Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. Š., R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-739/2009 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams P. Š., R. Š., trečiajam asmeniui G. O. P., dėl trukdymų pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendime nustatė, kad ieškovė ir tretysis asmuo G. O. P. yra 598 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendraturtės, jų dalys žemės sklypo bendrosios nuosavybės teisėje sudaro po 299/598 kiekvienai (b.1. 37, 112, 113). Tretysis asmuo 299/598 dalių bendrosios nuosavybės teisėje į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nusipirko iš buvusios bendraturtės U. M. (85 b. l.). Ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypo ribos nustatytos 2000-09-12 parengtame ir nustatyta tvarka patvirtintame žemės sklypo plane (l 13 b. l.). Vakarinėje pusėje (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, kurio bendraturčiai yra atsakovai (b. l. 28, 42). 404 kv. m bendro ploto atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos 1997-04-30 žemės sklypo plane (b. l. 14). Abiejų sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir jos yra aiškios iš esamų dokumentų.

2007 m. vasarą atsakovai užtvėrė naują tvorą tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tvora užtverta nuo gatvės pusės iki sklypų vidurio, ilgis 17 metrų ir ji didžiąja dalimi ribojasi su ieškovės ir trečiojo asmens bendrai naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi. Taip atsakovų užtverta tvora užima jai kartu su trečiuoju asmeniu pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus priklausančio žemės sklypo dalį.

Byloje yra ieškovės pateikti K. Tinterio individualios įmonės parengti žemės sklypų planai (b. 1. 66, 131), iš kurių nustatyta, kad atsakovų naujai užtverta tvora neatitinka pagal žemės sklypų dokumentus esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribų ir į ieškovės bei trečiojo asmens sklypo pusę tvora yra pasislinkusi 22 cm nuo sklypų ribos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (plane pažymėta tašku 2), ties atsakovų gyvenamojo namo kampu – nuo sklypo ribos į ieškovės ir trečiojo asmens sklypo pusę naujoji tvora pasislinkusi 39 cm (plane pažymėta tašku 3), o naujai užtvertos tvoros pabaigoje ji į ieškovės ir trečiojo asmens sklypo pusę yra pasislinkusi 19 cm. K. Tinterio individuali įmonė apskaičiavo, kad dėl naujos tvoros užtvėrimo, ieškovė ir tretysis asmuo nebegali naudotis 7 kvadratiniais metrais pagal žemės sklypo planą ir jame nustatytas ribas joms priklausančio žemės sklypo ploto. Teismas nustatė, kad šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas G. B. patvirtino, kad K. Tinterio įmonės planas (b. l. 5) yra parengtas pagal teisingas koordinates ir patvirtina, kad atsakovų užtverta tvora neatitinka jų sklypų ribų. Liudytojas G. T., kuris atliko žemės matavimus, parodė, kad atsakovų užtverta tvora įeina į ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypą 22 centimetrais nuo taško 2 pagal planą ir 36 centimetrais nuo taško 3 pagal planą. Teismui atlikus vietos apžiūrą buvo užfiksuota (b. l. 107–108), kad senoji tvora tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo kitoje vietoje, nes išlikęs įkaltas jos metalinis strypas, užtvėrus naują tvorą, atsidūrė atsakovų naudojamojoje žemės sklypo dalyje, nutolęs 33 centimetrais. Tai taip pat įrodo, kad naujai užtverta atsakovų tvora užima anksčiau ieškovės ir trečiojo asmens naudotą žemės sklypo dalį (7 kv. m). Tretysis asmuo apžiūros metu taip pat patvirtino, kad perkelta tvora užima (duomenys neskelbtini) sklypo dalį.

