Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-520-624/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-01-26
Bylos Nr.: I-520-624/2010
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas: OAO „Orgenergoneft“
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės
Trečiasis asmuo: Telšių

Kategorijos

9.2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A575-146/2011Procesinio sprendimo kategorija 9.2.2.2; 9.5; 9.8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo OAO „Orgenergoneft“ įgaliotai atstovei D. G.,

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui I. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo OAO „Orgenergoneft“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir TA VMI) 2008 m. vasario 19 d. surašė pareiškėjui OAO „Orgenergoneft“ (toliau – ir pareiškėjas) pavedimą tikrinti Nr. PA5.5-11-08-10 (mokestinio patikrinimo tema: ribotos atsakomybės juridinių asmenų pelno mokestis, fizinių asmenų pajamų mokestis/gyventojų pajamų mokestis) (toliau – ir pavedimas). 2008 m. birželio 30 d. mokestinio patikrinimo tema buvo papildyta laikinuoju socialiniu mokesčiu (MGK bylos t. III, b. l. 121).

TA VMI 2008 m. vasario 19 d. surašė ir išsiuntė pareiškėjo Samaros filialo adresu pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (3.6)-PA2.4-20-R16-2136, kuriame nurodyta, kad mokestinio patikrinimo dalykas – gyventojų pajamų mokestis, taip pat prašoma atvykti ir pateikti išvardintus buhalterinės apskaitos dokumentus (MGK bylos t. III, b. l. 122).

TA VMI 2008 m. balandžio 22 d. surašė ir išsiuntė pareiškėjo Samaros filialo adresu mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (3.6)-PA2.4-43 atvykti pareiškėjo atstovui ir pateikti išvardintus buhalterinės apskaitos dokumentus (MGK bylos t. III, b. l. 123–124).

Pareiškėjo Samaros filialas 2008 m. gegužės 12 d. pateikė TA VMI raštą „Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo“ Nr. 230-0661, kuriame nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartį „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ (toliau – ir Sutartis) ir kitus teisės aktus pareiškėjo veikla, atsižvelgiant į tai, jog darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje atlieka samdomi pareiškėjo Samaros filialo darbuotojai, yra apmokestinama tik Rusijos Federacijoje (MGK bylos t. III, b. l. 127–133).

Pareiškėjo Samaros filialas 2008 m. gegužės 16 d. pateikė TA VMI raštą „Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo“ Nr. 230-0699, kuriame nurodyta, kad nėra jokių pagrindų, kurie pagal Sutartį leistų pripažinti pareiškėjo veiklą nuolatine, prašė atsiųsti atsakymą, kuo remiantis pareiškėjas būtų registruojamas Lietuvos Respublikoje mokesčių mokėtoju, taip pat suteikti laiko klausimo dėl mokesčių administratoriaus nurodymo išnagrinėjimui (MGK bylos t. III, b. l. 134–135).

TA VMI 2008 m. gegužės 20 d. surašė ir išsiuntė pareiškėjo Samaros filialo adresu pakartotinį mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (3.6)-PA2.4-51 atvykti pareiškėjo atstovui ir pateikti išvardintus buhalterinės apskaitos dokumentus (MGK bylos t. III, b. l. 125–126).

Pareiškėjas 2008 m. birželio 9 d. pateikė TA VMI raštą „Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo“ Nr. 70, kuriame nurodyta, kad nėra jokių pagrindų, kurie pagal Sutartį leistų pripažinti pareiškėjo veiklą nuolatine, prašė atsiųsti atsakymą, kuo remiantis pareiškėjas būtų registruojamas Lietuvos Respublikoje mokesčių mokėtoju, taip pat suteikti laiko klausimo dėl mokesčių administratoriaus nurodymo išnagrinėjimui (MGK bylos t. III, b. l. 139–141).

Pareiškėjas 2008 m. birželio 9 d. pateikė TA VMI raštą „Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo“ Nr. 71, kuriame nurodyta, kad pagal Sutartį ir kitus teisės aktus pareiškėjo veikla, atsižvelgiant į tai, kad darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje atlieka samdomi pareiškėjo Samaros filialo darbuotojai, yra apmokestinama tik Rusijos Federacijoje (MGK bylos t. III, b. l. 142–149).

