Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-06 · Byla Nr. A2.6.-275-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-06
Bylos Nr.
A2.6.-275-843/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14269-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-275-843/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14269-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 52.3; 52.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui V. G.,administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovui advokatui Laurynui Pakštaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis V. Š. 2014 m. lapkričio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-22326863-14, kuriame nurodyta, kad V. G. 2014 m. lapkričio 27 d., 19.00 val., Tuskulėnų-Žirmūnų žiedinėje gatvių sankryžoje vairavo automobilį CITROEN XSARA PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,91 promilės (įvertinus paklaidą) girtumas. Tokiais veiksmais V. G. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. G. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, teigė, jog protokole nurodytą dieną, apie 18 val., jam vakarieniaujant namuose paskambino kaimynas R. K. iš gretimo namo ir paprašė paslaugos, kurią jis jam suteikinėja kiekvieną mėnesį. Kaimynas serga Parkinsono liga, jam dreba rankos, jis negali suspausti klavišų, todėl paprašė jo nuimti pinigus iš bankomato. V. G. sutiko, sėdo į automobilį ir nuvažiavo apie 400 m iki bankomato, esančio prekybos centre adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Draugas jau laukė jo prie bankomato. Buvo prietema. Draugas padavė jam banko kortelę, jis du kartus kyštelėjo ją į bankomatą, tačiau bankomatas kortelės nepriėmė. Tuomet prie jų priėjo vyras, pasiūlė padėti sakydamas, jog kortelę reikia apsukti. V. G. atsakė, kad jis pats žino, įkišęs kortelę nuėmė 250 Lt, pinigus padavė draugui ir jie kartu nuėjo į automobilį. Jie nuvažiavo prie namų, pastatė automobilį ir ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės. Draugas už paslaugą padavė jam 200 g brendžio, jis pats turėjo degtinės, taigi jie sėdėjo automobilyje, gėrė ir kalbėjosi. Į namus jie su draugu nėjo, nes žmonos netoleruoja alkoholio vartojimo. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo policija, ištraukė jį iš automobilio, įsisodino pas save. Kažkas paskundė policijai, kad pajuto nuo jo blogą kvapą. Jo draugas prie bankomato iš tikrųjų buvo išgėręs, bet jis pats tikrai buvo blaivus ir tikrai nevažiavo pro Žirmūnų žiedą. Prisipažįsta, kad kieme, sėdėdamas automobilyje, jis iš tikrųjų vaišinosi alkoholiu, tačiau neigia vairavęs girtas. Atvažiavus policijos pareigūnams automobilis buvo priparkuotas ir raktelis išimtas iš užvedimo spynelės.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. K. paaiškino, kad V. G. yra jo draugas, jie gyvena kaimynystėje. Liudytojas nurodė, kad serga, todėl V. G. padeda jam nuimti pinigus iš bankomato. Pats jis to padaryti negali dėl ligos, jo žmona taip pat yra po insulto dalinai paralyžiuota, o sūnus gyvena užsienyje. Taigi jis kartu su V. G. nueina prie bankomato, duoda jam kortelę, padiktuoja PIN kodą, V. G. nuima pinigus ir jam atiduoda. Protokole nurodytą dieną jis pakvietė V. G., kad šis eilinį kartą padėtų jam nusiimti pinigus iš bankomato. Jis pats prie bankomato, esančio prekybos centre „Iki“, adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nuėjo pėsčiomis, o V. G. atvažiavo automobiliu, kad vėliau galėtų pavežti jį iki namų. Jiems būnant prie bankomato jis (R. K.) buvo išgėręs, tačiau nuo V. G. alkoholio kvapo tikrai nesijautė. Išgryninę pinigus jie V. G. vairuojamu automobiliu nuvažiavo prie namų adresu Tuskulėnų g. 7, Vilniuje, priparkavo automobilį ir išjungė variklį. Kadangi liudytojas turėjo su savimi du buteliukus alkoholio (vieną degtinės ir vieną brendžio), jis nutarė pavaišinti V. G., todėl jie sėdėjo automobilyje ir gėrė. Namuose negėrė, nes žmonos to netoleruoja. Maždaug po 20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir juos patikrino. Liudytojas nurodė, kad tą dieną maždaug prieš 10-20 minučių iki ėjimo prie bankomato, jis buvo išgėręs apie 100 g degtinės. Prie bankomato prie jų stovėjo kažkoks vaikinas, už jo – mergina. Jie kišo kortelę į bankomatą du kartus, gal netyčia ne ta puse, nes buvo prietema, tuomet šalia stovėjęs vaikinas pasiūlė padėti ir pasakė, kad banko kortelę reikia įdėti kita puse. V. G. apsuko kortelę, įdėjo ją į bankomatą, išgrynino pinigus ir jie išvažiavo. Liudytojas negirdėjo, kad V. G. būtų kažką atsakęs tam vaikinui.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja S. Ž. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Liudytoja nurodė, kad jai darbo reikalais teko susidurti su administracinėn atsakomybėn trauktinu asmeniu, prašė vadovautis jos tarnybiniame pranešime nurodytomis įvykio aplinkybėmis (b.l. 5). Papildomai liudytoja paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Jiems atvykus į nurodytą vietą pranešėjas paaiškino, kad vyrai prie bankomato prašė jo pagalbos nuimti pinigus, patys to padaryti negalėjo, nes galimai buvo neblaivūs. Po to jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo Žirmūnų gatve. Policijos pareigūnai rado nurodytą automobilį, jame vairuotojo vietoje sėdėjo administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, o keleivio vietoje - liudytojas (R. K.), jie abu gėrė alkoholinius gėrimus. Tada pareigūnai iškvietė Kelių policijos pareigūnus, kurie nustatinėjo girtumą. Su keleiviu pareigūnai nebendravo, bendravo tik su vairuotoju. Liudytoja neatsimena ką sakė vairuotojas. Paties vairavimo fakto policijos pareigūnai nematė, nes automobilį jie rado jau priparkuotą.

Liudytojas P. M. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną jis su dviračiu atvažiavo prie bankomato. Prieš jį eilėje prie bankomato stovėjo V. G. ir liudytojas. Jiems sunkiai sekėsi nusiimti pinigus, jie vis bandė kišti kortelę į bankomatą. Liudytojas į tai atkreipė dėmesį ir pasakė, kad jie ne ta puse deda kortelę. Nuo vyrų sklido alkoholio kvapas. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo jam pasakė: „Nepykit, esam išgėrę“. Liudytojas nusiėmė pinigus, tada tie vyrai po jo taip pat nusiėmė pinigus. Tada jis (P. M.) nuėjo atsirakinti dviratį, kuris buvo 20 m. atstumu nuo bankomato, vedėsi dviratį iš parduotuvės ir pastebėjo, kad tie patys asmenys sėda į automobilį, o už vairo sėda administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jis iš karto paskambino policijai ir kurį laiką važiavo paskui juos. Automobilis pasuko į kiemus, vos nekliudė kito automobilio, apsisuko ir sustojo. Liudytojas važiavo paskui juos ir pastoviai bendravo su operatore. Maždaug po 15-20 minučių po jo skambučio atvažiavo policijos ekipažas. Liudytojas nurodė, kad iš automobilio niekas išlipęs nebuvo ir kas vyko automobilio viduje jis nematė. P. M. patikslino, kad būnant prie bankomato abu vyrai stovėjo arti vienas kito, todėl jis negali pasakyti, nuo kurio iš jų konkrečiai sklido alkoholio kvapas. Sakinį „nepykit, esam išgėrę“ pasakė būtent administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, kuris po to sėdo už vairo. Jam kilo įtarimas, kad nuo abiejų vyrų sklido alkoholio kvapas, todėl kilus įtarimui, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo galimai vairuoja automobilį neblaivus, liudytojas paskambino policijai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

V. G. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 3), tiek teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, tvirtino, jog alkoholį su R. K. vartojo automobilyje po to, kai grįžo nusiėmę pinigų iš bankomato ir priparkavo automobilį. Važiuojant į bankomatą buvo blaivus, o jo draugas prie bankomato jau buvo išgėręs. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K., kuris būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo bei patvirtino, kad jis prie bankomato nejautė nuo V. G. sklindančio alkoholio kvapo, o jis pats, prieš eidamas prie bankomato, buvo išgėręs apie 100 g degtinės. Nusiėmę pinigus, jie kartu atvažiavo į kiemą, priparkavo automobilį ir jame gėrė alkoholinius gėrimus.