Įvertinęs visumą įrodymų pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis CK 4.37, 4.72, 4.98 straipsniais, teismas nurodė, kad atsakovai, užtverdami tvorą, užėmė ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu priklausančio žemės sklypo dalį – 7 kvadratinius metrus, tuo pažeisdami ieškovės J. V. ir trečiojo asmens G. O. P. teisę naudotis joms priklausančiu nuosavybės objektu. Pažeista teisė turi būti ginama, įpareigojant atsakovus jų lėšomis perkelti pastatytą 17 metrų ilgio tvorą į atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008-02-15 K. Tinterio individualios įmonės parengtą planą taip: nuo plane pažymėto taško Nr. 2 tvorą perkelti 22 cm, nuo plane pažymėto taško Nr. 3 tvorą perkelti 39 cm, pietinėje žemės sklypo dalyje tvorą perkelti 19 cm, taip kaip pažymėta plane į (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, žemės sklypo pusę.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, vadovaudamasis CK 4.37 str., 4.72 str., 4.98 str. pripažino, kad jie, atsakovai, užtverdami tvorą, užėmė ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu priklausančio žemės sklypo dalį – 7 kvadratinius metrus, tuo pažeisdami ieškovės teisę naudotis jai priklausančiu nuosavybės objektu ir todėl ieškinį patenkino.

