- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- 1-1139-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22886-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 2017-10-02 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs 2018-06-21, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. B. 2019 m. birželio 1 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia paėmęs abiem rankomis J. B. už kaklo, ją smaugė, sudavė tiksliai nenustatytą skaičių kartų rankomis į rankas, keletą kartų parvertė ant žemės, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą.
Taip pat kaltinamasis R. B. 2019 m. birželio 1 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti J. B., sakydamas, kad ji negyvens, užmuš, pasmaugs ją, išlaužęs iš pavėsinės pagalį ir jį laikydamas rankose, grasino, sakydamas, kad tuo pagaliu užmuš, taip sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Taip pat kaltinamasis R. B. 2019 m. birželio 1 d. apie 15 val. 30 min (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkotesteriu 2019-06-01 18 val. 11 min nustatytas 2,35 promilių neblaivumas), vairavo automobilį „Renaut Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su J. B. neišsituokę, tačiau faktiškai kartu nebegyvena, jis gyvena pas (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 1 d. J. B. paprašytas talkininkavo jai jos namuose. Po darbų kartu su J. B. gėrė brendį, jis apsvaigo, jį apėmė pavydo jausmas, kad jo sutuoktinė turi draugą, ėmė priekaištauti jai, kilo konfliktas. Iš streso, įniršio ir alkoholio poveikio neprisimena įvykio aplinkybių. Prisimena, kad laikė J. B., sugriebęs jai už rankų, rėkavo kieme. Kaip išlaužė pagalį iš pavėsinės, neprisimena, tačiau neneigia, kad taip galėjo padaryti. Kai J. B. užsirakino name, suprato, kad ji kvies policiją. Vieną akimirką jam pasidarė gėda dėl savo elgesio, jis norėjo kuo greičiau grįžti į savo namus, todėl tai sugalvojo padaryti J. B. priklausančiu automobiliu. Miglotai prisimena, kaip sėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Pavažiavęs miško keliuku apie 400 metų nuo J. B. namų, automobilio nesuvaldė, nuslydo nuo kelio ir apsivertė. Išlipęs iš automobilio, grįžo į J. B. kiemą ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Jam gėda dėl savo tokio elgesio, suvokia, kad taip elgėsi paveiktas alkoholio, yra tvirtai apsisprendęs alkoholio nebevartoti, kreiptis pagalbos į medikus. J. B. jis atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo už sugadintą automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2019 m. birželio 1 d. jos sutuoktinis R. B. padėjo jai tvarkyti aplinką, vežti žemes. Papietavę nutarė išgerti brendžio, kurį R. B. buvo atsinešęs. Išgėręs alkoholio R. B. ėmė priekaištauti jai dėl jos draugo, pykti, įtūžęs sudaužė brendžio butelį, išlaužė du pavėsinės atraminius kuolus. Ji bėgo nuo įtūžusio sutuoktinio, jis ją vaikėsi po kiemą. Prisivijęs, sugriebė jai už kaklo, spaudė, pargriovė ją ant žemės. Ji kėlėsi, jis ją vėl pargriaudavo. Ji 3-4 kartus buvo nugriuvusi ant žemės. Kai ji bėgo, vydamasis jis šaukė, kad ją nudės, pasmaugs, mėtė į ją pagalius. Jai įbėgus į namą ir užsirakinus, R. B. daužė duris, grasino užmušti. Grumtynių metu jai buvo perbrėžta ranka, nutraukta grandinėlė nuo kaklo. Automobilis „Renaut Megane“, kuris stovėjo kieme ir kurio užvedimo rakteliai buvo spynelėje, priklauso jai, ji viena juo naudojasi. Automobilį R. B. pasiėmė savavališkai, be jos leidimo. R. B. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitarė dėl automobilio remonto.
Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 8) matyti, kad 2019 m. birželio 1 d. 16 val. 11 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinusi J. B. pranešė, kad neblaivus buvęs jos vyras išdaužė viską namuose, smaugė ją, grasina užmušti, išvažiavo jai priklausančiu automobiliu.
Iš policijos duomenų bazėje užfiksuotos informacijos (b. l. 8-13), tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 21) ir eismo įvykio (b. l. 22-23), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 24), apžiūros protokolo (b. l. 26-28), fotonuotraukų (b. l. 29-30, 32-36) matyti, kad po J. B. telefoninio pranešimo BPC į įvykio vietą Kelmės rajoną, (duomenys neskelbtini) vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie kieme apžiūrėjo apgadintą J. B. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo eismo įvykio vietą, kurioje nustatė automobilio, vairuojamo R. B., važiavimo kryptį, judėjimo trajektoriją, nustatė transporto priemonės apgadinimus, alkotesteriais patikrino J. B. ir R. B. blaivumo būsenas. J. B. nustatytas 2,04 promilės girtumas, R. B. – 2,35 promilių girtumas. Iš transporto priemonės perdavimo - priėmimo akto (b. l. 38) matyti, kad 2019 m. birželio 1 d. automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, priklausančią UAB „Tomadas“.
Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už fizinio skausmo sukėlimą atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis - tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą.
