Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) asociacijai (klubui) (toliau – klubas) dėl visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) 2016-09-17 susirinkimo sprendimą pašalinti E. K. iš klubo narių negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; grąžinti ieškovą E. K. į (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) narius; išreikalauti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) papildomus rašytinius įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog iš 2016-10-10 gauto Klubo 2016-09-17 susirinkimo protokolo sužinojo, kad jis buvo pašalintas iš Klubo narių. Už pasiūlymą jo pašalinimą balsavo 9 fiziškai dalyvavę, 5 pagal įgaliojimus ir 2 gyvu garsu telefonu Klubo nariai, o susilaikė 4 fiziškai dalyvavę nariai ir 1 gyvu garsu telefonu balsavęs Klubo narys. Už sustabdymą medžioti 1 metus balsavo 10 fiziškai dalyvavusių, 1 pagal įgaliojimą Klubo narių. Ieškovas Klubo 2016-09-17 visuotiniame susirinkime nedalyvavo, apie tai, jog bus nagrinėjamas klausimas dėl jo elgesio Klube nebuvo informuotas, todėl mano, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neteisėtas, nes pažeidžia bendruosius protingumo bei sąžiningumo principus, juridinio asmens steigimo dokumentus ir juose įtvirtintą narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš Klubo tvarką, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo momento.Atsakovas prašo ieškinį atmesti bei nurodė, jog ieškovas žinojo apie klubo valdybos posėdį, pats valdybos nariams pripažino, kad sumedžiotą šerną skrodė ir dorojo savo namuose, o ne tam skirtoje apdorojimo aikštelėje. Teigia, jog valdybos nariai kvietė jį į posėdį, tačiau jis negalėjo atvykti, todėl paaiškinimus pateikė telefonu. Ieškovas nepaisė 2015-10-05 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus – valstybės lygios ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. B1-917 3.1.4 p., 3.1.5. p., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015-10-06 įsakymo Nr. B1-952 4.1.5. p., 4.1.6. p., 4.1.7 p., Taisyklių 42 p., tuo pažeisdamas Klubo įstatų 11.2. p., 11.3 p., 15.3. p., todėl klubo 2016-09-17 susirinkimo sprendimu jis pagal klubo valdybos 2016-06-08 teikimą buvo pagrįstai pašalintas iš klubo narių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-04-18 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo E. K., bylinėjimosi išlaidas: 930 Eur atsakovui (duomenys neskelbtini) asociacijai (Klubui) ir 8,09 Eur į valstybės biudžetą. Nurodė, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal Taisyklių 26.2 ir 26.13 punktus, ieškovas, kaip medžioklės vadovas, ne tik privalėjo, bet ir turėjo visas galimybės užtikrinti, kad sumedžiota šerno patelė būtų dorojama ir skrodžiama tam tinkamai įrengtoje Klubo pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelėje, atskirtos nenaudojamos dalys (atliekos) išmestos į tam skirtą šios aikštelės gyvūnų atliekų duobę, tačiau jis gyvūną dorojo ir skrodė savo namuose, o atliekas sudegino krosnyje.Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija už neteisėtą sumedžioto šerno išdorojimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 str. 1 d. skyrė nuobaudą įspėjimą.Teismas darė išvadą, jog ieškovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 p., VMVT – VLESVOV 2015-10-05 sprendimo Nr. B1-917 3.1.5. p., VTMT direktoriaus 2015-10-06 įsakymo Nr. B1-952 4.1.5. p., 4.1.7. p., Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 11. p., 12.2.1. p. reikalavimus, reglamentuojančius medžioklės bei aplinkos apsaugos tvarką, tuo pažeisdamas klubo įstatų 11.2. p. reikalavimus, todėl klubo 2016-09-17 susirinkimo sprendimas pašalinti jį iš klubo narių laikytinas pagrįstu ir nepertekliniu (Klubo įstatų 15.3. p.). Mano, jog ieškovo padarytas pažeidimas proporcingas pritaikytai sankcijai.Atkreipė dėmesį, jog teismo posėdyje liudytojais apklausti Klubo nariai ir pats ieškovas pripažino, kad per visą Klubo veiklos laikotarpį buvo nusistovėjusi praktika, kad apie skelbiamus visuotinius Klubo narių susirinkimus nariams pranešama telefono skambučiais ir tai visi pripažindavo kaip tinkamą informavimą apie skelbiamą susirinkimą.Konstatavo, jog iš klubo 2016-09-17 susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė klubo narių. Taigi, klubo nariai teisėtai balsavo už svarstytus visuotinio susirinkimo klausimus ir pakankamu balsų skaičiumi pašalino ieškovą iš klubo narių. Pažymi, jog nors klubo įstatuose nenumatyta galimybė nariams balsuoti telefonu, tačiau toks dalyvavimo susirinkime būdas jau buvo įprastas pagal ilgametę praktiką ir priimtinas visiems klubo nariams, be to balsavimas telefonu nebuvo lemiantis.Taip pat pažymėjo, kad nors pašalinant ieškovą iš Klubo narių nenurodyti konkretūs jo pažeisti Klubo įstatų punktai, tačiau ieškovui buvo žinoma, už kokį konkretų pažeidimą siūloma jį pašalinti, todėl teismas konstatuoja, kad nebuvo padaryta tokių procedūrinio pobūdžio pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti ieškovui pasinaudoti savo teisėmis – tinkamai pasirengti svarstymui, pateikti susijusią informaciją, atsikirtimus ir pan. ar prašyti atidėti jo pašalinimo nagrinėjimo klausimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą — ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini) asociaciją (Klubą), kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti 6 (šešis) 2016-09-17 visuotiniam narių susirinkimui pateiktus narių įgaliojimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie vyksiantį susirinkimą. Teigia, jog jei V. I. skambutis ir buvo susijęs su šaukiamu visuotiniu narių susirinkimu, jis truko 22 sekundes, kas negali būti laikoma tinkamu informavimu apie susirinkimą bei detalų informavimą apie susirinkimo darbotvarkę, ypač, kad V. I. teigė, kad apie apelianto pašalinimo klausimą apeliantą informavo. Natūralu, kad apeliantui būtų kilę klausimų kodėl, kokiu pagrindu ketinama jį pašalinti iš Klubo ir jei pokalbis būtų realiai vykęs, jo trukmė tikrai būtų buvusi daug ilgesnė nei dabartinė. Pažymi, jog V. I. skambutis tinkamu informavimu apie susirinkimą negalėjo būti pripažintas ir tuo pagrindu, kad skambutis atliktas 2016-09-08 iki susirinkimo likus 11 dienų t. y. pagal įstatų 17 p. pranešti apie šaukiamą visuotinį narius susirinkimą privalu ne vėliau kaip 30 dienų iki organizuojamo susirinkimo.Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad apeliantui buvo žinoma apie jo poelgio svarstymą Klubo valdyboje, kad jis buvo informuotas apie jo pašalinimo klausimo nagrinėjimą visuotiniame Klubo narių susirinkime ir buvo suteikta pakankamai laiko pateikti savo paaiškinimus, įrodymus, nurodyti kitas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes arba paprašyti atidėti klausimo nagrinėjimą.Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, kad įstatų 23 p. numatyta, kad Klubo visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus darbotvarkės klausimais, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė klubo narių ar jų įgaliotų atstovų. Teigia, kad šiuo atveju, atmetus neteisėtus ir neteisėtai susirinkime dalyvaujančiais laikytus V. ir G. S. balsus, kurie balsavo gyvu garsu telefonu (kas nenumatyta ir neleistina pagal galiojančius įstatus), susidaro situacija, kad pritarimas apelianto pašalinimui iš klubo nesusilaukė 2/3 susirinkime dalyvavusių narių pritarimo, todėl ir tuo aspektu sprendimas negali būti laikomas teisėtu.Atkreipė dėmesį, jog nors įstatai leidžia nariams dalyvauti susirinkime ir balsuoti darbotvarkės klausimais pagal įgaliojimą, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo jų tikrumo. Teigia, kad nesant parašų tikrumo patvirtinimo, įgaliojimai galimai neatitiko CK 2.138 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, todėl tokiais įgaliojimais negalima buvo vadovautis. Tikslu patikrinti šias reikšmingas aplinkybes, prašo apeliacinės instancijos teismą, atsakovą įpareigoti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą į bylą pateikti 2016-09-17 susirinkimo metu gautų įgaliojimų kopijas, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje vertinimo neatliko.Apeliantas taip pat teigia, jog visuotiniame narių susirinkime dalyvavo ne 23 Klubo nariai, bet 11 Klubo narių. Įvertinus tai, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu klube buvo 40 tikrųjų narių, o pagal Įstatų 19 p. reikalavimus kvorumui būtina ne mažiau kaip 50% tikrųjų Klubo narių, pripažintina, jog nustatytas kvorumas buvo pažeistas (kvorumas — 20 narių), t. y. neeilinis visuotinis susirinkimas buvo neteisėtas.Taip pat pažymi, jog apeliantas apie jo elgesio svarstymą Klubo valdyboje buvo informuotas skambučiu, jau vykstančio posėdžio metu. Valdyba pasiūlė dabar pat atvykti į posėdį ir pasiaiškinti, tačiau tokios galimybės apeliantas neturėjo ir aplinkybes nurodė telefonu. Apie tai, kad valdyba nusprendė pasiūlyti visuotiniam narių susirinkimui šalinti apeliantą iš Klubo narių, apeliantas nebuvo supažindintas, nors toks valdybos elgesys atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, leistų asmeniui tinkamai pasiruošti jo elgesio nagrinėjimui visuotinio narių susirinkimo metu. Tačiau, konkrečiu atveju apeliantui nebuvo siunčiami nei valdybos 2016-06-08 susirinkimo protokolas, nei 2016-09-17 visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė, taigi, akivaizdžiai apeliantui nebuvo sudarytos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui.Nurodė, kad apelianto veiksmai nagrinėjant administracinį nusižengimą įvertinti paskiriant jam įspėjimą t. y. švelniausia nuobauda iš numatytu. Pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagristu abejonių dėl atsakovo paskirtos nuobaudos pagrįstumo. kai administracinius įgalinimus turintis subjektas už apelianto padarytą pažeidimą nutarė skirti įspėjimą.Atkreipė dėmesį, jog LR medžioklės taisyklių 74 p. yra numatyti taisyklių punktų pažeidimai, kurie yra laikomi šiurkščiu taisyklių pažeidimu t. y. kai: 1) pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5, 58.35 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai; 2) vengiama pasitikrinti blaivumą, tarp jų nepatenka apelianto padarytas pažeidimas. Mano, kad jo veiksmai negali būti traktuojami šiurkščiais itin pažeidžiančiais įstatus, kas reiškia, kad nebuvo jokio pagrindo pritaikyti griežčiausia nuobaudą — pašalinimą iš Klubo narių.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) asociacija (klubas) prašo atmesti ieškovo E. K. apeliacinį skundą ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimą galioti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) klubo įstatų 19 p. yra nurodyta, kad susirinkimas yra laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau 50 procentų Klubo narių. Kadangi 2016-09-17 visuotiniame Klubo susirinkime dalyvavo daugiau nei 50 procentų Klubo narių, todėl šis susirinkimas yra teisėtas, o apelianto teiginys, kad „teismas nepagrįstai nevertino to, kad įstatų 23 p. numatyta, kad Klubo visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus darbotvarkės klausimais, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė klubo narių ar jų įgaliotų atstovų“, yra visiškai nepagrįstas.Taip pat teigia, jog apelianto argumentas, jog jis per 22 sekundes negalėjo būti informuotas apie susirinkimo darbotvarkę yra nepagrįstas. Nurodė, jog tiek laiko pakanka visuotinio susirinkimo dienotvarkės, kuri sudaryta tik iš 6 klausimų, paskelbimui, o be to, byloje apklaustas liudytojas V. I. patvirtino, jog E. K. buvo informuotas telefonu ne tik apie visuotinio narių susirinkimo vietą ir laiką, bet ir apie visus darbotvarkės klausimus.Be kitą ko, atkreipia dėmesį, jog apeliantas puikiai žinojo, kokį jis pažeidimą padarė, nes jis iš karto 2016-06-08 po Klubo Valdybos narių susirinkimo atvyko pas kubo pirmininką atiduoti medžioklės lapą ir buvo informuotas, kad dėl to, jog jis neišdarinėjo šerno patelės žvėrių pirminio apdorojimo aikštelėje, Klubo valdybos nariai nutarė perduoti Klubo nariams spręsti jo tolimesnį likimą Klube visuotiniam susirinkimui.Atsakovas pažymi, jog apeliantas žinojo apie tai, kad visuotiniame susirinkime bus sprendžiamas klausimas dėl jo pašalinimo iš kubo, tačiau į susirinkimą neatvyko. (Duomenys neskelbtini) klubo įstatų 11.1 p. nurodyta, kad „Klubo narys privalo dalyvauti visuotiniuose Klubo narių susirinkimuose, o jei kviečiamas - valdybos posėdžiuose". Daro išvadą, kad pats ieškovas netgi privalėjo dalyvauti tiek valdybos posėdyje, tiek ir visuotiniame Klubo narių susirinkime, tačiau nedalyvavo, apie savo nedalyvavimo visuotiniame Klubo narių susirinkime priežastis visiškai neinformavo, neteikė prašymo atidėti jo pašalinimo iš Klubo svarstymą kitai dienai, todėl į susirinkimą atvykę Klubo nariai teisėtai balsavo ir pašalino apeliantą iš Klubo narių.Atsakovas taip pat nurodo, jog apeliantui buvo suteiktas protingas terminas pasiruošti visuotiniam narių susirinkimui, o apie planuojamą svarstymą dėl apelianto pašalinimo buvo pranešta iš anksto. Teigia, jog apelianto nuomone informavimas apie visuotinį susirinkimą negalėjo būti telefonu, tačiau pažymi, kad pats apeliantas teisme nurodė, kad buvo galima raštu ar telefonu pranešti apie visuotinį susirinkimą, kas reiškia, jog klube jau buvo nusistovėjusi praktika apie visuotinį susirinkimą pranešti telefonu.Atsiliepimu pažymima, jog apeliaciniame skunde netinkamai interpretuojamos įstatų 19 punkto nuostatos ir neteisingai nurodoma, kad „pritarimas apelianto pašalinimui iš Klubo nesusilaukė 2/3 susirinkime dalyvavusių narių pritarimo, todėl ir tuo aspektu sprendimas negali būti laikomas teisėtu", nes pritarimui yra reikalingi ne 2/3 klubo narių balsų, o iš viso turėjo balsuoti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvavusių Klubo narių. Taigi, dėl to, kad balsavo visi susirinkime dalyvavę asmenys, todėl susirinkimo sprendimas yra teisėtas. Taip pat pažymi tai, kad įstatų 13 punkte yra nurodyta, kad Klubo narius pašalina Valdybos teikimu, visuotinio Klubo narių susirinkimo metu paprasta balsu dauguma, atviru ar slaptu balsavimu. Daro išvadą, kad atmetus klubo narių, kurie balsavo telefonu (gyvu garsu), balsus, gavosi taip, kad už apelianto pašalinimą iš Klubo narių balsavo daugiau narių nei už jo medžiojimo sustabdymą.Atsakovas teigia, jog ieškovo atlikti veiksmai yra pakankami laikyti jo pašalinimą iš Klubo narių teisėtu. Pažymi, jog byloje įrodytas taikytų poveikio priemonių (pašalinimo) proporcingumas ieškovo padarytam pažeidimui". Nurodo, kad teisme apklaustas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šilutės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas - valstybinis veterinarijos inspektorius E. C. nurodė, kad šėmo patelės dorojimas ne tam skirtoje vietoje ir jos atliekų deginimas krosnyje yra labai didžiulis pažeidimas, nes jų tarnyba už tokį vieno medžiotojo - pažeidimą net gali uždrausti medžioklės vykdymą visam Klubui, todėl Klubo narių sprendimas pašalinti tokį medžiotoją iš Klubo narių buvo teisingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl visuotinio (duomenys neskelbtini) klubo susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą be kitą ko prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) asociaciją (klubą) pateikti 6 (šešis) 2016-09-17 visuotiniam narių susirinkimui pateiktus narių įgaliojimus. Nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) asociacija (klubas) kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 6 (šešis) įgaliojimus, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, kartu priėmė ir pateiktus įgaliojimus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog pateikti įgaliojimai yra prijungti prie bylos bei laikomi sudėtine civilinės bylos Nr. 2A-1271-163/2017 dalimi.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) narys, E. K. 2016‑05‑24 vykusios medžioklės metu sumedžiojo vieną šerną (b. l. 38). 2016‑05‑24 sumedžiotą šerną išdorojo ne tam skirtoje vietoje ir skrodimo-dorojimo atliekų nesumetė į žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės atliekų duobę (b. l. 106-108). 2016-09-17 visuotinio (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) narių susirinkime, remiantis balsavimo rezultatais buvo nuspręsta, kad E. K. šalinamas iš (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) narių (b. l. 10-12).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Medžiotojų klubas yra viešasis ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, todėl jam taikomos Asociacijų įstatymo nuostatos. Asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos Asociacijos įstatymo 2 dalies 1 punktas). Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl šios normos yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų, asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99). Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02).Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie vyksiantį susirinkimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, jog šaukiant visuotinį klubo narių susirinkimą būtų laikomasi (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) įstatų 17 punkte nurodytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog klubo valdybos narys V. I. patvirtino, jog jis 2016-09-08 13:41:57 informavo ieškovą telefonu apie tai, kad 2016-09-17 12 val. vyks klubo susirinkimas ir informavo apie darbotvarkės klausimus, tame tarpe ir apie jo pašalinimo iš klubo narių klausimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tokia informavimo tvarka nėra numatytą asociacijos įstatuose. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – asociacijų įstatymas) 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. (Duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) įstatų 17 punkte numatyta, jog pranešimą apie visuotinio narių susirinkimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkės klausimus valdybos pirmininkas raštu praneša klubo nariams ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos. Raštiškam pranešimui prilygsta pranešimas, išsiųstas narių nurodytu faksu ar elektroninio pašto adresu, mobilaus telefono žinute su patvirtinimu apie pranešimo gavimą. Nors byloje yra duomenys, jog valdybos narys V. I. skambino apeliantui E. K. (b. l. 44), tačiau iš šių duomenų negalima spręsti ar apeliantas buvo informuotas apie vyksiantį visuotinį klubo narių susirinkimą. Net jei būtų galima daryti prielaidą, jog apeliantas telefonu buvo informuotas apie vyksiantį visuotinį klubo narių susirinkimą, tačiau toks informavimas, kurį konstatuoja pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas tinkamu. Šiuo atveju nesilaikyta ne tik reikalavimo klubo narius informuoti raštu, tačiau taip pat nesilaikyta ir įstatuose numatyto 30 dienų termino, kadangi tiek klubo valdybos narys V. I., tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas apie 2016-09-17 vyksiantį visuotinį klubo narių susirinkimą buvo informuotas 2016-09‑08, t. y. prieš 9 dienas. Atsakovas taip pat nurodo, jog susirinkimo metu buvo skambinta apeliantui ir pasiūlyta atvykti į visuotinį narių susirinkimą, tačiau toks apelianto informavimas juo labiau neatitinka įstatuose numatytos informavimo tvarkos reikalavimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) įstatuose nustatytus reikalavimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisėtą sprendimą. Taip pat sutiktina su apelianto nurodytu argumentu, kad pritarimas apelianto pašalinimui iš klubo nesusilaukė 2/3 susirinkime dalyvavusių narių pritarimo, todėl ir tuo aspektu sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) įstatų 19 punktą susirinkimas laikomas teisėtu jei jame dalyvauja ne mažiau 50 proc. klubo narių. Taip pat nustatyta, kad susirinkimo sprendimas yra teistas jei už jį balsavo ne mažiau 2/3 dalyvaujančių susirinkime klubo narių. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) 2016-09-17 susirinkime iš viso dalyvavo 32 klubo nariai (b. l. 10-12), t. y. 23 klubo nariai dalyvavo tiesiogiai, 6 klubo nariai dalyvavo įgaliodami kitus klubo narius bei 3 klubo nariai dalyvavo gyvu garsu, balsuodami telefonu. Atsižvelgiant į tai, kas reglamentuojama asociacijos įstatais, darytina išvada, jog siekiant, kad susirinkimo priimtas sprendimas būtų teisėtas, yra būtina surinkti 2/3 visų susirinkime dalyvavusių asmenų balsų. Šiuo atveju tai sudarytų 22 balsus (32 dalyvavę klubo nariai * 2/3 = 21,33, suapvalinus 22 klubo nariai). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad sprendžiant E. K. pašalinimo iš klubo narių klausimą, už apelianto pašalinimą iš klubo balsavo 9 dalyvavę klubo nariai, 5 klubo nariai pagal įgaliojimą ir 2 klubo nariai telefonu (t. y. V. S. ir G. S.). Susumavus rezultatus iš viso už apelianto E. K. pašalinimą balsavo 16 klubo narių. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei asociacijos įstatuose numatytus reikalavimus darytina išvada, kad visuotinio susirinkimo metu nebuvo surinkta pakankamai klubo narių balsų, kad priimti teisėtą sprendimą bei pašalinti klubo narį E. K., todėl konstatuotina, jog E. K. pašalinimas iš (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) narių yra neteisėtas. Klubo įstatų 13 punkte nurodyta, kad klubo narį pašalina iš jo valdybos teikimu visuotinis narių susirinkimas paprasta balsų dauguma. Tačiau nagrinėjamu atveju už apelianto pašalinimą balsavo tik pusė susirinkime dalyvavusių asmenų, bet ne dauguma (dauguma būtų 17 klubo narių). Sprendžiant klausimą dėl apeliantui paskirtos nuobaudos dydžio, t. y. šalinimo iš asociacijos narių, proporcingumo, būtina atsižvelgti į padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį bei kilusias pasekmes. Pažymėtina, kad LR medžioklės taisyklių 74 p. yra numatyti taisyklių punktų pažeidimai, kurie yra laikomi šiurkščiu taisyklių pažeidimu t. y. kai: 1) pažeidžiami medžioklės taisyklių 58.1-58.5, 58.35 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai; 2) vengiama pasitikrinti blaivumą. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog dėl padaryto pažeidimo neatsirado neigiamų pasekmių. Dar daugiau, kolegija sprendžia, jog būtina atsižvelgti ir į 2017-02-22 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą dėl administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantui buvo paskirta pati švelniausia administracinė nuobauda įspėjimas. Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui pritaikytos nuobaudos dydis, t. y. pašalinimas iš (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) narių yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės skundo nagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie juos nepasisako. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimas naikintinas bei klausimas spręstinas iš esmės – ieškovo E. K. ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Teikdamas ieškinį ieškovas prašė priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) ieškovo E. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdamas patirtas išlaidas, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2016-10-31 mokėjimo nurodymą Nr. 808742, kuriuo apmokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 2016-10-20 sutartį dėl teisinių paslaugų bei 2016-10-31 pinigų priėmimo kvitą Nr. 688484, kuriame nurodoma, jog už atstovavimą, procesinio dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas sumokėta 250,00 Eur suma. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už ieškinio surašymą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,6 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti 291,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (41,00 Eur žyminio mokesčio ir 250,00 Eur advokato pagalbai apmokėti), patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrįsdamas patirtas išlaidas ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė žyminio mokesčio kvitą, kuriuo apmokėjo 41,60 Eur žyminio mokesčio, taip pat advokato E. V. pinigų priėmimo kvitą Nr. 688498, kuriame nurodoma, jog už atstovavimą, procesinio dokumento surašymą ir kitas teisines paslaugas sumokėta 400,00 Eur suma. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas visiškai bei atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteisti užmokesčio dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti 441,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovo E. K. ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2016-09-17 (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) j. a. k. (duomenys neskelbtini), visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl E. K. pašalinimo iš asociacijos narių negaliojančiu nuo jo priėmimo momento.

Gražinti ieškovą E. K. a. k. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) narius.

Priteisti ieškovui E. K. iš atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos (klubo) 732,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.