TA VMI 2008 m. liepos 11 d. surašė ir išsiuntė pareiškėjo Samaros filialo adresu patikrinimo aktą Nr. PA5.5-11-08-10 (toliau – ir patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog pareiškėjas 2003–2007 m. vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje per neįregistruotą nuolatinę buveinę, gavo 3490139 Lt apmokestinamojo pelno, tačiau įstatymų nustatyta tvarka mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą nemokėjo, todėl pareiškėjui už tikrintą laikotarpį buvo apskaičiuota 523522 Lt pelno mokesčio, 112210 Lt pelno mokesčio delspinigių, 73442 Lt socialinio mokesčio ir 6977 Lt socialinio mokesčio delspinigių (MGK bylos t. I, b. l. 36–51).

TA VMI 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (3.11)-PA7.4-17 (toliau – ir sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“) šį aktą patvirtino ir paskyrė pareiškėjui 157057 Lt pelno mokesčio ir 22033 Lt socialinio mokesčio baudas. Šis sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo Samaros filialo adresu (MGK bylos t. I, b. l. 31–35).

Pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo aktu ir sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, 2008 m. spalio 2 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) skundą, kuriuo prašė juos panaikinti (MGK bylos t. I, b. l. 28–30).

VMI prie FM 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu „Dėl OAO „Orgenergoneft“ 2008 m. rugsėjo 29 d. skundo“ Nr. 69-266 (toliau – ir VMI prie FM sprendimas) patvirtino sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (MGK bylos t. I, b. l. 11–16).

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (t. I, b. l. 3–6), prašydamas panaikinti patikrinimo aktą, sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI prie FM sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, kad patikrinimo aktas ir sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo surašyti ir išsiųsti pareiškėjo Samaros filialui, esančiam Čemorečenskaja g. 50, Samaroje, Rusijos Federacijoje, ir tik VMI prie FM sprendimas – pačiam pareiškėjui, esančiam Neftebazy g. 1, 109 km MKAD, Balašichinskij raj., Maskvos apskrityje, Rusijos Federacijoje. Dėl šios priežasties filialas persiuntinėjo iš mokesčių administratoriaus gaunamus dokumentus pareiškėjui, pareiškėjas savo pastabas dėl patikrinimo akto TA VMI pateikė pavėluotai, ir TA VMI jų nevertino. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjui buvo sutrukdyta laiku pateikti skundą dėl sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Teigė, kad mokesčių administratorius neteisingai interpretavo Sutarties nuostatas. Pagal Sutarties 7 straipsnį Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik toje Valstybėje, jeigu įmonė neužsiima komercine-ūkine veikla kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę; jeigu įmonė užsiima komercine-ūkine veikla aukščiau minėtu būdu, tai įmonės pelnas gali būti apmokestinamas kitoje Valstybėje, bet tik ta jo dalis, kuri priskiriama tai nuolatinei buveinei, tuo tarpu pareiškėjas nebuvo įregistravęs Lietuvos Respublikos teritorijoje savo buveinės, pareiškėjas pelno ir socialinius mokesčius moka Rusijos Federacijoje. Be to, pareiškėjo vykdoma veikla neatitiko Sutarties 6 punkte nurodytų nuolatinės veiklos sąlygų, nes pareiškėjo filialas atliko tik tokius veiklos operacijų etapus, kurie yra savarankiška jo veiklos dalis, t. y. jo AB „Mažeikių nafta“ teikiamos paslaugos turėjo išbaigtą ciklą, kuris negalėjo būti ribojamas 6 mėnesių laikotarpiu. Pažymėjo, kad bet kokie Sutarties prieštaravimai ar patikslinimai (šiuo atveju numatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“) negali būti taikomi nagrinėjant šį ginčą, nes jie nebuvo aptarti Sutartyje. Nurodė, kad pareiškėjui buvo skirta per didelė bauda, nepagrįstai teigiant, jog mokestinį patikrinimą apsunkino tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, be to, delspinigiai buvo skaičiuojami ilgiau nei teisės aktais numatytus 6 mėnesius.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 53–54) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