Kaip matyti iš liudytojos S. Ž. teismo posėdžio metu duotų parodymų, policijos pareigūnai paties vairavimo fakto nematė, atvykę pagal gautą iškvietimą pranešėjo nurodytu adresu jie rado priparkuotą automobilį CITROEN, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo V. G., o keleivio vietoje – R. K.. Abu vyrai automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus, nuo V. G. sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi pranešėjas nurodė, kad V. G. automobilį galimai vairavo neblaivus, todėl buvo iškviesti Kelių policijos pareigūnai, kurie nustatė V. G. girtumą bei atliko kitus procesinius veiksmus. Iš liudytojos S. Ž. 2014-11-27 tarnybinio pranešimo taipogi matyti, kad V. G. policijos pareigūnams nuo pat pradžių aiškino, jog buvo parduotuvėje „Iki“, esančioje Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nusipirko alkoholinių gėrimų, įsėdo į savo automobilį CITROEN, nuvažiavo link namų adresu Tuskulėnų g. 7 ir kieme kartu su draugu automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus (b.l. 5).

V. G. kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra grindžiama tik liudytojo P. M. pareiškimu (b.l. 7) bei jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jam stovint prie bankomato jis matė, kaip du galimai neblaivūs vyrai bandė nusiimti pinigų, bet jiems tai sunkiai sekėsi daryti, todėl liudytojas atkreipė jų dėmesį į tai, kad jie tikriausiai kortelę į bankomatą deda ne ta puse. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo jam atsakė „nepykit, esame išgėrę“. Nuo šių vyrų sklido alkoholio kvapas. Vėliau liudytojas pamatė, kaip tie patys vyrai įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. P. M. nedelsiant pranešė apie tai bendrajam pagalbos centrui, sekė nuvažiuojantį automobilį, nuolat palaikydamas ryšį su operatore. Teismo posėdžio metu P. M. patikslino įvykio aplinkybes nurodydamas, kad būnant prie bankomato abu vyrai stovėjo arti vienas kito, todėl jis negali pasakyti nuo kurio iš jų konkrečiai sklido alkoholio kvapas. Sakinį „nepykit, esam išgėrę“ pasakė būtent administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, kuris po to sėdo už vairo.

Pats V. G. neneigė liudytojo P. M. nurodytos aplinkybės, jog jam iš karto nepavyko nusiimti pinigų iš bankomato, nes tokiu paros metu jau buvo prieblanda ir jis nematė, kad deda kortelę į bankomatą ne ta puse. Tačiau V. G. neigė sakęs liudytojui „nepykit, esame išgėrę“. Liudytojas R. K. taip pat negirdėjo, kad V. G. ką nors sakytų prie bankomato stovėjusiam vaikinui.

Byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad V. G. lengvas 0,91 promilės girtumas (įvertinus paklaidą), buvo nustatytas tik 19.55 val. (b.l. 9, 10), nors iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad jis yra kaltinamas vairavęs neblaivus 19.00 val. (b.l. 2).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino bei nuosekliai teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo tik grįžęs į kiemą bei priparkavęs automobilį, ką patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K., policijos pareigūnai, nustatę V. G. girtumo laipsnį praėjus beveik valandai nuo protokole nurodyto pažeidimo padarymo laiko, paties vairavimo fakto nematė, teismas negali pripažinti V. G. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, remdamasis vien liudytojo P. M. įtarimais, neparemtais jokiais kitais objektyviais duomenimis. Liudytojo P. M. nurodyta aplinkybe, jog sakinį „nepykit, esam išgėrę“ pasakė būtent administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, kuris po to sėdo už vairo, nėra pakankamas įrodymas norint konstatuoti V. G. neblaivumo faktą. Minėto liudytojo nurodytas teiginys, jog būnant prie bankomato abu vyrai stovėjo arti vienas kito, todėl jis negali tvirtai pasakyti ar alkoholio kvapas sklido nuo abiejų vyrų, ar konkrečiai nuo vieno iš jų, taip pat negali būti pagrindu pripažinti V. G. kaltu, kadangi net ir tuo atveju, jeigu V. G. iš tikrųjų buvo išgėręs, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jo neblaivumas viršijo leistiną 0,4 promilės normą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad V. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė