- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- I-388-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška (pirm.), Halina Zaikauskaitė (pran.), Irena Paulauskienė
- Trečiasis asmuo
- F. I., I. V., UAB “Vitemus”, UAB „Aldan“, A. V., K. F.
- Pareiškėjas
- B. J., M. Z. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Tatjana Kočegarova
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai, atsakovo atstovei Martynai Bagdonaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims F. I. ir I. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. J. ir M. Z. M. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija, tretieji suinteresuoti asmenys UAB “Vitemus”, UAB „Aldan“, A. V., F. I., K. F. ir I. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai B. J. ir M. Z. M. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriame prašo:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 06 26 įsakymą Nr. 2.3-8025-1411 „Dėl I. V., M. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“;
2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., plano, (duomenys neskelbtini), 2007 08 10 parengtą Korporacijos Matininkai 2008 05 21 derinimą.
Skunde paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 10 14 sprendimu Nr. 41-4846 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui M. M.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 2,18 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.
Sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atlikus preliminarius matavimus.
I. V. 2006 06 19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, 1,5 ha ploto. I. V. savo žemės sklypo dalį pardavė UAB „Vitemus“ ir UAB „Aldan“.
M. Z. M. 2008 03 20 dovanojimo sutartimi padovanojo vaikaitei B. J. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį (20 arų).
Buvusios sklypo savininkės I. V. užsakymu 2007 metais buvo atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Pareiškėjas M. Z. M. 2007 08 20 pasirašė jam pateiktus planus. Jam buvo paaiškinta, kad jo parašas patvirtina tik atlikto matavimo faktą. M. Z. M. yra garbaus amžiaus žmogus, neturintis specialių žinių tam, kad galėtų įvertinti parengtų planų atitikimą faktinėms sklypo riboms, jis nežino lietuvių kalbos. Atliekant sklypo kadastrinius matavimus, sklypas faktiškai nebuvo ženklinamas vietoje, tuo pažeidžiant žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 15.1 p. reikalavimus. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su pasikeitusiomis sklypo ribomis.
Atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypas buvo paženklintas vietoje, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą M. Z. M., mediniais kuoliukais, kurie išliko iki šiol.
M. Z. M. nuosavybės teise valdomoje žemėje pasistatė gyvenamąjį namą.
Tačiau pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 05 21 suderintus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planus, namas nepatenka į nurodytą žemės sklypą. Teigia, kad grąžinto natūra žemės sklypo tuo pačiu kadastriniu numeriu ir toje pačioje vietovėje ribos kadastrinių matavimų bylose esančiuose planuose pažymėtos netinkamai, nes faktiškai gyvenamasis namas patenka į žemės sklypą.
Paaiškina, kad 2008 m. rugpjūčio pradžioje Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai informavo pareiškėjo M. Z. M. žmoną S. M., kad buvo pateiktos žemės sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos ir kad namas bylose esančiuose planuose pažymėtas už žemės sklypo ribų.
Paaiškina, kad 2008 08 11 raštu Nr. 0811/08-1 pareiškėjų atstovė kreipėsi į VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir prašė nederinti minėto sklypo planų ir grąžinti planus patikslinti. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008 09 08 raštu Nr. SR-4443-(1.2) informavo, kad žemės sklypo planai yra suderinti, yra išleistas Vilniaus apskrities viršininko 2008 06 26 įsakymas Nr. 2.3-8025-1411 dėl šio sklypo duomenų patikslinimo.
Pažymi, kad įsakymo leidimo metu žemės sklypas priklausė pareiškėjams bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau įsakymo pavadinime neteisingai nurodyti žemės sklypo savininkai. Įsakymas ir dėl to neatitinka faktinėms aplinkybėms.