VMI prie FM nurodė, kad norit užsienio vienetą pripažinti vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, reikia nustatyti veiklos tęstinumą ir komercinį operacijų ciklo baigtumą. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo veikla Lietuvos Respublikoje truko ilgiau kaip 6 mėnesius (t. y. nuo 2003 iki 2007 m., o taip pat ir 2008 m.), veikla buvo vykdoma reguliariai (pareiškėjas nuo 2003 m. sudarė 9 sutartis su užsakovu AB „Mažeikių nafta“, sudarytos sutartys buvo ilgalaikės, o kai kurios buvo vykdomos ilgiau kaip metus), pareiškėjo vykdoma veikla buvo užbaigiami komercinių operacijų ciklai: technologinių įrengimų techninės diagnostikos atlikimas akustinės emisijos metodu (t. y. metalo atsparumo pagal faktinę būseną įvertinimas, išvadų apie įrengimų eksploatavimo galimybes ir terminus pateikimas, darbų priėmimo aktų surašymas, sąskaitų išrašymas ir apmokėjimas). Teigė, kad patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog pareiškėjo direktoriui I. E. V. (V.) 2002 m. sausio 10 d. buvo išduotas įgaliojimas atstovauti pareiškėją sandoriuose su AB „Mažeikių nafta“. Nustačius šias aplinkybes, Sutarties 7 straipsnio 1 paragrafas suteikė Lietuvos Respublikai teisę apmokestinti pareiškėjo iš veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje gautą pelną. Nurodė, kad pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta 30 proc. dydžio pelno mokesčio bei socialinio mokesčio bauda, nes pareikėjui buvo išsiųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą bei 2 mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau šių nurodymų pareiškėjas neįvykdė ir jokių dokumentų nepateikė. Teigė, kad delspinigiai pareiškėjui buvo apskaičiuoti teisingai, laikantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog patikrinimo aktas ir sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo surašyti neegzistuojančiam juridiniam asmeniui, nepagrįsti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.53 straipsnį juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų, juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles, be to, AB „Mažeikių nafta“ sudarė sutartis su pareiškėju, kurį atstovavo pareiškėjo Samaros filialo direktoriai I. E. V. ir V. N. P. (P.), veikiantys pagal pareiškėjo įgaliojimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo TA VMI atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 52) prašė jo netenkinti ir nurodė, kad VMI prie FM sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu (t. III, b. l. 9–18) administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti patikrinimo aktą nutraukė, o pareiškėjo skundo kitą dalį tenkino iš dalies – VMI prie FM sprendimą panaikino ir perdavė pareiškėjo skundą iš naujo nagrinėti VMI prie FM, o pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999 m. birželio 29 d. sudaryta Sutartis įsigaliojo 2005 m. gegužės 5 d., todėl ji taikoma mokesčiams, skaičiuojamiems nuo pajamų, gautų nuo 2006 m. sausio 1 d., tačiau pareiškėjo pelno, gauto iki šios dienos iš jo veiklos Lietuvos Respublikoje, apmokestinimas Lietuvos Respublikoje Sutarties nuostatoms neprieštarauja. Teismas nustatė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo Lietuvos Respublikoje įregistravęs nuolatinės buveinės, nepatvirtina, kad veikla buvo vykdoma ne per nuolatinę buveinę Sutarties 5 ir 7 straipsnio bei 1999 m. birželio 29 d. Protokolo 1 punkto prasme. Sutartyje nėra numatyta kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar vykdoma veikla yra pastovi, tačiau Sutarties 3 straipsnio 2 paragrafo nuostatos leidžia tokius kriterijus numatyti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje. Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, nesilaikė MAĮ reikalavimų. Nors buvo atliekamas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, tačiau tiek pavedimas tikrinti, tiek pranešimas apie mokestinį patikrinimą buvo siunčiami pareiškėjo Samaros filialui, nors nėra jokių duomenų apie tai, kad šio filialo darbuotojai turi teisę atstovauti pareiškėjui santykiuose su mokesčių administratoriumi, tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjas būtų informuotas apie patikrinimo temos papildymą, t. y. laikinojo socialinio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, iš viso nėra. Nors pareiškėjo Samaros filialo darbuotojai, o vėliau ir pareiškėjas, patikrinimo metu Lietuvos Respublikoje neturėjęs reziduojančio ir jo vardu santykiuose su mokesčių administratoriumi veikiančio atstovo, informavo TA VMI apie savo poziciją dėl atliekamo mokestinio patikrinimo, t. y. nurodė, kad, jo manymu, pagal Sutarties nuostatas jis neturi prievolės mokėti mokesčių Lietuvos Respublikoje, prašė paaiškinti, kokiu pagrindu jis būtų registruojamas mokesčių mokėtoju Lietuvos Respublikoje, taip pat prašė suteikti laiko nurodymų apsvarstymui, tačiau duomenų apie tai, kad vietinis mokesčių administratorius realiai būtų bendradarbiavęs su pareiškėju (t. y. atsakęs į pareiškėjo klausimus dėl Sutarties nuostatų taikymo), nėra. Teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasinaudoti savo teisėmis mokestinio patikrinimo metu, taip pat, kad surašant patikrinimo aktą ir priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovaujamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis (t. y. mokesčiai buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą), nors pagal byloje esančius duomenis pagrindo to daryti tuo metu dar nebuvo, konstatavo, kad VMI prie FM sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas ir pareiškėjo skundas jam perduodamas nagrinėti iš naujo. Teismas pagrindo panaikinti sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nenustatė, nes toks sprendimas gali būti priimtas tik įvertinus tinkamai atlikto, t. y. nepažeidžiant mokesčių mokėtojo teisių, mokestinio patikrinimo medžiagą, taip pat ir pareiškėjo paaiškinimus, pastabas bei pateiktus įrodymus (tokiems esant), išsiaiškinus aplinkybę, ar yra pagrindas pripažinti pareiškėją 2003–2007 m. vykdžius veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę. Teismas administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti patikrinimo aktą nutraukė, nes šis aktas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (MAĮ nenumato, kad patikrinimo aktas gali būti skundžiamas, be to, jis negali pažeisti mokesčių mokėtojo teisių ar teisėtų interesų).

III.

Atsakovas VMI prie FM apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 21–23) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VMI prie FM apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pranešimas apie mokestinį patikrinimą bei nurodymai neturėjo būti siunčiami pareiškėjo Samaros filialui, nes atsižvelgiant į tai, kad AB „Mažeikių nafta“ sudarė sutartis su pareiškėju, kurį atstovavo pareiškėjo Samaros filialo direktoriai I. E. V. ir V. N. P., veikę pagal Pareiškėjo įgaliojimus, taip pat į CK 2.53 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad Samaros filialas yra pareiškėjo struktūrinis padalinys, atlikęs pareiškėjo funkcijas, todėl TA VMI pagrįstai prieš tai nurodytus dokumentus siuntė Samaros filialo adresu, nurodytu pareiškėjo su Lietuvos įmone sudarytose sutartyse. Be to, visi pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai yra būtent pareiškėjo Samaros filialo dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo per savo filialą Lietuvoje vykdytą ūkinę komercinę veiklą, todėl tik filialas galėjo pateikti TA VMI mokestiniam patikrinimui reikalingus dokumentus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl mokesčių administratoriaus nebendradarbiavimo su pareiškėju bei pastarojo negalėjimo įgyvendinti savo teises mokestinio patikrinimo metu padarė neobjektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus. TA VMI siuntė pareiškėjui per jo filialą pranešimą apie mokestinį patikrinimą bei 2 nurodymus pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus. Tokiu būdu TA VMI iš viso suteikė pareiškėjui 4 mėnesių terminą paskirti savo atstovą, pateikti paaiškinimus bei reikalaujamus dokumentus, be to, po šio termino pabaigos TA VMI pareiškėjo paaiškinimų ir buhalterinės apskaitos dokumentų laukė dar mėnesį ir patikrinimo aktą surašė tik 2008 m. liepos 11 d. Tačiau pareiškėjas, užuot bendradarbiavęs su TA VMI, pateikė 4 raštus, kuriuose tik išreiškė savo nesutikimą su TA VMI vertinimu dėl pareiškėjo veiklos vykdymo per nuolatinę buveinę, ir jokių dokumentų nepateikė, taigi atsisakė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 27) prašo jį tenkinti ir nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar mokesčių administratorius, siųsdamas dokumentus pareiškėjo Samaros filialui, tinkamai pranešė pareiškėjui apie mokestinį patikrinimą bei apie kitus priimtus sprendimus, taip pat, ar mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, todėl pastarasis įgijo teisę remtis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir apskaičiuoti pareiškėjui mokesčius bei su jais susijusias sumas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

