- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-944-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00128-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Jundula“, uždarajai akcinei bendrovei „Minpenta“, uždarajai akcinei bendrovei „Scanprekyba“, R. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui V. S. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus atstovui T. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-247-876/2013 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Jundula“, uždarajai akcinei bendrovei „Minpenta“, uždarajai akcinei bendrovei „Scanprekyba“, R. S., R. S., tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 76-80) prašė panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2006 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. ŽŠ-212 „Dėl leidimo nuomoti naudojamus žemės sklypus“ ir jo priedą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 18VĮ-(14.18.2)-1045 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir nekilnojamojo turto registro įrašų patikslinimo“; pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, išnuomojo dalimis 0,2092 ha valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuomininkams UAB „Minpenta“, UAB „Jundula“, D. M., D. S. įmonei „Vuorė“.
Nurodė, kad ieškovas 2005 m. liepos 4 d. iš varžytynių įsigijo BUAB „Šilupė“ kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovams buvo išnuomotas 0,2092 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys. Atsakovai nuomos sutartimi įgijo teisę 50 metų laikotarpiu naudotis valstybine žeme, esančia po ieškovui nuosavybės teise priklausančiu statiniu - kiemo aikštele, dėl to buvo nepagrįstai apribotos ieškovo, kaip statinio – kiemo aikštelės savininko teisės. Ieškovo nuomone, valstybinės žemės sklypo dalys atsakovams nepagrįstai buvo nustatytos vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 32 punktu, nukreipiančiu į 7 punktą. Kadangi atsakovams priklausantys objektai yra įregistruoti kaip atskiri, savarankiškai funkcionuojantys objektai, todėl suformuoto valstybinės žemės sklypo dalys atsakovams turėjo būti nustatytos vadovaujantis Taisyklių 33 punktu nukreipiančiu į 8 punktą tvarka. Kiekvienam objektui išnuomotos žemės sklypo dalies dydis turėjo būti nustatytas pagal 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 46 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Teismas nustatė, kad 2005 m. liepos 4 d. vykusių varžytinių metu ieškovas įsigijo skalbyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo 24 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu buvo leista nuomoti ne žemės ūkio paskirties naudojamus žemės sklypus ne aukciono tvarka Šakių rajone. 2012 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo įsakymu buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro įrašai. 2006 m. kovo 29 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir AB „Minpenta“, D. M., UAB „Jundula“, D. S. įmonės „Vuorė“ dėl 0,2092 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad vadovaujantis teismų praktika, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, jo turimų statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį. Ieškovas ginčija teisės aktus, kurių pagrindu buvo išnuomotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Į išnuomoto žemės sklypo teritoriją patenka tik ieškovui nuosavybės teise priklausantys kiti statiniai - kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kanalizacijos šuliniai (5 vnt.), tvora, kiemo aikštelė, skysto kuro rezervuaras. Teismas sprendė, kad ieškovo statiniai yra jo įsigyto pastato priklausiniai, todėl negali būti laikomai savarankiškais objektais, kurių eksploatacijai gali būti išnuomota valstybinė žemė, nes tai prieštarautų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 28.1 punktui, kuriame nurodyta, kad žemė negali būti išnuomota aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo neturintiems, kitų statinių priklausiniams. Nustačius, kad ieškovo kiti statiniai neatitinka Taisyklių 28.1 punkto sąlygų, ieškovui negali būti išnuomota žemė taip pat remiantis ir Taisyklių 30.3 punktu. Teismas nurodė, kad nėra detalizuota ieškovo kiemo statinių plotas, vieta, aikštelė nėra suformuota, nenumatyta aikštelės paskirtis. Nurodė, kad ieškovo pateiktos Namų valdos techninės apskaitos kortelėje, kurioje buvo nurodytas vieno iš statinių – aikštelės asfalto plotas (589,02 