Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. K. gynėjo advokato Arvydo Martinkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria įtariamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su A. K., Y. A., D. F. ir M. K. iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis, narkotinių medžiagų gabenimui pateikė organizuotos grupės nariams transporto priemonę bei perdavinėjo A. K. ir M. K. D. F. nurodymus.

Vykdant nusikalstamos veikos planą, D. F. 2012 m. kovo pradžioje suderino su V. K., kad pastarasis narkotinių medžiagų gabenimui suteiks transporto priemonę ir nurodytus vairuotojus, kurie gabens šias narkotines medžiagas, o Y. A. Olandijoje įgys narkotinę medžiagą – kanapių dervą. V. K. narkotinių medžiagų gabenimui skyrė automobilį „DAF“ v.n. (duomenys neskelbtini), o Y. A. įgijo Olandijoje iš tyrimo nenustatyto asmens labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – apie 80 kilogramų kanapių dervų. Vykdant D. F. nurodymą, V. K. nurodė A. K. ir M. K. atvykti į Olandiją ir susisiekti su Y. A.. 2012 m. kovo 9 d. A. K. kartu su M. K. automobiliu „DAF“ v.n. (duomenys neskelbtini), atvyko į Olandiją, į tiksliai tyrimo metu nenustatą vietą, kur Y. A. į automobilyje „DAF“ v.n. (duomenys neskelbtini) įrengtą slėptuvę pakrovė apie 80 kilogramų kanapių dervų, kurias A. K. kartu su M. K. 2012 m. kovo 11 d. apie 09.00 val. Kalvarijos sav. Salaperaugio kaimo apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir toliau neteisėtai disponavo minėtomis narkotinėmis medžiagomis iki 2002 m. kovo 11 d. 09.30 val. kol juos Kalvarijos sav. Salaperaugio kaimo apylinkėse, kelyje Suvalkai–Kalvarija sustabdė VSAT pareigūnai. Šiais veiksmais V. K. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

2012 m. kovo 11 d. V. K. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas V. K. buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas įtariamajam V. K. pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. rugsėjo 11 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje įtariamasis V. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Be to, teismas konstatavo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties.

Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo V. K. gynėjo advokato Arvydo Martinkevičiaus skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-8005-12 medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, kratos, įvykio vietos ir daiktų apžiūros, rodomų asmenų atpažinimo protokoluose, iš dalies įtariamojo D. F. ir paties įtariamojo V. K. parodymų, įtariamųjų A. K. ir M. K. apklausų protokoluose, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose ir kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pažymėtina, jog spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, teismas suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apygardos teismas, spręsdamas dėl šio pagrindo buvimo, atsižvelgė į tai, kad V. K. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, iki suėmimo dirbo individualioje įmonėje, tačiau jo vadovaujama įmonė užsiima krovinių pervežimu į užsienio valstybes, todėl yra pagrindas manyti, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje. V. K. ankščiau neteistas, tačiau šiuo metu yra įtariamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Šio pagrindo buvimo nešalina skunde nurodytos aplinkybės, kad įtariamasis supranta slapstymosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo pasekmes; kad V. K. individuali įmonė yra bankrutuojanti, todėl veiklos nevykdo ir su užsienio valstybėmis ryšių nepalaiko. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą šiuo pagrindu.

BPK 122 straipsnio1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). Kaip aukščiau minėta, V. K. praeityje neteistas, tačiau šiuo metu įtariamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant organizuota grupe ir turi versliškumo požymių. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas V. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skundo argumentai, kuriais gynėjas ginčija BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo buvimą nenagrinėjami, kadangi iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad suėmimo terminas V. K. šiuo pagrindu nebuvo pratęstas.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti.

BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, atliktų proceso veiksmų kiekis. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kadangi byloje įtarimai pareikšti septyniems asmenims, tiriamos nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant organizuota grupe ir susijusios su disponavimu labai dideliu kiekių narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda. Gynėjas nepagrįstai teigia, kad per paskutinius du suėmimo taikymo įtariamajam mėnesius ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byloje atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai: papildomai apklaustas įtariamasis M. K., apžiūrėti pas Y. A. paimti daiktai, išsiųsti paklausimai Mokesčių inspekcijai dėl D. F., V. K., UAB „G. I.“ ir M. K. finansinės veiklos patikrinimo, priimti 5 nutarimai susipažinti su informacija ir išsiųsti vykdymui mobilaus ryšio operatoriams ir bankams, paruošti ir išsiųsti teisinės pagalbos prašymai Niderlandų Karalystės, Didžiosios Britanijos ir Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms. Ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai – atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką.

Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas neturėjo teisės nagrinėti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo, kadangi suėmimas įtariamajam V. K. yra taikomas trumpiau negu šešis mėnesius. Pagal BPK 127 straipsnio 3 dalį dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu prokuroras turi kreiptis į apygardos teismą jei suėmimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius arba jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą įtariamajam pratęsė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, kadangi pratęsus V. K. suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršija šešis mėnesius.

Prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo išnagrinėjęs teismas privalo nurodyti ne tik suėmimo taikymo trukmę, bet ir datą, nuo kada terminas yra skaičiuojamas. Skundžiamoje nutartyje tai nenurodyta ir šia prasme nutartis yra ydinga. Byloje nustatyta, kad V. K. suėmimo terminas baigėsi 2012 m. rugsėjo 11 d., todėl skaitytina, kad nuo šios dienos jis yra pratęsiamas trims mėnesiams.

Gynėjas taip nepagrįstai teigia kad teismas pažeidė BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įtariamojo teisę ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu turėti savo pasirinktą gynėją. Kaip matyti iš advokato orderio Nr. 203459 nagrinėjant prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo įtariamąjį gynė advokatas Anton Kviatkovski, todėl laikytina, kad įtariamojo teisė turėti gynėją nebuvo pažeista.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo V. K. gynėjo advokato Arvydo Martinkevičiaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.