VMI prie FM apeliaciniame skunde teigia, kad TA VMI, siųsdama dokumentus pareiškėjui per jo filialą, tinkamai informavo jį apie mokestinį patikrinimą bei reikalaujamus pateikti dokumentus, be to, tik pareiškėjo Samaros filialas šiuos dokumentus ir galėjo pateikti.

MAĮ (2007 m. lapkričio 8 d. redakcija Nr. IX-2112) 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo registre nėra nurodyto mokesčių mokėtojo adreso arba mokesčių mokėtojo nurodyto adreso korespondencijai gauti, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – pagal gyventojų registre nurodytą adresą).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga (MGK bylos t. I, b. l. 31–51; t. III, b. l. 122–126) nustatyta, kad mokesčių administratorius pranešimą apie mokestinį patikrinimą bei mokesčių administratoriais nurodymus surašė, o taip pat mokesčius bei su jais susijusias sumas apskaičiavo pareiškėjui, tačiau atitinkamus dokumentus siuntė ne pareiškėjo, o jo Samaros filialo adresu (išskyrus VMI prie FM sprendimą), nes šis adresas buvo nurodytas su AB „Mažeikių nafta“ sudarytose sutartyse. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad mokesčių administratorius būtų stengęsis išsiaiškinti tikrąjį pareiškėjo adresą. Taigi mokesčių administratorius, siųsdamas dokumentus ne pareiškėjo adresu, pažeidė prieš tai paminėtą, MAĮ įtvirtintą dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui tvarką.

Apeliantas, siekdamas pateisinti dokumentų pareiškėjui siuntimą per jo Samaros filialą, nepagrįstai remiasi ir CK 2.53 straipsnio nuostatomis („Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles“), nes CK 1.19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie juridiniai asmenys ar organizacijos yra įsteigti, teisę. CK 1.20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal CK 1.19 straipsnyje numatytą taikytiną teisę, be kita ko, reglamentuojama: juridinio asmens ar kitos organizacijos teisinė forma ir statusas (1 punktas), juridinio asmens ar kitos organizacijos organų sistema ir jų kompetencija (4 punktas), juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovavimas (6 punktas). Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad tiek pareiškėjo, tiek jo filialo teisnumas ir veiksnumas turi būti nustatomas remiantis Rusijos Federacijos, o ne Lietuvos Respublikos teise, todėl CK 2.53 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos. Byloje nėra nei pareiškėjo, nei jo filialo įstatų, nuostatų ar kitų steigimo dokumentų, atitinkamo turinio įgaliojimų ar pan., todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjo Samaros filialo darbuotojai turi teisę atstovauti pareiškėjui santykiuose su mokesčių administratoriumi. Apelianto minimi pareiškėjo išduoti įgaliojimai Samaros filialo direktoriams I. E. V. ir V. N. P. atstovauti pareiškėjui santykiuose su AB „Mažeikių nafta“ nepatvirtina jų teisės atstovauti pareiškėjui santykiuose su mokesčių administratoriumi. Nors pareiškėjo Samaros filialas, o vėliau ir pats pareiškėjas atsiliepė į mokesčių administratoriaus raštus, tačiau esant prieš tai išdėstytai situacijai negalima pripažinti, kad mokesčių administratorius, siųsdamas dokumentus pareiškėjo Samaros filialo adresu, tinkamai informavo pareiškėją apie mokestinį patikrinimą bei apie kitus priimtus sprendimus.