Byloje surinkti duomenys sudaro visumą aplinkybių, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad R. B., apimtas pavydo jausmo, pykčio, rankomis spausdamas savo sutuoktinės J. B. kaklą, pargriaudamas ją ant žemės, temdamas už rankų, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamojo R. B. konflikto metu išsakyti žodžiai „užmušiu“, „pasmaugsiu“, „tu vis tiek negyvensi“ yra akivaizdžiai grasinančio pobūdžio. Jo išsakytuose žodžiuose nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus – nukentėjusiajai besąlygiškai duodama suprasti, kad su ja gali būti susidorota, nes visiems vienodai suprantama, kad grasinimai užmušti, pasmaugti, reiškia grasinimą nužudyti. Grasinančio pobūdžio žodžius kaltinamasis savo sutuoktinės atžvilgiu vartojo naudodamas smurtinius veiksmus – spausdamas jos kaklą rankomis, pargriaudamas ant žemės, mėtydamas į ją pagalius, kas neabejotinai pagrįstai nukentėjusiajai leido manyti, kad kaltinamojo išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti, todėl R. B. išsakytus žodžius ji priėmė kaip realią grėsmę. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis R. B. 2019 m. birželio 1 d. apie 15 val. 30 min, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis negu 1,5 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmams – smurto panaudojimui sutuoktinės atžvilgiu - įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiosios jis atsiprašė, su ja susitaikė, dirba (b. 133). Tačiau R. B. turi neišnykusį teistumą už analogišką veiką – smurtavimą prieš sutuoktinę, padarė tris nusikalstamas veikas. Teismo baudžiamuoju įsakymu už ankstesnį nusikaltimą jam buvo paskirta itin švelni bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 128-129). Kaltinamajam padarius tris naujas nusikalstamas veikas praėjus vieneriems metams po bausmės atlikimo, turint neišnykusį teistumą, pagrįstai leidžia manyti, kad švelnia bausme jos tikslai nebuvo pasiekti, todėl jam skirtina griežtesnė bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, nukentėjusiosios atsiprašė, laisvės atėmimo bausme teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtinos negriežtos, švelnesnės nei bausmių vidurkiai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalies, 145 straipsnio 1 dalies, 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose. Byloje nėra surinkta duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad kaltinamasis R. B. sistemingai nusižengia ar nusikalsta, jo padarytų pažeidimų aplinkybės, jų pobūdis leidžia manyti, kad R. B. padarytos neteisėtos veikos yra atsitiktinės, didelių neigiamų pasekmių nesukėlusios, savo veiksmų neteisėtą pobūdį jis suvokė iš karto jas padaręs – po eismo įvykio grįžo į J. B. kiemą ir laukė atvykstančios policijos, todėl ir valstybės taikomos priemonės – bausmės – neturi būti itin griežtos. Paskyrus griežčiausią įstatymo numatytą bausmę – laisvės atėmimą – jos trukmė skirtina neilga, arti minimalios - už fizinio skausmo sukėlimą ir grasinimą, vidutinės trukmės – už vairavimą apsvaigus. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio laikytinas pavojingiausiu visuomenei ir aplinkai padarytas R. B. nusikaltimas. Smurtaudamas prieš sutuoktinę, kaltinamasis jos nesužalojo, didelių neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl bendrinant bausmes prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vairavimą apsvaigus, pridedamos minimalios laisvės atėmimo bausmės (po 3 mėnesius) už kitas nusikalstamas veikas.
Visuma aukščiau aptartų aplinkybių sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vidutinės trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 1 dalyje. Siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis R. B. sutuoktinės atžvilgiu smurtą naudoja ne pirmą kartą, todėl jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažino, kad dėl apsvaigimo jo elgesys tampa nevaldomas, todėl tikslinga skirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis R. B. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, skiriant bausmę, visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones - taikymo klausimą. Kaltinamasis R. B. nusikaltimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu, padarė pirmą kartą, administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonėmis, taip pat nėra padaręs (b. l. 132), todėl skirtinas vidutinės trukmės šios teisės atėmimo terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje. Kadangi teisę vairuoti transporto priemones patvirtinantis dokumentas – R. B. vairuotojo pažymėjimas - nėra sulaikytas, vairuotojų registro įrašas (b. l. 135) patvirtina, kad R. B. vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, todėl šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaltinamasis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl ji konfiskuotina. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš transporto priemonių registro išrašo (b. l. 41) matyti, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas J. B. vardu. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nuketėjusioji patvirtino, kad jie faktiškai kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, automobilis priklauso tik J. B., yra jos nuosavybė. Esant tokioms aplinkybėms, automobilį konfiskuoti netikslinga, iš kaltinamojo priteisus konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų pritaikyta ir nebūtų neproporcingai pažeisti nukentėjusiosios interesai.
Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos nustatymo (b. l. 166) patvirtina, kad automobilio „Renault Megane“, pagaminto 1998 m., vidutinė kaina be PVM Lietuvoje kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 661 Eur, todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo.
Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, vadovaudamasis BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas procesinį sprendimą byloje, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyrius pateikė prašymą dėl išlaidų, susidariusių dėl automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo ir saugojimo, pripažinimo proceso išlaidomis (b. l. 137). Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjos 2019 m. birželio 13 d. nutarimu (b. l. 167) automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas J. B., kuri, kaip matyti iš jos pateikto kvito (b. l. 169), atlygino automobilio pervežimo ir saugojimo išlaidas, sumokėdama UAB „Tomadas“ 398 Eur, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nepateikė duomenų, kad jis būtų apmokėjęs šias išlaidas ar turėjęs papildomų išlaidų, susijusių su automobilio transportavimu ar saugojimu, todėl nėra pagrindo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš dalies – po 3 (tris) mėnesius - pridėti bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 661 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.