Teismo posėdyje atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė pabrėžė, kad atliekant kadastrinius matavimus nebuvo atsižvelgta į faktinį žemės naudojimą, kad tai patvirtino liudytojas T. J., kuris atliko kadastrinius matavimus. Visi preliminarūs matavimai buvo skirtingi, skirtinga buvo ir sklypo konfigūracija, dėl to matavimai turėjo būti tikslinami ir turėjo būti taip matuojama, kad namas patektų į grąžinamą sklypą. Pažymėjo, kad gretimų sklypų naudotojams nebuvo pranešta, kad bus atliktas matavimas, todėl jie negalėjo nurodyti sklypų ribų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą (b. l. 45-47) pasisako, kad su skundu nesutinka.
Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 06 26 įsakymas Nr. 2.3-8025-41 „Dėl I. V., M. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Vyriausybės 2002 04 15 nutarimu Nr. 534 patvirtintais LR nekilnojamojo turto nuostatais (toliau – Nuostatai) ir žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turo objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).
Remiasi Nuostatų 65 punkte esančiu reglamentavimu. Paaiškina, kad vykdytojas UAB Korporacija Matininkai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė visus Nuostatų 64 punkte reikalaujamus dokumentus.
Remiasi Taisyklių 11, 25, 29.7 punktais. Paaiškina, kad paženklinime dalyvavo ir pareiškėjas M. M., sutikimą su ženklinamo žemės sklypo ribomis jis išreiškė 2007 08 07 pasirašydamas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 2 ir ant žemės sklypo plano ((duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu įvykdytas Nuostatų 65.2 punkto reikalavimas.
Dėl Nuostatų 65.3 punkto pastebi, kad žemės sklypo konfigūracija atlikus kadastrinius matavimus ne visiškai atitinka prie VAVA 1998 10 14 sprendimo Nr. 41-4846 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui M. M.“ pridėto plano (duomenys neskelbtini) konfigūraciją, tačiau atitinka 1998 06 10 abriso konfigūraciją. Atkreipia dėmesį, kad neatitikimas yra nežymus, nepažeidžiantis jokių trečiųjų asmenų teisių, žemės sklypo plotas atlikus kadastrinius matavimus visiškai nepakito. Pastebi, kad ir pagal planą (duomenys neskelbtini), ir pagal 1998 06 10 abrisą statiniai nepatektų į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ortofotografinio žemėlapio, kuriame pažymėtos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), preliminarios ribos, matyti, kad greta šio sklypo esantys statiniai į sklypą nepatenka. Dėl to nėra pagrindo atlikus naujus kadastrinius matavimus pakeisti sklypo ribas, taip, kad į sklypą patektų statiniai.
Pažymi, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kad statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso pareiškėjams ir pastatytas teisėtai.
Daro išvadą, kad nežymus ginčo žemės sklypo konfigūracijos pakeitimas atlikus kadastrinius matavimus, nereiškia, kad buvo pažeisti Nuostatų ir Taisyklių reikalavimai ir nesąlygoja skundžiamo įsakymo neteisėtumo.
Paaiškina, kad pareiškėjų argumentas, jog skundžiamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pavadinime nurodyti žemės sklypo savininkai neatitiko įsakymo priėmimo metu faktiniams šio sklypo savininkams, negali būti laikomas pagrindu skundžiamam įsakymui panaikinti. Vilniaus apskrities viršininkas šiuo įsakymu patvirtino 2007 m. rugpjūtį UAB Korporacijos „Matininkai“ atliktus kadastrinius matavimus. Paaiškina, kad kadastriniai matavimai yra atliekami žemės sklypui, o žemės sklypo kadastrinis numeris įsakymo pavadinime ir pačiame įsakymo tekste nurodytas teisingai.
Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. 2009 04 06 teismo posėdyje paaiškino, kad jos naudojamas žemės sklypas yra greta pareiškėjų sklypo, tačiau ji nėra savo sklypo savininkė, ji tik bando įteisinti naudojamą žemės sklypą. Pažymėjo, kad šalia jos pastatų yra ir M. Z. M. namas, kuris neseniai pastatytas toje pačioje vietoje, kur 1976 metais buvo šios šeimos namas, šis namas buvo nugriautas 1982 metais. Ji pati toje vietoje gyvena nuo 1956 metų. Kur realiai eina sklypų ribos, ji tiksliai nurodyti negalėjo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo F. I. 2009 04 06 teismo posėdyje paaiškino, kad jo naudojamas sklypas ribojasi su pareiškėjų sklypu iš kitos pusės nei A. V. naudojamas sklypas. Jam nieko nežinoma, kaip buvo atliekami pareiškėjų sklypo kadastriniai matavimai, jis apie buvusius matavimus sužinojo vėliau. 2009 06 15 teismo posėdyje teigė, kad palaiko pareiškėjus, nes kadastriniai matavimai buvo atliekami nepakvietus gretimų sklypų naudotojų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. V. 2009-06-15 teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Vitemus“, UAB „Aldan“ atstovai, trečiasis suinteresuotas asmuo K. F. nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, kad skundas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas.
Ginčas yra dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 06 26 įsakymo Nr. 2.3-8025-1411 „Dėl I. V., M. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl vieno iš šio įsakymo parengimo tarpinių dokumentų – 2007 08 10 sklypo derinimo - panaikinimo. Pastebėtina, kad tokių derinimų buvo daugiau, pvz., parengtame plane, kuris ginčijamas, yra buvusių savininkų I. V. ir M. M. parašai, datuoti 2007 08 20. Skundžiamu įsakymu buvo patikslinti sklypo kadastriniai matavimai, o pareiškėjai nesutinka su nustatytomis sklypo ribomis, t. y. su sklypo konfigūracija. Šiuo įsakymu sklypo plotas patvirtintas toks pats, koks buvo nurodytas Vilniaus apskrities viršininko 1998 10 14 sprendime Nr. 41-4846, kuriuo M. M. buvo atkurta nuosavybės teisė natūra (t. I, b. l. 7-8 t. II, b. l. 10). Byloje yra žemės sklypo planas, kuris buvo pridėtas prie sprendimo atkurti nuosavybės teisę pareiškėjui M. Z. M. (t. I, b. l. 9), šis planas yra ištrauka iš tos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto, ta pati ištrauka buvo pateikta ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui (t. II, b. l. 4). Šiame plane nurodyta, kad sklypo projektas plane yra Nr. 109, plotas, kaip minėta, 2,18 ha, plane yra įrašas, kad M. M. su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje, ir plotu sutiko. Nuosavybės teisė į šį sklypą VĮ Registrų centre registruota taip: kadastro duomenų fiksavimo data 1998 10 22 (t. I, b. l. 10, 11-12). Svarbu tai, kad nekilnojamojo turto registre saugomas ir ginčo sklypo 1998 06 10 sudarytas abrisas, pagal kurį atkurta nuosavybės teisė (t. II, b. l. 3-10). Vėliau keitėsi savininkai – 2008 09 15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. I, b. l. 29), bet jokie nauji sklypo matavimai registratoriui nebuvo pateikiami. Tik 2008 metais sudarytas žemės sklypo planas, jį sudarė UAB Korporacija Matininkai (t. I, b. l. 37). Iš šio plano matyti, kad jis suderintas su I. V. ir M. M., jie pasirašė 2007 08 20 šio sklypo plane, kas reiškia, kad su kadastrinių matavimų planu sutiko. Prieš jų parašus yra įrašas, kad „su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2007 08 07 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinku“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad plane pastatai ar jų pamatai atvaizduoti tik už sklypo ribų. Sklypo ribose yra nurodoma tik kūdra ir keliukas, jokie pastatai nenurodomi. Planas derintas ir su žemėtvarkos skyriaus archyvare, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. specialiste, jį pasirašė vykdytojai. Šis planas klaidinti negalėjo, nes jame aiškiai nurodyti svarbūs objektai – kūdra, keliukas, iš plano matyti, kad pastatai, kurie plane atvaizduoti, į sklypą nepatenka. Planas sudarytas pagal Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007 08 07 aktą (t. I, b. l. 48), kuriame, kaip minėta, yra I. V. ir M. M. parašai, be to, yra girininko parašas. Matyti, kad surašant šį aktą buvo sustatyti riboženkliai, tai patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas T. J. Liudytojas taip pat patvirtino, kad toje vietoje buvo riboženkliai, jie ne visi buvo išlikę, iš kelio pusės, kur pastatai, riboženklių nebuvo, tai matininkas pastatė savus. Pažymėjo, kad, sudarant planą, buvo vadovautasi turimais planais, abrisu. Teigė, kad tvora buvo, bet ji matavimams netrukdė, ja buvo atitvertas kaimynų daržas.