Pažymėtina ir tai, kad MAĮ 2 straipsnio 21 punkte nurodyta, jog mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas, 4 dalyje – kad prieš pradedant faktinį patikrinimą, mokestinio patikrinimo pavedimo kopija pateikiama mokesčių mokėtojui (...). MAĮ 121 straipsnis 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokesčių mokėtojo patikrinimą, privalo įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą, nurodydamas dieną ir valandą, kada jam (jo atstovui) atvykti pas mokesčių administratorių arba būti savo patalpose, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją. Pranešime nurodomas numatomo patikrinimo dalykas bei preliminarus dokumentų ir kitų duomenų, reikalingų patikrinimui atlikti, sąrašas (...). MAĮ 126 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę mokestinio patikrinimo metu, taip pat jo rezultatų tvirtinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių. Rašytinės mokesčių mokėtojo pastabos, paaiškinimai ir įrodymai pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą yra pažymima patikrinimo akte.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga (MGK bylos t. III, b. l. 121, 122) nustatyta, kad TA VMI 2008 m. vasario 19 d. pavedime tikrinti nurodyta, jog mokestinio patikrinimo tema – ribotos atsakomybės juridinių asmenų pelno mokestis, fizinių asmenų pajamų mokestis/gyventojų pajamų mokestis, ši tema 2008 m. birželio 30 d. buvo papildyta laikinuoju socialiniu mokesčiu. Tačiau TA VMI 2008 m. vasario 19 d. surašė ir išsiuntė pareiškėjo Samaros filialo adresu pranešimą apie mokestinį patikrinimą, kuriame nurodyta, kad mokestinio patikrinimo dalykas – tik gyventojų pajamų mokestis. Išanalizavus pranešimo dėl mokestinio patikrinimo turinį matyti, kad kartu su juo pavedimas tikrinti išsiųstas nebuvo (MGK bylos t. III, b. l. 122), todėl darytina išvada, jog pareiškėjas buvo informuotas tik apie mokestinio patikrinimo temą – gyventojų pajamų mokestį. Tokia pati išvada darytina išanalizavus pareiškėjo Samaros filialo bei paties pareiškėjo mokesčių administratoriui siųstų raštų bei prie jų pridedamų dokumentų turinį, nes šiuose dokumentuose rašoma apie darbuotojus, jų darbą bei komandiruotes, o apie pelno ar socialinį mokesčius neužsimenama (MGK bylos t. III, b. l. 127–135, 139–149). Pažymėtina ir tai, kad nors iš bylos medžiagos (MGK bylos t. III, b. l. 139–149) matyti, jog pareiškėjas iš savo filialo visgi sužinojo, kad jo atžvilgiu yra atliekamas mokestinis patikrinimas, kurio tema – gyventojų pajamų mokestis, tačiau mokesčių administratorius patikrinimo akte bei sprendime „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiavo ir nurodė pareiškėjui sumokėti jau pelno bei socialinį mokesčius bei su jais susijusias sumas (MGK bylos t. I, b. l. 31–51). Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie atliekamo mokestinio patikrinimo dalyką (temas), todėl negalėjo įgyvendinti MAĮ numatytų mokesčių mokėtojo teisių mokestinio patikrinimo metu.

