiams, ipareigojant ji nuo 6.00 val. iki 22.00 val. buti namuose, yra pagristas. Toks teismo sprendimas nera logiškas ir tikslingas, todel turi buti pakeistas, nustatant kita ipareigojimo vykdymo laika. Analogiško pobudžio klaida padaryta ir kito nuteistojo - T. B. atžvilgiu, todel taipogi taisytina. Ir nors, T. B. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskunde, taciau toks nuosprendžio keitimas jo atžvilgiu lengvina pastarojo padeti bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 5 d. nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 1 d. 3 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.,

nusprende:

Nuteistojo S. P. gynejos apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendi pakeisti: S. P. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam laisves atemima vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., S. P. bausmes vykdyma atideti vieneriems metams, paskiriant jam auklejamojo poveikio priemone - elgesio apribojima devyniems menesiams, ipareigojant nuteistaji buti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusije su darbu ar mokymusi, testi moksla bei uždrausti be bausmes vykdymo atidejima kontroliuojancios institucijos žinios keisti gyvenamaja vieta.

T. B. ipareigoti buti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusije su darbu ar mokymusi.

Ž. A. civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo tenkinti iš dalies : iš S. P. ir T. B. solidariai priteisti P. A. naudai 10 000 litu neturtinei žalai atlyginti, o S. P. ir T. B. neturint lešu, pakankamu žalai atlyginti, priteista suma išieškoti iš civiliniu atsakovu A. P. , P. Š. , G. B. ir N. M. .

Nustatyti, kad S. P. ir T. B. plešimo budu pagrobe svetima turta - 280 lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6680“, kuris buvo teisetame nukentejusiojo P. A. valdyme.

Kita nuosprendžio dali, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Audrone KartanieneTeisejai Viktoras DovidaitisDaiva Pranyte – ZalieckieneNuorašas tikras :Kolegijos pirmininke Audrone Kartaniene