Pirminis dokumentas, kuris buvo pateiktas ir VĮ Registrų centrui (t. II, b. l. 6), yra sklypo Nr. 109 abrisas, kuriame sodas ir pastatas neįeina į sklypą, abrise yra duoti sklypo kraštinių išmatavimai, tame tarpe ir įsiterpimo į sklypą išmatavimai. Jį taip pat yra pasirašęs M. M. Kaip matyti iš paties pareiškėjo teiktų pažymų apie Nekilnojamojo daikto registravimą, kadastro duomenų fiksavimo data yra 1998 10 22 (t. I, b. l. 10). Taigi ginčo sklypo kadastro duomenys buvo užfiksuoti tik pagal tuos planus, kuriuos dabar į bylą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (t. II, b. l. 4 ir 6). Pastebėtina, kad 1998 metų sklypo planuose sklypo konfigūracija nesikeičia, sklype yra įsiterpimas (intarpas), kuris sklypui nepriklauso. Byloje yra ir 1998 06 10 Grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (t. I, b. l. 125), pagal kurį Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjai pateikė žemėtvarkos projekto ištrauką (t. I, b. l. 126). Pastebėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo F. I. yra pasirašęs minėtame 1998 06 10 akte kaip Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, suderinęs žemės grąžinimui parengtus dokumentus. Tai reiškia, kad jam turėjo būti gerai žinomi visi iki 1998 06 10 buvę M. Z. M. grąžinamo sklypo planai ar sklypo ženklinimas vietoje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad, atkuriant jam nuosavybės teisę natūra, į sklypą turėjo patekti pastatai ar jų liekanos. Tai, kad pareiškėjas ir tretieji asmenys teigia, kad toje vietoje buvo senų pastatų liekanos, nereiškia, kad tos liekanos buvo grąžinamame sklype, nes A. V. teigė, kad M. M. šeima toje vietoje gyveno nuo 1976 metų iki 1982 metų, kai namas buvo nugriautas. Tuo tarpu grąžinama 1940 metais nacionalizuota žemė, o kur tuo metu buvo pastatai, įrodymai neteikiami. Teismas daro išvadą, kad norint įrodinėti, kad pastatai ir iki 1940 metų buvo nuosavybės teise priklausančiame sklype, būtina pirmiausia nuginčyti sprendimą, kuriuo atkurta nuosavybės teisė, nes šio sprendimo, abriso ir žemėtvarkos projekto išrašo pagrindu sklypas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o pagal šiuos planus į sklypą jokie pastatai ar pamatai nepateko, t. y. jie neįregistruoti registre, o tai atitinka ginčijamo kadastrinio plano duomenims. Pareiškėjo teikiamas dokumentas – Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (t. I, b. l. 19-30, 86-103) neįrodo, kad pastatas buvo statomas grąžintame žemės sklype. Pastebėtina, kad dokumentacijoje nėra pastato išdėstymo sklype plano, o yra tik prie sklypo nepririšamas namo planas (t. I, b. l. 21, 98, 99, 100). 