VMI prie FM apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius tinkamai bendradarbiavo su pareiškėju ir tokiu būdu įgijo teisę remtis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei apskaičiuoti pareiškėjui mokesčius bei su jais susijusias sumas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Iš šios MAĮ nuostatos matyti, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant tam tikroms sąlygoms, t. y. kai yra nustatoma, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokesčių administratorius netinkamai informavo pareiškėją apie mokestinį patikrinimą, siųsdamas pranešimą apie mokestinį patikrinimą bei kitus dokumentus pareiškėjo Samaros filialui, o taip pat informavo pareiškėją tik apie vieną iš trijų atliekamo mokestinio patikrinimo temų. Mokesčių administratorius apskaičiavo pareiškėjui pelno ir socialinį mokesčius bei su jais susijusias sumas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, nors apie šias mokestinio patikrinimo temas mokesčių mokėtojas net nebuvo informuotas. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas dėl šių mokesčių net neturėjo galimybės pateikti mokesčių administratoriui atitinkamus paaiškinimus bei dokumentus, t. y. bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. Nors mokesčių administratorius siuntė pareiškėjui 2 nurodymus pateikti buhalterinius dokumentus, tačiau šių nurodymų turinys šiuo atveju laikytinas abstrakčiu, neleidžiančiu daryti vienareikšmės išvados, jog mokesčių administratorius mokestinį patikrinimą atlieka, be kita ko, ir dėl pelno bei socialinio mokesčių. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ne tik mokesčių mokėtojas, bet ir mokesčių administratorius turi pareigą bendradarbiauti. Šiuo atveju pareiškėjo Samaros filialas po pirmojo mokesčių administratoriaus nurodymo išsiuntimo (MGK bylos t. III, b. l. 123–124) pateikė mokesčių administratoriui 2 raštus, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu jis būtų registruojamas Lietuvos Respublikoje mokesčių mokėtoju, pateikė savo Sutarties nuostatų aiškinimo variantą, prašė suteikti laiko nurodymo apsvarstymui (MGK bylos t. III, b. l. 127–135), tačiau mokesčių administratorius, užuot padėjęs pareiškėjui įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas (MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suteikęs jam informacijos apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais (MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei siekdamas tarpusavio supratimo (MAĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išsiuntė pareiškėjui pakartotinį nurodymą su analogiško turinio reikalavimu pateikti buhalterinius dokumentus (MGK bylos t. III, b. l. 125–126). Po šio nurodymo pateikimo, pareiškėjas pateikė mokesčių administratoriui dar 2 raštus, nurodydamas tokią pačią informaciją, kuri buvo pateikta prieš tai siųstuose raštuose (MGK bylos t. III, b. l. 139–149), tačiau ir į šiuos raštus mokesčių administratorius nieko pareiškėjui neatsakė ir surašė patikrinimo aktą (MGK bylos t. I, b. l. 36–51). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė mokesčių administratoriui pagrindo apskaičiuoti pareiškėjui mokesčius, remiantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas panaikinti VMI prie FM sprendimą ir grąžinti šiai institucijai nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad: pirma, pareiškėjui, kuris yra užsienio juridinis asmuo ir kurio mokestinis patikrinimas buvo vykdomas už ilgą laikotarpį (5 metus), buvo nustatytas per trumpas terminas pateikti mokesčių administratoriaus reikalaujamus dokumentus (aplinkybė, kad šis terminas buvo per trumpas, konstatuotina atsižvelgiant ir į tai, jog dokumentai buvo siunčiami ne pareiškėjo adresu, jis nebuvo informuotas apie visas patikrinimo temas, mokesčių administratorius nebendradarbiavo su pareiškėju); antra, vien iš pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų apie darbuotojus (t. II, b. l. 1–106) matyti, kad pareiškėjas, vykdydamas įsipareigojimus pagal su AB „Mažeikių nafta“ sudarytas sutartis, patyrė išlaidų, kurios nebuvo išanalizuotos ir įvertintos apskaičiuojant mokesčius ir su jais susijusias sumas; trečia, kaip paaiškino VMI prie FM įgaliota atstovė teismo posėdžio metu, AB „Mažeikių nafta“ pateikti dokumentai iš rusų kalbos į lietuvių verčiami nebuvo, nes buvo aktualios tik sumos (t. I, b. l. 71), taigi kyla pagrįstų abejonių, ar mokesčių administratorius šiuos dokumentus tinkamai ir visapusiškai išanalizavo ir įvertino.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Roma Sabina Alimienė Ričardas Piličiauskas