Sprendime apylinkės teismas teisingai motyvavo, jog abiejų sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir jos yra aiškios iš esamų dokumentų. 2007 m. vasarą atsakovai užtvėrė naują tvorą tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuri užtverta nuo gatvės pusės iki sklypų vidurio, o jos ilgis 17 metrų. Su naujai užtverta tvora didžiąja dalimi ribojasi ieškovės ir trečiojo asmens bendrai naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis. Sprendimą teismas grindžia ir liudytojo G. B. parodymais, kuris patvirtino, kad K. Tinterio įmonės paruoštas planas (b. 1. 5) yra parengtas pagal teisingas koordinates ir patvirtina, kad atsakovų užtverta tvora neatitinka sklypų ribų, nors jis pats vietoje nebuvo. Todėl teismas liudytojo G. B. parodymais negalėjo remtis. Taip pat teismas remiasi liudytojo G. T. parodymais, kuris dalyvavo teismui apžiūrint įvykio vietą ir buvo su prietaisu, kuriame koordinatės buvo įvestos. Šis liudytojas, remdamasis prietaiso parodymais, nustatė ir paaiškino bylos dalyviams, kad atsakovų užtverta tvora įeina į ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypą 22 centimetrais nuo taško 2 pagal planą ir 36 centimetrais nuo taško 3 pagal planą (vietoje jis nematavo). Tačiau jie, atsakovai, negalėjo patikrinti įvestų koordinačių prietaise ir negali teigti, kaip nepagrįstai sprendime daro teismas, jog jų, atsakovų, užtverta tvora, yra ieškovės sklype, taip teigti nėra teisinio pagrindo. Teismui atlikus vietos apžiūrą buvo užfiksuota (b. l. 107–108), kad senoji tvora tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo kitoje vietoje, nes išlikęs tuo metu įkaltas jos metalinis strypas, kuris, užtvėrus naują tvorą, atsidūrė atsakovų naudojamojoje žemės sklypo dalyje, nutolęs 33 centimetrais. Teismas įvykio vietos apžiūros protokolu grindžia sprendimą, kuris irgi įrodo, jog naujai užtverta atsakovų tvora užėmė anksčiau ieškovės ir trečiojo asmens naudotą žemės sklypo dalį, bet jie su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Jie, atsakovai, neturi specialių žinių, kad patys galėtų paruošti sklypo planą ir pateikti teismui, jog įrodytų, kad tvora yra ant žemės sklypų ribos ir nekerta kaimyninio sklypo. Teismas sprendime nustatė, kad ji, atsakovė, P. Š., patvirtinusi, jog ankstesnė tvora buvo kreiva, todėl ją pakeitė ir ištiesino. Dėl to dabartinė tvora atsidūrė kitoje vietoje, tačiau ji nurodė, kad nauja tvora užtverta ant sklypų ribos ir jokiu būdu nepažeidžia ieškovės teisių ir neužima jos sklypo. Tokius nepagrįstus apylinkės teismo motyvus paneigia byloje pateikta projektavimo sąvado sudėtine dalimi rekonstruojant atsakovų gyvenamąjį namą bei projektuojant priestatą esanti V. G. parengta situacijos schema. Joje aiškiai, pagal mastelį Ml:500 nurodyta, kad nuo rekonstruojamo pastato iki kaimyninio – ieškovės sklypo ribos yra vienas metras. Šis atstumas ir yra išlaikytas, rekonstravus pastatus. Pakeitimai pagal rekonstrukcijos projektą yra užregistruoti VĮ Registrų centre, nukrypimų nuo projekto nėra ir šie duomenys nepaneigti. Tą aplinkybę pagrįstai konstatavo ir antstolis A. Bespalovas, atlikdamas (surašydamas) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra nurodyta, kad nuo tvoros iki jų, atsakovų, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (matavimai atlikti nuo kiekvieno tvoros stulpelio) yra 93 cm, t. y. nėra net metro. Tai reiškia, jog tvora yra dar jų žemės sklype, net ne ant sklypų ribos. Antstoliui ir nereikėjo nustatinėti, kaip nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo teismas, kad antstolis nenustatė, kurioje vietoje yra sklypų riba pagal dokumentus ir ar užtverta tvora atitinka šią ribą, nes namo rekonstrukcija atlikta nenukrypstant nuo projekto. Nesuprantama, kodėl teismas nelaiko šio rašytinio įrodymo oficialiuoju rašytiniu įrodymu, kaip neturinčiu didesnės įrodomosios galios, nors faktinės aplinkybės buvo konstatuotos jos, atsakovės P. Š. prašymu, o ne teismo pavedimu (CPK 197 str. 2 d., 635 str.). Tačiau ir ieškovės prašymu yra K. Tinterio įmonės paruoštas (atliktas) žemės sklypo planas, o ne teismo pavedimu, todėl neaišku, kodėl jis turi didesnę įrodomąją galią. Teismas nepagrįstai vieniems rašytiniams įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus, pažeisdamas šalių lygybės principą, kaip ir kritiškai vertino liudytojos V. G. parodymus (b. l. 106) ir juos atmetė. Visos šios aplinkybės paneigia ieškinio motyvus, kad naujai užtverta tvora pateko į ieškovės ir trečiojo asmens sklypą. Visa tai turėjo esminę įtaką neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), netinkamai pritaikė CK 4.37 str., 4.72 str., 4.98 str. nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai, užtverdami tvorą, užėmė ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu priklausančio žemės sklypo dalį – 7 kvadratinius metrus, tuo pažeisdami ieškovės teisę naudotis jai priklausančiu nuosavybės objektu ir ieškinį patenkino. Teismas neįvertino tikrosios G. O. P. procesinės padėties, kuri yra bendrasavininkė su ieškove ir turėjo būti bendraieškė, arba duoti sutikimą vienam iš bendrininkų vesti bylą (CPK 43–44 str.), bet išsprendė bylą iš esmės ir dėl netinkamos šalies — G. O. P. (CPK 45 str.), kuri nereiškė jokių pretenzijų atsakovams bei iš dalies asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Visa tai turėjo esminę įtaką neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Be to, teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė Panevėžio apskrities viršininko administracijos, o taip pat, kaip teikiančią išvadą instituciją, turėjo įtraukti ir Nacionalinę žemės tarnybą, esančią prie LR žemės ūkio ministerijos, arba pasiūlyti šalims tą padaryti. Dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės pažeidimų liko neatskleista bylos esmė (CPK 265 str.), o išsprendus bylą dėl neįtrauktų asmenų (CPK 266 str.) yra padarytas esminis procesinių teisės normų pažeidimas (CPK 329 str. l–2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo naikinti atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir tretysis asmuo yra 598 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendraturtės, jų dalys žemės sklypo bendrosios nuosavybės teisėje sudaro po 299/598 kiekvienai (b. l. 37, 112, 113, 85). Ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypo ribos nustatytos 2000-09-12 parengtu ir nustatyta tvarka patvirtintu žemės sklypo planu (l13 b. l.), kuris 2001-01-20 patvirtintas žemėtvarkos skyriaus vedėjo G. B. Vakarinėje pusėje (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, kurio bendraturčiai yra atsakovai (b. l. 28, 42).

Atsakovų 404 kv. m bendro ploto žemės sklypo ribos nustatytos 1997-04-30 žemės sklypo planu (b. l. 14), kuris patvirtintas ir Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007-08-03. Kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos pažymėtos 2007-08-06.

2007 m. vasarą atsakovai užtvėrė naują tvorą (vietoje buvusios senos) tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tvora užtverta nuo gatvės pusės iki sklypų vidurio, tvoros ilgis 17 metrų ir ji didžiąja dalimi ribojasi su ieškovės ir trečiojo asmens bendrai naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalimi. Byloje yra ieškovės pateikti K. Tinterio individualios įmonės parengti žemės sklypų planai (b. l. 66, 131), iš kurių nustatyta, kad atsakovų naujai užtverta tvora neatitinka pagal žemės sklypų dokumentus esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribų ir į ieškovės bei trečiojo asmens sklypo pusę tvora yra pasislinkusi 22 cm nuo sklypų ribos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (plane pažymėta tašku 2), ties atsakovų gyvenamojo namo kampu – nuo sklypo ribos į ieškovės ir trečiojo asmens sklypo pusę naujoji tvora pasislinkusi 39 cm (plane pažymėta tašku 3), o naujai užtvertos tvoros pabaigoje ji į ieškovės ir trečiojo asmens sklypo pusę yra pasislinkusi 19 cm. K. Tinterio individuali įmonė apskaičiavo, kad dėl naujos tvoros užtvėrimo, ieškovė ir tretysis asmuo nebegali naudotis 7 kvadratiniais metrais pagal žemės sklypo planą ir jame nustatytas ribas joms priklausančio žemės sklypo ploto. Teismas pagrįstai nustatė, kad šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas G. B. patvirtino, kad K. Tinterio įmonės planas (b. l. 5) yra parengtas pagal teisingas koordinates ir patvirtina, kad atsakovų užtverta tvora neatitinka jų sklypų ribų. Šis liudytojas yra specialistas, išmanantis žemės sklypo sudarymą ir koordinačių sistemą — Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas, jis savo tvirtinimus teikė analizuodamas sklypų planus. Liudytojas G. T., kuris, kaip specialistas, atliko žemės sklypo matavimus, parodė, kad atsakovų užtverta tvora įeina į ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypą 22 centimetrais nuo taško 2 pagal planą ir 36 centimetrais nuo taško 3 pagal planą. Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai remiasi liudytojo G. T. parodymais, kuris kaip žemėtvarkos specialistas dalyvavo ir teismui apžiūrint įvykio vietą su specialiu prietaisu, kuriame buvo įvestos koordinatės. Jis apžiūrėjo ginčo šalių sklypus ir identifikavo jų ribas, remdamasis koordinačių sistema. Natūroje patikrinti, ar daiktas — tvora patenka į vieno ar kito sklypo ribas, kurie jau yra paruošti nustatyta tvarka ir patvirtinti laikantis koordinačių sistemos bei pavaizduoti sklypų planuose, iš tikrųjų galima tik specialistui (žemėtvarkininkui) naudojant tam skirtą prietaisą, kaip ir buvo šiuo atveju padaryta. Minėtas liudytojas, remdamasis prietaiso parodymais, bylos dalyvių akivaizdoje nustatė ir bylos dalyviams vietoje iš karto paaiškino, kad pagal sklypo planą atsakovų užtverta tvora įeina į ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypą 22 centimetrais nuo taško 2 ir 36 centimetrais nuo taško 3, todėl jo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis liudytojo G. T. parodymais, paminėtomis nustatytomis bylos aplinkybėmis, kurios objektyviai užfiksuotos teismo atliktos vietos apžiūros protokole (b. l. 107–108), taip pat nustatytu faktu, kad senoji tvora tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo kitoje vietoje, nes išlikęs tuo metu įkaltas jos metalinis strypas, užtvėrus naują tvorą atsakovai neteisėtai užima ieškovės ir trečiojo asmens 7 kv. m žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad pateikta projektavimo sąvado sudėtine dalimi, rekonstruojant atsakovų gyvenamąjį namą bei projektuojant priestatą, esanti V. G. parengta situacijos schema, kuria remiasi atsakovai, nepaneigia tos aplinkybės, kad naujai užverta tvora pateko į ieškovės ir trečiojo asmens sklypą, nes šioje schemoje yra tik pavaizduota, kaip turi išsidėstyti projektuojami pastatai sklype ir joje nėra pavaizduota atsakovų užtverta tvora ir šia schema negalima vadovautis nustatant sklypo ribas, nustatant aplinkybę, ar naujai užtverta tvora atitinka sklypų ribas, nes teismui tai nurodė apklausta liudytoja V. G. (b. l. 106). Išdėstyti argumentai paneigia atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo remtis liudytojų G. B., G. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kaip ir 2008-02-15 K. Tinterio individualios įmonės parengtu žemės sklypų planu (b. l. 66, 131).

