Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, studentas, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2020 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, dėl menkavertės priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų tyčia rankomis sudavė T. M. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, abiem parkritus ant žemės ir grumiantis, jis rankomis sudavė nukentėjusiajam T. M. ne mažiau kaip du smūgius į dešinę ranką, vieną smūgį į nugarą, apkabinęs rankomis nukentėjusiojo T. M. kaklą, šį lenkė į šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas galvos sumušimą, dešinės ausies kaušelio sumušimą ir žaizdą, kaklo sumušimą ir dešinės rankos riešakaulio (laivelio) lūžį, kas dėl riešakaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, ten pat, veikdamas bendrininkų grupe su V. S., pargriovė R. L. ant žemės ir tyčia rankomis sudavė nemažiau kaip po vieną smūgį R. L. į galvą, ne mažiau kaip po vieną smūgį į kairę ranką ir ne mažiau kaip po du smūgius į dešinę ranką, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir tokiu įžūliu savo elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo T. M..

V. S. 2020 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, veikdamas bendrininkų grupe su M. G., dėl menkavertės priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, kai M. G. mušė T. M., stumdė R. L., po to V. S. ir M. G. veikdami bendrai pargriovė R. L. ant žemės ir tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip po vieną smūgį R. L. į galvą, ne mažiau kaip po vieną smūgį į kairę ranką ir ne mažiau kaip po du smūgius į dešinę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir tokiu įžūliu savo elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje.

Nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. LR BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

LR BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką (sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, panika). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-3-489/2018).

Pagal teismų praktiką, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal LR BK 284 straipsnį ir LR BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamasis M. G. 2020 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, dėl menkavertės priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų tyčia rankomis sudavė T. M. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, abiem parkritus ant žemės ir grumiantis, rankomis sudavė nukentėjusiajam T. M. ne mažiau kaip du smūgius į dešinę ranką, vieną smūgį į nugarą, apkabinęs rankomis nukentėjusiojo T. M. kaklą, šį lenkė į šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas galvos sumušimą, dešinės ausies kaušelio sumušimą ir žaizdą, kaklo sumušimą ir dešinės rankos riešakaulio (laivelio) lūžį, kas dėl riešakaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, ten pat, veikdamas bendrininkų grupe su V. S., pargriovė R. L. ant žemės ir tyčia rankomis sudavė nemažiau kaip po vieną smūgį R. L. į galvą, ne mažiau kaip po vieną smūgį į kairę ranką ir ne mažiau kaip po du smūgius į dešinę ranką, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir tokiu įžūliu savo elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo T. M..

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis V. S. 2020 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, veikdamas bendrininkų grupe su M. G., dėl menkavertės priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, kai M. G. mušė T. M., stumdė R. L., po to V. S. ir M. G. veikdami bendrai pargriovė R. L. ant žemės ir tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip po vieną smūgį R. L. į galvą, ne mažiau kaip po vieną smūgį į kairę ranką ir ne mažiau kaip po du smūgius į dešinę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir tokiu įžūliu savo elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat savo kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog, kaip įvyko konfliktas nelabai atsimena, tačiau pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, nurodė, jog gailisi, kad taip pasielgė.

Kaltinamųjų kaltė, be jų pačių prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: nukentėjusiųjų T. M. ir R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jie nuosekliai nurodė konflikto aplinkybes (b. l. 72-75, 86-89 t. 1), liudytojų D. M. (B.), G. P. ir M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 110-113, b. l. 121-124, 147-150, 154-157, 178-181, 182-189 t. 1), 2020 m. spalio 30 d. papildoma specialisto išvada Nr. pG 1839/2020 (03), kurios duomenimis T. M. padarytas galvos sumušimas, dešinės ausies kaušelio sumušimas ir žaizda, kaklo sumušimas ir dešinės rankos riešakaulio (laivelio) lūžis, kas dėl riešakaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 76-78, 79-80, t. 2), 2020 m. gegužės 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai (b. l. 21-24, 29-33, 36-38, 41-45, t. 2), 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinis pranešimas dėl abonentų išklotinių analizės, iš kurio nustatyta, kad visi asmenys nusikaltimo padarymo metu buvo Palangoje, Šventojoje (b. l. 114-118, t. 2) ir kita byloje esančia rašytine medžiaga.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamųjų paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamieji M. G. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam T. M. kilusius padarinius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas nukentėjusysis, kaltinamojo M. G. veiksmai papildomai kvalifikuotini ne tik pagal LR BK 284 straipsnį, bet ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaltinamieji M. G. ir V. S. nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia. Jie suvokė, kad viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties autobusų stotele, kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų, bet kuriuo momentu galėjo atsirasti ir kitų asmenų, kurie dėl kaltininkų veiksmų galėjo patirti nepatogumų, kaltinamieji suvokė, jog viešoje vietoje be tai pateisinančios priežasties demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindami, kokį poveikį visuomenei turės jų atliekami veiksmai.

Dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

Nukentėjusieji T. M. ir R. L. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog susitaiko su kaltinamaisiais M. G. ir V. S., nukentėjusieji kaltinamiesiems atleidžia, jokių pretenzijų jiems nebereiškia, prašo kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkams ir nukentėjusiesiems susitaikius. Nukentėjusiojo T. M. atstovas teisiamojo posėdžio metu, atstovaudamas nukentėjusįjį, parodė, kad kaltinamasis V. S. atlygino T. M. 300 Eur žalą, o M. G. atlygino 500 Eur žalą, teismui pateiktas nukentėjusiojo T. M., atstovaujamo atstovo, ir kaltinamojo M. G. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis susitarime nustatyta tvarka sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajam (b. l. 158, t. 3), likusios dalies civilinio ieškinio, t. y. 280 Eur, nukentėjusysis T. M. atsisako ir iš M. G. bei V. S. nereikalauja, atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis dėl šios sumos nukentėjusysis negalės, yra žinomos.

Kaltinamieji ir jų gynėjai teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkams ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad M. G. ir V. S. padarė nusikalstamas veikas, kurios, vadovaujantis LR BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Aplinkybė, kad kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir gailėjosi dėl savo elgesio, pripažintina kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji M. G. ir V. S. susitaikė su nukentėjusiaisiais T. M. ir V. S., nukentėjusieji kaltinamiesiems pretenzijų neturi, dalis T. M. civilinio ieškinio yra atlyginta (kaltinamasis M. G. nukentėjusiajam atlygino 500 Eur, o kaltinamasis V. S. atlygino 300 Eur), dėl dalies žalos atlyginimo sudarytas susitarimas, o likusios dalies civilinio ieškinio nukentėjusysis kaltinamųjų atžvilgiu atsisakė.

Kaltinamieji anksčiau nėra teisti, ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu nėra pradėtų (b. l. 189-197, 2 t., 20-26 3 t.). Nustatyta viena kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Anksčiau kaltinamieji nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad M. G. ir V. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. G. ir V. S. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamiesiems ir nukentėjusiesiems susitaikius (LR BK 38 straipsnis), baudžiamąją bylą nutraukiant.

Pagal LR BK 67 straipsnio dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir LR BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiam to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras siūlė kaltinamiesiems paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Gynėjai su šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu nesutiko.

Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamiesiems neskirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinamasis M. G., nors ir dirba, tačiau šiuo metu yra dar studentas ir jo turtinė padėtis nėra labai gera. Kaltinamasis atlygino 500 Eur žalą nukentėjusiajam T. M. ir įsipareigojo dar atlyginti nukentėjusiajam 2000 Eur, taip pat atlygino 200,25 Eur žalą civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Kaltinamasis V. S. šiuo metu dirba pakuotoju (duomenys neskelbtini), taip pat atlygino 300 Eur žalą nukentėjusiajam T. M.. Teismo nuomone, įvertinant tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė smurtaudami, jiems skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, programą išklausant per 6 mėnesių laikotarpį (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Šių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas, teismo vertinimu, turės teigiamos įtakos kaltinamųjų elgesiui.

Dėl kardomųjų priemonių

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam M. G. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b. l. 196-197, t. 2).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam V. S. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b. l. 17-19, t. 3).

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso, tel. abonentų išklotinės medžiaga (CD laikmenoje, prie bylos viršelio, 3 t.) –, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoma baudžiamojoje byloje.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis T. M. pareiškė civilinį ieškinį 80 Eur turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 157, t. 3), iki bylos išnagrinėjimo teisme turtinę 80 Eur žalą V. S. ir M. G. atlygino lygiomis dalimis, t. y. po 40 Eur, o neturtinę žalą V. S. atlygino 260 Eur, M. G. atlygino 460 Eur. Byloje pateiktas nukentėjusiojo T. M., atstovaujamo atstovo advokato R. G., ir kaltinamojo M. G. sudarytas susitarimas dėl 2000 Eur žalos atlyginimo dalimis, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms nei viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių, todėl patvirtintinas. Likusios dalies civilinio ieškinio, t. y. 280 Eur, nukentėjusysis T. M. atsisakė, atsisakymo pasekmės žinomos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla dalyje dėl T. M. civilinio ieškinio nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 200,25 Eur žalos (b. l. 57-59, t. 2). Kaltinamasis M. G. 200,25 Eur žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino, civilinė ieškovė 2021 m. rugsėjo 27 d. teisme gautu prašymu savo civilinio ieškinio atsisakė, atsisakymo pasekmės žinomos (b. l. 151, t. 3). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, byla dalyje dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio taip pat nutrauktina (LR BPK 113 straipsnis, LR CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme dalyvavo kaltinamojo V. S. gynėja advokatė J. P., teikianti kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą. Byloje esančiais duomenimis, valstybės turėtos išlaidos dėl kaltinamajam V. S. teiktos teisinės pagalbos sudaro 284,60 Eur. Įvertinęs tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas būtinaisiais pagrindais, kaltinamasis šiuo teismo nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis šiuo metu dirba pakuotoju (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad susidariusios išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų LR BK 284 straipsnyje bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą LR BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltinamajam bei nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (LR BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, programą išklausant per 6 mėnesių laikotarpį.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnyje, padarymą LR BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltinamajam bei nukentėjusiesiems susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (LR BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, programą išklausant per 6 mėnesių laikotarpį.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patvirtinti kaltinamojo M. G. ir T. M., atstovaujamo atstovo advokato R. G., sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį M. G. sutinka atlyginti 2500 (du tūkstančiai penki šimtai) Eur nusikaltimu padarytą žalą. Žala atlyginama tokia tvarka: 500 (penki šimtai) Eur sumokama susitarimo pasirašymo dieną, likusi suma 2000 (du tūkstančiai) Eur atlyginama per 10 mėnesių, kas mėnesį mokant po 200 Eur į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą.

Priimti T. M. 280 Eur civilinio ieškinio atsisakymą. Bylą dalyje dėl T. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Priimti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 200,25 Eur civilinio ieškinio atsisakymą. Bylą dalyje dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nepriteisti iš V. S. valstybei 284,60 Eur išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Saugoti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso, tel. abonentų išklotinių medžiagą (CD laikmenoje, prie bylos viršelio, 3 t.).

Išaiškinti M. G. ir V. S., atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, LR BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Taip pat LR BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.