2000 07 20 suderintame pastato išdėstymo plane yra nurodytas kelias Vilnius-Šumskas ir keliukas sklype, kuris minimas ir kituose dokumentuose. Iš Statybos įstatyme (redakcija galiojusi 2000 07 20, kai namo išdėstymas buvo suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės vyr. architektu) numatytos būtinos dokumentacijos projektui rengti (16 straipsnis) pateiktas tik suderintas su architektu situacijos planas, suderinimas yra 2000 07 20 (t. I, b. l. 98), jame yra įrašas, kad namas projektuojamas ant buvusios sodybos pamatų. Dėl šio planavimo pastebėtina, kad 2000 metais pareiškėjui M. M. grąžintam sklypui nebuvo atlikta jokių tikslių kadastrinių matavimų. Tuo tarpu Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktuose buvo nustatyta, kad projektas turi būti rengiamas vadovaujantis teritorijos detaliu planu, statybos sklypo įregistravimo dokumentais ir statinio statybos sklypo geodezinių, geologinių, hidrologinių ir kitų tyrimų duomenimis. Prie projektinių dokumentų pridėti Žemės sklypo kadastro duomenys (t. I, b. l. 103), kuriuose nurodoma, kad žemės sklypo formavimo juridinio dokumento data yra 2006 06 19, tačiau tokios datos žemės sklypo matavimų vietoje ir planų nėra, nors teismas ne kartą visų proceso dalyvių ir nekilnojamojo turto registratorių prašė pateikti visus turimus ginčo sklypo planus. Namo projekto derinimo datai (2000 07 20) jokių sklypo tikslių matavimų duomenų nėra. Tai datai iš galiojančių teritorijų planavimo dokumentų negalėjo būti ir žemėtvarkos projekto, nes tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas tik 2000 09 25 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3250-41 (t. I, b. l. 149-153). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjai dabar negali 2007-2008 m. atliktų ir įsakymu patvirtintų tikslių kadastrinių matavimų ginčyti tuo pagrindu, kad statant namą buvo konstatuota, kad namas statomas grąžintame sklype. Derinant namo projektą, sklypo ribos tinkamai nustatytos nebuvo, jokių oficialių, tiksliai pamatuotų, sklypo planų nebuvo, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota jokių duomenų, kad nuosavybės teise grąžintame sklype yra pamatai ar statiniai (VĮ Registrų centro Informacinių paslaugų skyriaus 2008 11 07 raštas Nr. (7.2./1147)s-5507, t. I, b. l. 54). Taigi namo projektinė dokumentacija nepatvirtina, kad namas buvo projektuojamas pareiškėjui M. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype. Dėl to, iš šio fakto negali kilti jokios teisinės pasekmės, apsprendžiančios sklypo ribas.
Tai, kad iki tol tikslių sklypo matavimų nebuvo, patvirtina ir tas faktas, kad 2007 08 29 I. V. padavė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, 2,18 ha bendro ploto, kadastrinius matavimus. Prašyme nurodoma, kad tokie matavimai reikalingi dėl žemės sklypo ribų bei ploto patikslinimo (t. I, b.l. 138). Reiškia iki prašymo pateikimo jokių tikslių kadastrinių sklypo matavimų nebuvo atlikta.
Tenkinant šį prašymą buvo atlikti kadastriniai matavimai, kaip minėta M. M. ir I. V. patys tų kadastrinių matavimų plane, kurį dabar pareiškėjai ginčija, įrašė, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2007 08 07 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka (t. I, b.l. 139, 140). Šį planą Vilniaus apskrities viršininkas ir patvirtino skundžiamu 2008 06 26 įsakymu Nr. 2.3-8025-(41).
Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002 12 10 įsakymu Nr. 522 (su pakeitimais) patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis. Šiuo įsakymu patvirtintų Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 3.5 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami žemės savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Minėta, kad sklypas įregistruotas tik apytiksliai nustačius jo ribas žemėtvarkos projekte ir abrise. Taigi, sklypo savininko prašymu pagrįstai buvo atlikti kadastriniai matavimai. Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus (tai žemėtvarkos projektas), institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Atsižvelgiant į šią taisyklių nuostatą, pareiškėjų atstovės aiškinimai, kad kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami pagal faktinį žemės naudojimą, yra nepagrįsti. Kaip pastebėjo liudytoju apklaustas matininkas, jis privalėjo vadovautis tik jau esamais teritorijų planavimo dokumentais. Toks buvo tik žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurio ištrauka ir pateikiama UAB „Korporacija Matininkai“ sudarytame žemės sklypo plane (viršuje, kairėje pusėje). Kokia medžiaga naudojama kadastriniams matavimams, nurodoma Taisyklių 15 punkte. Pagal šį punktą pirmiausiai nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos. Tai ir buvo padaryta, tai patvirtina 2007 08 07 aktas Nr. 2 (b. l. 140). Liudytoju apklaustas matininkas patvirtino, kad prieš sudarant planą, riboženkliais pažymėjo sklypą. Po to, atliekami koordinačių nustatymo, matavimo, posūkio taškų nustatymo darbai, kartografuojami žemės naudmenų kontūrai, plane pažymimi objektai (yra pažymėti), matuojami statiniai ir kt., galiausiai parengiamas žemės sklypo planas. Pagal Taisyklių 16 punktą žemės sklypo planas turi būti suderintas, šiuo atveju reikėjo derinti su žemėtvarkos skyriumi. Aptariamame žemės sklypo plane toks suderinimas yra.
Šios taisyklės nukreipia į Vyriausybės 2002 04 15 nutarimu Nr. 534 patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau - Nuostatai). Kadastro duomenų tikslinimas numatytas Nuostatų 50-54 punktuose. Iš esmės tiek Nuostatuose, tiek Taisyklėse yra tie patys reikalavimai, todėl šio ginčo atveju negalima tvirtinti, kad kartografuojant sklypą buvo pažeisti šių teisės aktų reikalavimai. Nei viename šių aktų nepasakyta, kad tikslinant kadastro duomenis galima atsižvelgti į faktinį žemės naudojimą. Nuostatų 32.1.3 punkte esanti nuoroda, kad kadastrinių matavimų vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, visai nereiškia, kad į nuosavybės teise valdomą sklypą reikia įtraukti tai, ką asmuo faktiškai naudoja. Ši nuostata reiškia, kad turi būti nurodoma, kam žemė naudojama, kaip šiuo atveju ir nurodyta „ariama žemė“, „kūdra“.
Dėl trečiojo asmens F. I. aiškinimo, kad 2007 metais į matavimus nebuvo pakviesti gretimų sklypų naudotojai, pastebėtina, kad tik gretimo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos F. I. ir K. F. vardais (t. I, b. l. 164), o kita žemė priklauso valstybei. Gretimų sklypų savininkai ir naudotojai pretenzijų dėl ginčijamų kadastrinių matavimų neturi, tai reiškia, kad šie matavimai jų teisių nepažeidžia, nors jie ir pasisako, kad skundas turi būti tenkinamas dėl to, kad pareiškėjo M. M. namas turi būti jam grąžintame sklype. Tai vertinama tik kaip kaimynų nuomonė. Sklypas M. Z. M. suteiktas, grąžinant nuosavybės teisę natūra, todėl, kaip minėta pirmiau, tik nuginčijus nuosavybės teisių atkūrimo sprendimą, gali būti keičiamos natūra grąžintos žemės ribos.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas pateikė teismui informaciją (t. II, b. l. 16), kurioje sulygino ginčijamą UAB „Korporacija Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą su žemės sklypo Nr. 109 abrisu, parengtu 1998 metais. Toks sulyginimas galimas ir pagal byloje esančius abrisą ir ginčijamą planą.