m²), duomenimis nėra vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui priklausantys kiemo statiniai nesukuria jam subjektinės teisės nuomotis žemės sklypo dalį šiems statiniams eksploatuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 46-53) ieškovas prašo 2013 m. gruodžio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas nepagrįstai laikė, kad kiemo aikštelė neturi aiškios paskirties. Aikštelė pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 priskiriama kitos paskirties inžineriniams statiniams. Aikštelė yra skirta privažiuoti prie ieškovui priklausančio pastato ir laikyti automobilius, todėl aikštelės funkcinė priklausomybė yra aiški;
2. Aplinkybė, kad kiemo aikštelė negali būti laikoma pagrindiniu objektu, o pastato priklausiniu, nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškinio dalyko, nes ieškiniu nėra reikalaujama suteikti teisę nuomotis valstybinę žemę, esančią po kiemo aikštele, o ginčijami administraciniai aktai ir valstybinės žemės nuomos sutartis, kurie sudaryti netinkamai taikius Taisyklių nuostatas. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas netinkamai, į žemės sklypo ribas įtraukiant dalį už formuojamo žemės sklypo ribų esančio pastato priklausinio ir tai neatitinka Taisyklių 28.1 punkto. Visa kiemo aikštelė priklauso ieškovui, o ne atsakovams, kuriems buvo formuojamas žemės sklypas;
3. Ieškiniu nereikalaujama suteikti teisę be aukciono nuomotis valstybinę žemę, bet kvestionuojamas ginčo žemės sklypo suformavimas, pagal kurį vienas nekilnojamojo turto objektas, turintis nustatytą paskirtį, priklausantis vienam savininkui, pateko į dviejų suformuotų žemės sklypų sudėtis bei jo pagrindu sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Į ginčo žemės sklypą įtraukus dalį kiemo aikštelės, laikyti, kad šiame sklype esanti nekilnojamojo daikto dalis neturi paskirties yra neteisinga. Dėl netinkamo žemės sklypo formavimo susidarė situacija, kad kiemo aikštelė, kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas, tapo dviejų žemės sklypų sudėtine dalimi. Tai nereiškia, kad dalis aikštelės, be pagrindo įtraukta į ginčo žemės sklypą, prarado paskirtį, kurią reikia vertinti pagal visos kiemo aikštelės kaip objekto paskirtį;
4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 28.1 punkto dalimi, ir pritaikė ją situacijai, kurios faktinės aplinkybės iš esmės neatitinka nurodytos normos reguliavimo tikslo. Šia norma būtų galima remtis tokiu atveju, jei ieškovas reikalautų suformuoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame būtų tik kiemo aikštelė ar jos dalis be nustatytos apibrėžtos paskirties. Taisyklių 30.3 punkto norma yra panaikinta 2011 m. balandžio 27 d., todėl šiuo punktu negalima vadovautis;
5. Teismas nepagrįstai nevertino Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų. Registruojant statinį vadovaujamasi statinio techninės apskaitos bylos duomenimis;
6. Ieškovas varžytynėse įsigijo pastatą ir kitus inžinerinius statinius kaip vientisus objektus. Apie suformuotą žemės sklypą jis sužinojo tik po keleto metų, kai pradėjo formuoti žemės sklypą aplink jam priklausančius statinius ir kai, atliekant matavimus, paaiškėjo, kad negalima pamatuoti visos kiemo aikštelės, nes likusi jos dalis yra kaimyninio sklypo teritorijoje. Ieškovas negalėjo numatyti, kad žemės plotas, esantis po įsigyjamo statinio dalimi, priklauso kitam sklypui. Ieškovas yra visos kiemo aikštelės savininkas, tačiau faktiškai negali naudotis dalimi kiemo aikštelės;
7. Teismas ginčą turėjo spręsti remdamasis valstybinės žemės sklypo formavimo pagal Taisyklių 32, 33 punktais. Išnuomoto žemės sklypo dalys turėjo būti nustatomos, ne pagal kiekvienam atsakovui priklausančio statinio plotą, o pagal statinio eksploatacijai reikalingą plotą, nustatyta tvarka kiekvienam statiniui parengiant žemės sklypo planą su nustatytais sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismas šių aplinkybių netyrė ir neanalizavo;
8. Teismas turi teisę ir pareigą peržengti ieškinio ribas, nes valstybinės žemės teisiniai santykiai yra viešasis interesas. Teismas iš esmės neišsprendė ginčo, netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, todėl ieškovo nuosavybės teisės liko neapgintos. Suformuoto ginčo žemės sklypo nuomininkai neleidžia ieškovui naudotis asfaltuotos kiemo aikštelės dalimi, motyvuodami tuo, kad žemė, esanti po kiemo aikštelės dalimi, išnuomota jiems.
Teismo posėdyje ieškovas palaikė apeliacinio skundo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 68-70) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1. Apeliantas skunde savo teisę išsinuomoti žemės sklypo dalį grindžia Taisyklių 33 punktu. Tačiau pagal šią nuostatą išnuomojant valstybinį naudojamą kitos paskirties žemės sklypą ir nustatant statinių savininkams (bendraturčiams) tenkančią išnuomojamo žemės sklypo dalį, turi būti atsižvelgiama ne vien į tai, kad statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, bet kad jis būtų ir pagrindiniu daiktu, t. y. ne priklausiniu CK 4.19 straipsnio prasme. Ieškovo nurodyti statiniai yra priklausiniai;
2. Aplinkybė, kad atsakovai neleidžia naudotis ieškovui jam priklausančiais statiniais nebuvo įrodyta ir neturi būti laikoma tinkamu argumentu šioje byloje. Ieškovui objektyviai egzistuoja apsunkinimas jam priklausančių statinių atžvilgiu, nes per jam priklausančią aikštelę yra nustatytas kelio servitutas, kuriuo naudojasi ir kitų žemės sklype esančių statinių savininkai;
3. Apeliantas, nors tiesiogiai ieškinio dalyko nekeičia, tačiau savo skunde kelia klausimą dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo. Šis klausimas teisme nebuvo nagrinėjimas, todėl nelaikytinas tinkamu apelianto argumentu, nes sudaro atskirą ieškinio dalyką.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas sutiko su tuo, jog ieškovas negali naudotis jam priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais, tačiau jo nuomone, ieškovas turi ginčyti detalųjį atsakovams išnuomoto žemės sklypo planą, o ne žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovės atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 66) atsakovas UAB „Minpenta“ nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir laiko 2013 m. gruodžio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą teisingu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 62-65) trečiojo asmens AB Šiaulių banko atstovė advokatė V. M. prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2013 m. gruodžio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad AB Šiaulių banko suteiktų kreditų atsakovams UAB „Scanprekyba“ ir UAB „Minpenta“ grąžinimo užtikrinimui yra įkeista atsakovų ginčo sklypo nuomos teisė, todėl patenkinus ieškovo reikalavimus, gali būti pažeistas tarp banko ir atsakovų susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas bei atsirastų galimybė kilti naujiems ginčams.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005 m. liepos 4 d. ieškovas iš varžytinių įsigijo skalbyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (kanalizacijos šulinius 5 vnt., tvorą, kiemo aikštelę ir skysto kuro rezervuarą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-7). 2006 m. kovo 24 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu buvo leista AB „Minpenta“, D. M., UAB „Jundula“ ir D. S. įmonei „Vuorė“ nuomoti ne žemės ūkio paskirties naudojamus žemės sklypus ne aukciono tvarka Šakių rajone (t. 1, b. l. 81-82). 2006 m. kovo 29 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir AB „Minpenta“, D. M., UAB „Jundula“, D. S. įmonės „Vuorė“ dėl 0,2092 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos 50-čiai metų. (t. 1, b. l. 14). 2012 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo įsakymu buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro įrašai. (t. 1, b. l. 83). Ieškovas ieškiniu reikalauja panaikinti aukščiau nurodytus administracinius aktus bei žemės nuomos sutartį, kurie, jo nuomone, buvo sudaryti netinkamai taikius Taisyklių nuostatas, į išnuomoto žemės sklypo ribas įtraukiant dalį už formuojamo žemės sklypo ribų esančio pastato priklausinio. Ieškovas kvestionuoja ginčo žemės sklypo suformavimą, pagal kurį dalis ieškovui priklausančios kiemo aikštelės ir šuliniai pateko į atsakovams išnuomotą žemės sklypą, dėl ko ieškovas negali naudotis jam priklausančiu daiktu.
