- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-229-300-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- K. G.
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
Pranešėjas Vidmantas Mylė Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-300/2009
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5., 2.4.6.4.4.
NUOSPRENDIS
2009 m. birželio 25 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, kurią įpareigota sumokėti per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
K. G. buvo kaltinama tuo, kad ji 2007-11-26 nuo 14.45 val. iki 15.15 val. FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus tarnybinėje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdama kaip liudytoja įspėta pagal LR BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą bei apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nr. (duomenys neskelbtini), davė melagingus parodymus apie tai, kad nežino už kiek ir kam D. K. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas bei nematė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas nupirkusio V. P..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji K. G. prašo 2008-09-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, kadangi, apeliantės nuomone, teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas. Mano, kad yra pripažinta kalta ir nuteista formaliais pagrindais, netinkami buvo taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, nepilnai ir nevisapusiškai atliktas ikiteisminis tyrimas ir teigia, kad jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties visų būtinų požymių. Nurodo, kad dėl jos duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas joks nepagrįstas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis kieno nors atžvilgiu, apskritai nebuvo priimta kokių nors nepagrįstų procesinių sprendimų (nutarimų), dėl kurių kas nors būtų buvęs nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar tokion atsakomybėn nepatrauktas, todėl šiuo atveju nesuprantama, kokią žalą padarė teisingumui savo veika, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, LAT konsultacijoje Nr. B3-86 (1998-06-29, Teismų praktika Nr. 10) yra nurodyta, kad asmuo negali būti teisiamas už melagingų parodymų davimą, jeigu byloje, kurioje buvo duoti melagingi parodymai, dar nepriimtas nuosprendis, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, kurie parodymai melagingi. Teismas neteisingai interpretavo jos duotus parodymus: jei ji gavo už akcijas 5.000 Lt, tai dar nereiškia, kad ji žinojo, už kiek apskritai UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo parduotos, be to, ką keičia baudžiamajame procese tokios aplinkybės: matė ji V. P. ar ne, žino už kiek parduotos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos ar ne. Taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, nes V. P. jai net nebuvo pateiktas atpažinimui, su juo nebuvo suvesta akistaton, t. y. nebuvo šalinami prieštaravimai, nebuvo atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kadangi D. K. yra jos brolio žmona, todėl pagal LR BPK 38, 81, 83, 183 str. prieš pradedant jos apklausą jai turėjo būti išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, o jai ši teisė nebuvo išaiškinta. Be to, susipažinus su byla, paaiškėjo, kad jos pačios telefoniniai pokalbiai jau buvo pasiklausomi, nors ji dar nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, todėl daro išvadą, kad ji jau tuo metu buvo įtariamoji ir negalėjo būti apklausta kaip liudytoja, dėl ko buvo netinkamai taikytas BPK 80 str. 1 p.
Apeliacinio proceso metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios K. G. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis panaikintinas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 369 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 str. 3 d. nurodyta, jog esminiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką, bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.
Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, nuosprendyje nėra duomenų apie tai, kaip tikrintas teisinis ir faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje yra Šiaulių apygardos teismo raštas, iš kurio matyti, kad pagal 2007-09-11 Šiaulių apygardos teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-09-11 iki 2007-12-11 buvo kontroliuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais naudojasi K. G., taigi teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams yra apygardos teismo nutartis, kuri yra įslaptinta. Faktiniai operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindai išvardyti Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 punkte nenumatyta, kad operatyviniai veiksmai galėtų būti atliekami tiriant BK 235 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad operatyviniai veiksmai buvo atliekami renkant byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naudotiną informaciją (b. l. 138). Minėtoje byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkti duomenys naudoti ir nagrinėjamoje byloje, tačiau joje nėra jokių procesinių dokumentų apie tai, kaip buvo sprendžiamas vienoje byloje surinktos informacijos panaudojimo kitoje byloje klausimas. Lietuvos Respublikos BPK 162 str. reglamentuoja informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje klausimą ir nurodo, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant Baudžiamojo proceso kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas būtų išreiškęs sutikimą naudotis kitoje byloje esančiais pokalbių įrašais. Iš paminėto seka, jog naudojant informaciją iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) šioje nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti tiek BPK numatyti veiksmai, tiek ir Operatyvinės veiklos įstatymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 4 straipsnyje numatyta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą, tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka.
Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad K. G. pokalbių įrašai pripažintini neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, gauti neteisėtai, t. y. neleistinai ir todėl neturintys įrodomosios reikšmės.
Taipogi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nebuvo patikrintas principas dėl draudimo versti duoti parodymus prieš save. Principas, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save (lot. nemo tenetur se ipsum accusare), įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte.
Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė, buvo apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. dėl galimo akcijų pardavimo sutarties suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo UAB (duomenys neskelbtini). Melagingais parodymais yra pripažinti nuteistosios K. G. teiginiai, kad ji nežino, už kiek ir kam D. K. pardavė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, ir nematė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas nupirkusio V. P., nors ištyrus įrodymus buvo padaryta išvada, jog apeliantė buvo susitikusi su V. P., kuris pasirašė akcijų pirkimo sutartį, iš jo apeliantė gavo pinigus už akcijas, perdavė V. P. dokumentus, antspaudą. Taigi, nors ir tikėtina, jog apeliantės parodymai melagingi, kyla klausimas, ar apeliantei apklausos metu nebuvo kilęs vertimas duoti parodymus apie savo veiksmus, galinčius užtraukti baudžiamąją atsakomybę jai. Liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi.
Pažymėtina tai, kad formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai paneigti tikimybės, kad faktiškai apeliantė galėjo būti įtariama padarius nusikalstamas veikas ir kad ji pati apklausos metu turėjo pagrindą manyti, jog jos klausiama apie, tikėtina, nusikalstamus veiksmus. Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas, nustatant tiesą byloje svarbias aplinkybes; parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui. Kaip matyti iš byloje esančio K. G. apklausos protokolo turinio, iš jos atsakymų, jai buvo užduotini klausimai - ar ji pati surašė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ar pažįsta V. P., iš ko išplaukia, jog K. G. buvo klausiama ne apie kitų asmenų veiksmus, o apie jos pačios, dėl ko K. G. galėjo manyti, jog ji yra įtariamoji. Be to, tai, kad pareigūnai apeliantę galėjo apklausti ne kaip neutralų asmenį, galima spręsti, ir iš vyr. tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo, kuriame teigiama, kad akcijas galėjo parduoti K. G., „kurios panaši veikla, susijusi su įmonių pardavimais yra pastebėta tiriant kitas ikiteisminio tyrimo bylas“ (b. l. 52). Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliantė galėjo manyti, kad jos statusas nebėra neutralus, ką patvirtina ir ta aplinkybė, jog prieš apklausą ji konsultavosi su advokatu, taip pat tai, kad prieš apeliantę buvo atliekami operatyviniai veiksmai. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog vien tik ta aplinkybė, jog liudytoja apklaustai K. G. nepareikšti įtarimai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jos teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma, o darytina priešinga išvada, kad ji buvo verčiama duoti parodymus prieš save.
Dėl visų nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad informacija garso įrašų pavidalu šioje baudžiamojoje byloje surinkta nesilaikant nei BPK, nei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų. Taipogi, darytina išvada, kad buvo pažeistas BPK 80 str. 1 p., kuriame įtvirtintas principas, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save. Taip padaryta esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, nes kaltė gali būti nustatoma tik teisėtu būdu surinktais įrodymais.
Atsižvelgiant į tai, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 4 p., 331 str.,
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-09-17 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
K. G. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. išteisinti.