Šiame rašte pagrįstai nurodyta, kad žemės sklypo konfigūracija ir gretimybės sutampa. Nurodyta, kad nesutampa kai kurių žemės sklypo kraštinių ilgiai: plane nurodyti 8-1 ir 8-7 kraštinės po 10 m. ilgesnės, nei nurodyta abrise, o 1-2 kraštinė yra 20 m ilgesnė nei abrise, 3-4 kraštinė turėtų būti 20 m ilgesnė, nes taip yra abrise (76 m), kitos kraštinės maždaug kaip abrise, yra nežymūs nukrypimai. Pareiškėjai ginčija kartografiją dėl to, kad į nuosavybės teise grąžintą sklypą nepatenka namas. Atsižvelgiant į kadastrinių duomenų ir abriso sulyginimo skirtumus, namas vis tiek nepatektų į sklypą, nes esantis įsiterpimas į sklypą tiesiog padidėtų 20 metrų, bet ne į namo pusę, o į priešingą pusę – kraštinė 1-2 dar 20 metrų sutrumpėtų, o įsiterpimo sklype kraštinė tais pačiais 20 m pailgėtų, bet į priešingą nuo namo pusę, kraštinių 8-1 ir 8-7 sutrumpinimas 10 m iš esmės įterpimo į sklypą konfigūracijos nepakeistų. Esminis dalykas yra tai, kad pagal abrisą namas (ar pamatai) su sodu į grąžinamą sklypą nepatenka. Taip pat šiai bylai reikšminga aplinkybė yra tai, kad pareiškėjų pateiktas siūlomas žemės sklypo planas (t. I, b. l. 89) žymiai labiau neatitinka abriso išmatavimų, pvz. įsiterpimo į sklypą ilgis pasidaro 83,26 m (3-4 kraštinė), kai abrise ši kraštinė yra 76 m, kraštinė 1-2 abrise yra 140 m, o siūlomame plane 78,03 m, atstumas nuo kelio iki įsiterpimo į sklypą abrise yra nurodytas 72 m, o maždaug įvertinus šį atstumą pagal siūlomą planą jis sudaro apie 121 m, tai vos ne dvigubai daugiau nei abrise. Tokiu būdu pareiškėjai siūlo visai naujas sklypo ribas, konfigūraciją ir dirbtinai įtraukia pastatus į sklypą, ko nebuvo abrise.
Tikslūs kadastriniai matavimai negali visiškai sutapti su abrisu, nes jame nurodyti tik apytiksliai matavimai, tačiau skirtumai negali būti esminiai, keičiantys sklypo konfigūraciją. Dėl to teisės aktuose ir nustatytas reikalavimas, esant reikalui, tikslinti kadastrinius matavimus (statant ar kitais atvejais). Minėtų Taisyklių 3.5. punkte pasakyta, kad jeigu žemės sklypo ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje nenustatytos, savininkas gali prašyti patikslinti sklypo plotą. Šiuo atveju sklypo ribos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje nebuvo nustatytos iki ginčijamo įsakymo priėmimo, o šiuo įsakymu ribos ir kadastriniai matavimai patvirtinti teisėtai ir pagrįstai. Minėta, kad M. M. pasirašė patvirtintus kadastrinius matavimus, kitus anksčiau atliktus matavimus, o pagal juos namas (ar buvę pamatai) niekada į grąžintą sklypą nepateko. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto kadastro ortofotografinio žemėlapio ištraukos kopija (t. I, b. l. 50). Kadangi ginčijamas įsakymas ir juo patvirtintas planas Nekilnojamojo turto registre dar neregistruotas, tai Nekilnojamojo turto kadastro duomenys yra sudaryti pagal anksčiau įregistruotus dokumentus, kas rodo, kad pastatai niekada pagal jokius ankstesnius planus į sklypą nepateko.
Dėl ginčijamo įsakymo pavadinimo pastebėtina, kad šio pavadinimo neatitikimas dabartiniu metu esantiems sklypo savininkams įsakymo nedaro neteisėtu, nes jo pavadinime nurodytas konkretaus sklypo kadastrinis numeris. O ankstesnių savininkų pavardės nurodytos todėl, kad būtent I. V., savo prašyme nurodydama kitą savininką M. M., kreipėsi dėl tokių kadastrinių matavimų atlikimo. Matavimai buvo atlikti pagal I. V. prašymą, dėl to įsakyme pagrįstai nurodytos savininkų, kurie iš esmės ir kreipėsi dėl šių matavimų, pavardės.
Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad visi pareiškėjų reikalavimai yra nepagrįsti, todėl jie atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu kolegija
nusprendė:
Pareiškėjų B. J. ir M. Z. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.