Dėl valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybės žemės perleidimo santykių įstatyminio reglamentavimo tikslas - užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės 1999m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taigi, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą žemės sklypą. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintas sklypo planus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-577/2008; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-96/2008; kt.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui priklausantys kiemo statiniai nesuteikia jam teisės nuomotis valstybinę žemę be aukciono, kadangi tai yra kito nekilnojamojo daikto priklausiniai, nėra detalizuotas ieškovo kiemo statinių plotas, kiemo aikštelė neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, todėl ieškovas nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems gali būti išnuomoti sklypai pagal Taisyklių 28.1 bei 30.3 punktus. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ statiniai yra skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastarieji pagal paskirtį skirstomi į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius. Asfaltuota kiemo aikštelė pagal Statybos techninį reglamentą STR.1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ yra priskiriama prie kitos paskirties inžinerinių statinių. Atsižvelgiant į byloje pateiktą ginčo sklypo planą (t. 1, b. l. 43), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui priklausanti aikštelė yra skirta privažiuoti prie ieškovui priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir laikyti joje automobiliams. Aikštelės naudojimo paskirtis ir funkcinė priklausomybė yra aiški. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai remdamasis Taisyklių 28.1 punktu padarė išvadą, kad ieškovas neturi teisės nuomotis valstybinę žemę be aukciono. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 30.3 punkto norma, kuri numatė galimybę išnuomoti įregistruotas įvairios paskirties aikšteles su dirbtine danga Statybos įstatymo nustatytam terminui, yra panaikinta 2011 m. balandžio 27 d. Taisyklių redakcija, todėl ieškovas neturi faktinio pagrindo vadovautis nurodytu taisyklių punktu. Pažymėtina, kad Namų valdos techninės apskaitos kortelė (t. 1, b. l. 84-85), kurioje pateikti duomenys apie aikštelės plotą, yra įrodymas, dėl kurio įrodomosios galios sprendžiama įvertintinus įrodymams vertinti nustatyta tvarka.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad priežastimi, dėl kurios ieškovo dalis kiemo aikštelės pateko į atsakovams išnuomoto žemės sklypo plotą, laikytina aplinkybė, jog ginčijamoje 2006 m. kovo 29 d. sutartyje išnuomoto sklypo dalys atskiriems nuomininkams buvo nustatytos nepagrįstai vadovaujantis Taisyklių 30.9 punktu, o ne 30.10 punktu. Statiniai, kuriems buvo formuojamas sklypas, atsakovams nepriklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl žemės sklypo plotas kiekvienam statiniui turėjo būti nustatomas ne pagal bendraturčio turimo statinio plotą, o pagal kiekvienam atsakovui priklausančio statinio eksploatacijai reikalingą plotą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijama 2006 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi 0,2092 ha ploto žemės sklypas buvo išnuomotas tokiomis dalimis: AB „Minpenta“ - 0,0285 ha, D. M. – 0,0604 ha, UAB Jundula“ – 0,0539 ha, D. S. įmonei „Vuorė“ – 0,0664 ha. Ginčijamos 2006 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojo 2005 m. rugpjūčio 17 d. Taisyklių redakcija. Taisyklių 30.9 punktas numatė, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio arba kito statinio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Pagal Taisyklių 30.10 punktą, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri savarankiški nekilnojamieji daiktai yra registruoti septyni pastatai bei kiemo statiniai, kurie priklausė skirtingiems savininkams, iš kurių tik pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčijamos 2006 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu, priklausė D. M. (84/100 dalys) ir UAB „Minpenta“ (16/100 dalys). Šiai dienai minėtas pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovams R. S., R. S. (20/100 dalys) ir priklauso UAB „Minpenta“ ( 80/100 dalys). Pažymėtina, kad pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra sujungti su kitais nekilnojamais daiktais, o pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas kitu adresu - (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs ieškinio reikalavimus, sprendė, jog ieškovas siekia įgyti teisę nuomotis valstybinę žemę be aukciono, todėl nepagrįstai konstatavęs, kad ieškovui priklausanti kiemo aikštelė neturi paskirties ir tuo pagrindu atmetęs ieškinį, neanalizavo Taisyklių 30.9 ir 30.10 punktų nuostatų, nesiaiškino, ar ginčijama 2006m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas žemės sklypas buvo suformuotas laikantis aukščiau nurodytų Taisyklių reikalavimų.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neįvertino faktinių bylos duomenų ir nenustatė esminę reikšmę bylos baigčiai turinčių aplinkybių, iš esmės neišnagrinėjo šioje byloje pareikštų ieškovo reikalavimų, taigi neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą Šakių rajono apylinkės teismui negrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.