- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- I-731-386/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00549-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- A.Ž.
- Atsakovas
- Pajūrio regioninio parko direkcijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovės UAB „Almontus“ atstovui K.G., 2010-09-16 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Ž. skundą atsakovui Pajūrio regioninio parko direkcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsisakymo išduoti planavimo sąlygas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 4) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Pajūrio regioninio parko direkciją per teisės aktų nustatytą terminą pakartotinai išnagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus paraišką Nr. (12.13)Ar.5-353 ir išduoti planavimo sąlygas A.Ž. valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui su tikslu pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Nurodo, jog Pajūrio regioninio parko direkcija, atsisakydama išduoti planavimo sąlygas, nevykdo teismo sprendimo ir ignoruoja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą.
Nurodo, kad Pajūrio regioninio parko direkcijos atsisakymas išduoti planavimo sąlygas yra neteisėtas dėl šių aplinkybių: pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, todėl jam taikomos Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo bei Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir/ar sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. 2006-07-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad A.Ž. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), XX a. I pusėje buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais. Minėto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodoma, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti pareiškėjui A.Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvusią sodybą. Vadinasi, Klaipėdos rajono apylinkės teismas vienareikšmiškai konstatavo, kad A.Ž. žemės sklype yra buvusi sodyba. Šiame teismo procese suinteresuotais asmenimis dalyvavo atstovai iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Pajūrio regioninio parko direkcijos.
Pareiškėjo A.Ž. atstovės UAB „Almontus“ atstovas skundą palaiko ir prašo jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Pajūrio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą (b.l., 24), kuriame nurodo, kad Pajūrio regioninio parko direkcija nesutinka su A.Ž. skundo reikalavimais ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvusio gyvenamojo namo faktas nebuvo nustatytas. Nurodo, kad A.Ž. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9800 ha) yra pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo zonoje, kurioje pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-02 įsakymu Nr. D1-282 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius statinių statyba nenumatyta. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjui A.Ž. priklausančiame minėtame sklype buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 Statinių kvalifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 5.38 punkte yra įtvirtinta sodybos sąvoka, pagal kurią sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniai, verslo pastatais ir įrenginiais). Todėl šiuo atveju būtina nustatyti ir buvusio gyvenamojo namo faktą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Atsakovės Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina paminėtų proceso dalyvių atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio1 punktas).
Pareiškėjas prašo įpareigoti Pajūrio regioninio parko direkciją per teisės aktų nustatytą terminą pakartotinai išnagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus paraišką Nr. (12.13)Ar.5-353 ir išduoti planavimo sąlygas A.Ž. valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui su tikslu pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nes Pajūrio regioninio parko direkcija, atsisakydama išduoti planavimo sąlygas, nevykdo 2006-07-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo ir ignoruoja šiuo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundu, nes pareiškėjo A.Ž. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9800 ha) yra pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo zonoje, kurioje pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-02 įsakymu Nr. D1-282 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius statinių statyba nenumatyta. Pažymi, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjui A.Ž. priklausančiame minėtame sklype buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 Statinių kvalifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 5.38 punktą sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniai, verslo pastatais ir įrenginiais). Todėl šiuo atveju būtina nustatyti ir buvusio gyvenamojo namo faktą, o ne tik vėjinio malūno su prie jo buvusiais dviem pastatais faktą.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9800 ha). Šis žemės sklypas yra pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo zonoje, kurioje pagal galiojančius teisės aktus nenumatyta statinių statyba, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir/ar sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
2006-07-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), XX amžiaus I pusėje buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti pareiškėjui A.Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią sodybą (b.l. 6-7). Pareiškėjas ir jo atstovas mano, kad 2006-07-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas vienareikšmiškai konstatavo, kad A.Ž. žemės sklype yra buvusi sodyba. Šis sprendimas proceso dalyvių nebuvo apskųstas, preziumuojama, kad jie su priimtu sprendimu sutiko, todėl jis yra ne tik privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, bet ir turi būti vykdomas. Pajūrio regioninio parko direkcijos nuomone, 2006-07-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvusio gyvenamojo namo faktas nebuvo nustatytas, todėl statinių statyba pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype negalima.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas leidžia draustiniuose (valstybiniuose parkuose) esamose ir buvusiose sodybose statyti su draustinio tikslais nenusijusius pastatus. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas statybos buvusiose sodybose galimos, kai yra išlikę statinių ir (ar sodų) liekanų arba kai sodybos pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustačius juridinį faktą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką asmuo, norėdamas įsigyti teisę statyti draustinyje ar valstybiniame parke pastatą, privalo įrodyti, jog toje vietoje buvo sodyba, t.y. juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu ir jo priklausiniais. Pagrindinis sodybos elementas – gyvenamasis namas. Nustačius, kad konkrečiame žemės sklype buvo ūkinis pastatas, bet neįrodžius gyvenamojo namo buvimo negalima teigti, kad yra įrodytas buvusios sodybos faktas. Juridinio fakto apie ūkinio pastato buvimą nustatymas nesukuria teisinių pasekmių, nes ūkinio pastato buvimas neįrodo sodybos buvimo.
Aptartų teisinių ir faktinių bylos aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam.