- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-28
- Bylos Nr.
- 1-683-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13717-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- J. Z.
- Kaltinamasis
- T. Z.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio - profesinio išsilavinimo, nevedęs, nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2013-09-16 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. 165 str. 1 d., 63 str. - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., 2014-07-01 atliko bausmę;
2015-09-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., taikant BK 64 ¹ str. - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2016-06-14 atliko bausmę;
2017-04-27 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., taikant BK 64¹ str. - viešaisiais darbais 4 mėn., dirbant po 25 val. kas mėnesį, viso 100 val. visuomenės naudai, 2017-10-02 atliko bausmę;
2017-11-09 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d., pritaikius BK 64¹ str., 66 str. - 36 MGL dydžio bauda, nustatant 2 mėnesių terminą baudai sumokėti, bauda nesumokėta, vykdomas priverstinis išieškojimas,
2018-04-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal 140 straipsnyje 2 dalį, taikant BK 64-1 straipsnį paskirta 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6, 10 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio), paskirtas pareigas vykdyti vienerius (1) metus, teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Z. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2020 m. balandžio 7 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas neblaivus (nustatytas 1,44 promilių girtumas), smurtaudamas artimoje aplinkoje, tyčia sudavė vieną smūgį rankos delnu savo motinai J. Z. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. Z. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Z. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko prokuroras ir nukentėjusioji, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis T. Z. parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. jis buvo namuose neblaivus. Tarp jo ir motinos kilo konfliktas. Šio konflikto metu sudavė vieną kartą motinai rankos delnu į veidą. Suduodamas motinai sukėlė fizinį skausmą. Gailisi dėl tokio elgesio, motiną atsiprašė, susitaikė.
Nukentėjusioji J. Z., ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-04-07 apie 21.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas tarp jos ir sūnaus T. Z.. Sūnus vieną kartą sudavė jai į kairį skruostą ir sukėlė fizinį skausmą. Skruostas patino. T. Z. yra prieš ją smurtavęs ir anksčiau. (b. l. 8) Po įvykio T. Z. jos atsiprašė, ji ant sūnaus nepyksta, abu susitaikė (b. l. 37-39).
Liudytojas R. U., ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-04-07 buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventine J. Z. ir jos sūnumi T. Z.. Su T. Z. gėrė degtinę. Buvo neblaivus, todėl ne viską prisimena, kas tą dieną vyko. J. Z. buvo apipilta vandeniu. Ji verkė ir skundėsi, kad T. Z. ją apipylė purvinu vandeniu ir vieną kartą sudavė į veidą (b. l. 49-50).
2020-04-22 specialisto išvadoje Nr. G. 337/2020(06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė. (b. l. 44)
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2020-04-08, pareiškėja J. Z. nurodė, jog sūnus T. Z. jai vieną kartą sudavė smūgį ranka į veido sritį, dėl to patyrė fizinį skausmą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 7-18).
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu ir objektų apžiūros protokolo duomenimis, kad J. Z. sūnus sudavė į veidą (b.l. 54-59).
Objekto apžiūros protokolo duomenimis, J. Z. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad sūnus „dėjo“ jai ranka į veidą. Skaudėjo (b.l. 64-67).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
kaltinamojo kaltė įrodyta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo T. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai). Kaltinamasis T. Z. gyvena kartu su nukentėjusiąja, motina J. Z.. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
BK 140 straipsnio numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).
Kaltinamasis T. Z. sudavė nukentėjusiajai rankos delnu į veido sritį ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, t.y. atliko teisei priešingus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą. Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina nukentėjusiosios J. Z., liudytojo R. U. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys, garso ir vaizdo įrašų turinys.
Kaltinamasis T. Z. veikė tiesiogine tyčia, t.y. asmeninio konflikto metu, be jokios priežasties tyčia sudavė smūgį rankos delnu nukentėjusiajai į veido sritį, t.y. tai nebuvo nevalingas rankos mostas, stūmimas ir pan., o tiklsinga ir kryptinga kaltinamojo veika smurtaujant. Nusikalstama veika baigta.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos.
Nukentėjusioji J. Z. išreiškė savo skausmo pojūtį. Duodama parodymus ji nurodė, kad po kaltinamojo suduoto smūgio jai skaudėjo. Tokias aplinkybes ji nurodė skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ir atvykusiems policijos pareigūnams bei liudytojui R. U..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamasis dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus; nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. T. Z. yra teistas už tyčines nusikalstamas veikas ir teistumai neišnykę ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) . Kaltinamasis praeityje teistas, teistumai neišnykę ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti. Kaltinamasis T. Z. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą.
Kaltinamasis T. Z. nurodė, jog pradeda dirbti (duomenys neskelbtini), neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą.
BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamasis T. Z. tarpusavio asmeninius konfliktus su motina sprendžia smurtinių veiksmų pagalba, tai įvyko jau ne pirmą kartą ir tokiam elgesiui įtakos turi abiejų kaltinamojo ir nukentėjusios apsvaigimas nuo alkoholio. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, prašė neskirti griežtos bausmės ir bausmės dėl kurios jis prarastų darbą.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas T. Z. jau buvo skiriamos laisvės apribojimo, viešųjų darbų bausmės ir bauda, kaip bausmės rūšis, tačiau tai teigiamai neįtakojo kaltinamojo asmenybės nedaryti nusikalstamų veikų ateityje. Skirti arešto bausmę nėra pagrindo, nes už analogišką veiką praeityje jau buvo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, ir teistumui neišnykus kaltinamasis vėl padarė tyčinį, smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje.
Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina nustatytas lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaip asmenį nenorintį laikytis įstatymų reikalavimų ir nedaryti nusikalstamų veikų, bei įvertinus aplinkybes, kad nusikalstamas veikas daro apsvaigęs nuo alkoholio, smurtauja artimoje aplinkoje prieš savo motiną, su kuria kartu gyvena viename būste.
Kaltinamajam T. Z. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo, o kaltinamojo elgesys – kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką, siekia legaliai dirbti ir būti socialiai orientuotinu asmeniu, leidžia teigti ir daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo gali būti perauklėtas. Kaltinamajam, paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis T. Z. laikinai BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo sulaikytas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė, sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, T. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirtas keturių (4) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 5, 7, 10 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, per visą bausmės vykdymo atidėjimą terminą paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.