Apeliaciniame skunde patys atsakovai pripažįsta, kad nors jie su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, bet neturi specialių žinių, kad patys galėtų pateikti sklypo planą ir įrodyti, kad tvora yra ant šalių žemės sklypų ribos ir nekerta kaimyninio sklypo, negali patikrinti įvestų koordinačių teisingumo specialisto prietaise, kai buvo apžiūrima įvykio vieta. Kolegija nurodo, kad minėti atsakovų argumentai yra tik jų niekuo nepagrįstos abejonės, kurios neturi jokios įrodomosios galios.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas atliktas atsakovės prašymu, o ne teismo pavedimu (CPK 197 str. 2 d., 635 str.), todėl nelaikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir neturi didesnės įrodomosios galios. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad antstolio protokole užfiksuotos aplinkybės nepaneigia fakto, jog atsakovų užtverta tvora neatitinka šalių sklypų ribų pagal šių sklypų dokumentus ir užima ieškovės bei trečiojo asmens nurodytą sklypo dalį, nes antstolis nenustatė ir negalėjo nustatyti šių aplinkybių tinkamai, kadangi vietoje nesinaudojo specialisto paslaugomis ir patvirtintais šalių sklypų planais, sudarytais pagal visuotinai privalomą koordinačių sistemą. Įvertinęs visumą įrodymų pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis CK 4.37 str., 4.72 str., 4.98 straipsniais teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai, užtverdami tvorą, užėmė ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu priklausančio žemės sklypo, dalį – 7 kvadratinius metrus, tuo pažeisdami ieškovės teisę naudotis jai priklausančiu nuosavybės objektu. Teismas nurodė, kad pažeista teisė turi būti ginama ir pagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovus jų lėšomis perkelti pastatytą 17 metrų ilgio tvorą į atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagal 2008-02-15 K. Tinterio individualios įmonės parengtą planą taip: nuo plane pažymėto taško Nr. 2 tvorą perkelti 22 cm, nuo plane pažymėto taško Nr. 3 tvorą perkelti 39 cm, pietinėje žemės sklypo dalyje tvorą perkelti 19 cm, taip kaip pažymėta plane į (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, žemės sklypo pusę.

Atsakovai, prašydami į bylos nagrinėjimą įtraukti Panevėžio apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės ūkio tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nenurodo, kokiu tikslu tai turi būti daroma. CK 4.45 str. nurodo, kad ginčus dėl žemės sklypo ribų sprendžia teismas. Be to, atsakovai neginčija žemės sklypų įgijimo bei dydžių, kilęs ginčas tik tarp žemės sklypų savininkų ir žemės sklypų ribas galima nustatyti iš esamų dokumentų. Tretysis asmuo G. O. P. naudojasi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, bet kilusiu ginču nesidomi. Nenustatyta, kad skundžiamu sprendimu pažeistos jos procesinės teisės.

Bylinėjimosi išlaidos, kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos valstybei (CPK 88, 92, 93, 96).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. Š. ir R. Š. po 2,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.