Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims I. J. ir D. P., nukentėjusiajam S. J., nedalyvaujant Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato atstovui ( institucija apie posėdį informuota), išnagrinėjęs I. J., gyv, (duomenys neskelbtini), ir D. P., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. J. ir D. P. kaltinami pagal ATPK 174 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas I. J. surašytas dėl to, kad ji 2013-10-23 19 val. Biržuose, Vytauto g. 27 prie parduotuvės „Iki“, viešoje vietoje, gatvėje, kitų asmenų akivaizdoje, garsiai šaukdama konfliktavo su S. J., tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Protokolas I. J. surašytas pagal LR ATPK 174 str.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. P. surašytas dėl to, kad jis 2013-10-23 19 val. Biržuose, Vytauto g. 27 prie parduotuvės „Iki“, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, konfliktavo su S. J., papurškė jam pipirinių dujų, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Protokolas D. P. surašytas pagal LR ATPK 174 str.

I. J. neigė kaltę dėl pažeidimo padarymo ir nurodė, kad policijos pareigūnams davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad jos santuoka su S. J. yra nutraukta. Tas susitikimas buvo S. J. iniciatyva, nors S. J. uždrausta su ja bendrauti, matytis, ieškoti ryšių. Draudimas galioja ikiteisminio tyrimo metu, nes S. J. yra išdaužęs išsinuomoto namo langus, subadęs mašinos padangas, bandęs padegti mašiną. Kai ji, D. P. ir dukra nuvyko į sutartą vietą, S. J. priėjo prie jų automobilio ir pasipylė grasinimai. S. J. buvo išgėręs ir agresyvus. Neprisimena, ar S. J. vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau grasino nužudyti. S. J. sakė, kad negyvens, visų bus sugadintas gyvenimas. S. J. jai pastoviai sako, kad neturės ramybės. Ji su D. P. jau išsikraustė gyventi į kitą miestą. Prasidėjus grasinimams nutarė važiuoti į namus, dukra jau sėdėjo automobilyje. Jai ir D. P. sėdant į automobilį, S. J. pasakė D. P., kad jį užmuš, ir staigiai apsisukęs puolė link Dainiaus. D. P. nelaukdamas pripūtė ašarinių dujų.

D. P. pripažino, kad papurškė pipirinių dujų S. J., tačiau neigė kaltę dėl pažeidimo padarymo, nes pipirines dujas panaudojo savigynai. Nurodė, kad policijos pareigūnams davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad I. J. jam pasakė, kad jai skambino S. J. ir grasino, kvietė susitikti. Prieš tai S. J. yra išdaužęs langus, subadęs automobilio padangas, grasinęs sudeginti nuomojamą namą. Važiavo su S. J. susitikti, nes kai jis yra išgėręs, būna neprognozuojamas. Sustojo prie „Iki“ parduotuvės, nes ten apšviesta vieta, yra filmavimo kameros. Išlipęs iš automobilio S. J. iš karto pradėjo kalbėti, kad jis su Inga padarė klaidą, toliau ramiai negyvens. S. J. su dukra mažai bendravo. Aiškino pirštu rodydamas į jį, kad pirma nušaus jį, paskui Ingą, o vėliau ir pats nusišaus. I. J. bandė S. J. raminti, tačiau S. J. nekreipė dėmesio. Jis pokalbyje su S. J. nedalyvavo, tačiau jam S. J. grasino ir jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Kai ruošėsi išvažiuoti, S. J. pradėjo eiti link jo vartodamas necenzūrinius žodžius ir grasindamas užmušti. Jam atrodė, kad S. J. trenks ar kažką darys, nes traukė iš kišenių ranką, ir tada papurškė S. J. ašarinių dujų. Savo veiksmus vertina kaip savigyną, nes nenorėjo prie parduotuvės mažo vaiko akivaizdoje eiti veltinių. Pašalinių žmonių, stebėjusių konfliktą, nebuvo.

Liudytoja J. P., S. J. sesuo, paaiškino, kad atvežė brolį susitikti su dukra ir sėdėjo automobilyje. Negirdėjo, ką kalbėjo I. J. ir jos brolis. Iš automobilio išlipo tada, kai išgirdo, kad brolis kažką rėkia. Paties dujų purškimo momento nematė. Jos brolis su I. J. išsituokė negražiai. Konfliktas galėjo trukti iki 2 minučių, pašalinių žmonių aplinkui nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla I. J. ir D. P. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 174 str. numato, kad nedidelis chuliganizmas - tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tam, kad atsirastų administracinė atsakomybė, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinieji elementai. ATPK 174 str. numatyto pažeidimo sudėties objektyviąją pusę sudaro asmens aktyvūs tyčiniai veiksmai, kurie nagrinėjamu atveju yra: dėl I. J. – konfliktavimas su S. J. garsiai šaukiant; dėl D. P. – konfliktavimas su S. J. jam papurškiant pipirinių dujų. Pažymėtina, kad aktyviais tyčiniais veiksmais turi būti siekiama pažeisti įprastinę tvarką viešoje vietoje ir turi būti kaltininko noras parodyti aiškią nepagarbą esantiems asmenims incidento vietoje.

Teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti – ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas; ar apkaltintas asmuo kaltas dėl pažeidimo padarymo, taip pat privaloma išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Dėl kaltinimo I. J.

Nagrinėjamu atveju I. J. kaltinama atlikusi kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį – garsiai šaukdama konfliktavusi su S. J.. ATPK 174 str. dispozicijoje neapibrėžta, kokie tie kiti veiksmai konkrečiai gali būti. Teismo nuomone, garsus šaukimas ir konfliktavimas, kai nenurodoma, kuo jis pasireiškia, negali būti ATPK 174 str. numatyto pažeidimo objektyvioji pusė.

I. J. neigė garsiai šaukusi, nurodė nevartojusi necenzūrinių žodžių kalbėdama su S. J., kalbėjusi su buvusiu sutuoktiniu apie vaikus. S. J. posėdžio metu nurodė, kad I. J. vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius.

ATPK 260 str. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo....; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. ATPK 9 str. nurodo, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Šių straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad institucija, surašanti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame turi nurodyti iš esmės visus administracinio teisės pažeidimo požymius, arba bent pažeidimo objektyviąją pusę, kuri atitiktų nurodyto ATPK straipsnio dispozicijai.

Teismo nuomone, „garsus šaukimas“ ir „konfliktavimas“ neturėtų patekti į „kitų panašių veiksmų“, nurodytų ATPK 174 str., sąvoką. Pirma, nėra objektyvių kriterijų įvertinti ką reiškia – „garsiai šaukdama konfliktavo su S. J.“. Garsumą kiekvienas asmuo suvokia skirtingai, nėra skalės ir galimybės patikrinti garso stiprumą, tokio pobūdžio kaltinimas iš esmės ydingas, apribojantis apkaltintajam asmeniui galimybę gintis, nes neatskleistas konfliktavimo turinys. Antra, institucija, surašiusi protokolą, turėtų su protokolu pateikti ir įrodymus, pagrindžiančius kaltinimą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje ( S. J. parodymuose) nėra jokių įrodymų apie „garsų šaukimą“, kuris nurodytas protokole. Sąvokos konfliktas ir konfliktavimas yra labai plačios, tokiomis sąvokomis gali būti apibūdinami reiškiniai nuo paprasčiausio buitinio ginčo iki karinės ekspansijos.

Teismas kritiškai vertina S. J. parodymus, kad I. J. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. S. J. tik teismo posėdžio metu nurodė šią aplinkybę, tačiau apie necenzūrinius žodžius neužsiminė rašydamas pareiškimą policijos įstaigoje bei duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams.

S. J. protokole-pareiškime ( b. l. 4) taip apibūdino pokalbį su I. J. – „ aš priėjau pašnekėti su buvusia žmona“. Paaiškinime ( b. l. 14) S. J. nurodė – „aš su buvusia žmona I. J. susiginčijau dėl vaikų, kuriuos mes esame pasidalinę“. Tuo tarpu I. J. ir D. P. savo paiškinimuose yra nurodę ( b. l. 4, 5, 8, 9), kad S. J. grasino tiek I. J., tiek D. P., jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Pažymėtina, kad S. J. nustatytas 0,94 prom. neblaivumas ( b. l. 10).

Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neatskleista galimo pažeidimo esmė. Protokole nurodyti veiksmai, kurie sudaro administracinį teisės pažeidimą, turi atitikti atitinkamo ATPK straipsnio, pagal kurį asmuo kaltinamas, dispoziciją. Nagrinėjamu atveju protokole nenurodyta, kuo pasireiškė I. J. ir S. J. konfliktavimas. Bet kuris žodinis konfliktas negali sudaryti administracinio teisės pažeidimo sudėties, nesvarbu, kad abi šalys po ginčo kreipėsi į policiją.

Teismo nuomone, I. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties. Pats konfliktavimas savaime negali sukelti administracinės atsakomybės, jei nėra konkretizuota, kokie konkretūs veiksmai sukėlė pasekmes, nurodytas ATPK 174 str.

Dėl kaltinimo D. P.

D. P. kaltinamas, kad konfliktavo su S. J., papurškė jam pipirinių dujų, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. D. P. neneigia papurškęs S. J. pipirinių dujų, tačiau nurodo atlikęs tokius veiksmus siekdamas apsiginti nuo agresyviai artėjančio S. J..

S. J. nurodo, kad D. P. jam tyčia papurškė pipirinių dujų, pastarasis nurodo tai padaręs gindamasis nuo agresyvaus S. J. elgesio. S. J. nurodo, kad D. P. vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, pastarasis tai neigia, be to, D. P. nekaltinamas vartojęs necenzūrinius žodžius.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 str. nurodo, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remiantis galima nustatyti, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl pažeidimo padarymo asmuo kaltas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 str. taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais veiksmais visuomenės rimtis tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti.

Teismo nuomone, D. P. nesiekė trikdyti viešosios tvarkos ir rimties, jo veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios rimties trikdymą, o kaip atsakas į nukentėjusiuoju pripažinto asmens grasinimus ir neteisėtus veiksmus.

ATPK 257 str. nurodyta, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismas vertina ne tik bylos dalyvių ir liudytojos parodymus, bet ir susidariusią situaciją tarp buvusių sutuoktinių. Iš parodymų galima daryti išvadą, kad santykiai tarp buvusių sutuoktinių I. J. ir S. J. blogi, tai patvirtino S. J. ir liudytoja J. P.. S. J. yra apgadinęs I. J. turtą, jo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas, taikomi apribojimai bendrauti su I. J.. Iš S. J. parodymų galima daryti išvadą, kad dėl santuokos su I. J. nutrūkimo didele dalimi kaltu laiko D. P., dabartiniu metu gyvenantį su I. J..

I. J. ir D. P. tiek posėdžio metu, tiek duodami paaiškinimus policijos pareigūnams ( b. l. 4, 5, 8, 9) nuosekliai teigė, kad S. J. grasino tiek I. J., tiek D. P., jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. S. J. posėdžio metu nurodė, kad vartojo necenzūrinius žodžius I. J. ir D. P. atžsvilgiu, tačiau pastarieji taip pat jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tačiau jau minėta, kad S. J. apie necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu neužsiminė rašydamas pareiškimą policijos įstaigoje ( b. l. 4) bei duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams ( b. l. 14). Dėl S. J. parodymų nenuoseklumo teismas jo parodymus dėl to, kad D. P. jam papurškė pipirinių dujų specialiai norėdamas sukelti konfliktą, vertina kritiškai. Teismo nuomone, D. P. neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, o dujų balionėlį panaudojo siekdamas apsiginti nuo S. J. grasinimų. Teismas tokią išvadą daro dėl šių motyvų – buvusią sutuoktinę I. J. į susitikimą prie parduotuvės pasikvietė S. J., D. P. nebuvo šio susitikimo iniciatorius; I. J. ir D. P. nuosekliai teigė, kad S. J. jiems grasino ir susitikimo prie parduotuvės „Iki“ metu, ir anksčiau yra grasinęs; pats konfliktas truko labai trumpai – remiantis S. J. ir J. P. parodymais, iki 2 minučių; S. J. pirmas žengė žingsnius link D. P., ir pastarasis galėjo pamanyti, kad S. J. bandys įgyvendinti grasinimus; S. J. buvo neblaivus, o tai leidžia manyti, kad jam buvo sudėtinga kontroliuoti elgesį ( I. J. buvusį sutuoktinį apibūdino kaip neprognozuojamą esant neblaiviam); konfliktas buvo grynai asmeninio pobūdžio, kilęs iš šeimos teisinių santykių; D. P. neturėjo motyvo kerštauti S. J.; S. J., atsižvelgiant į tai, kad pripažino išdaužęs langus ir supjaustęs I. J. automobilio padangas, jaučia nuoskaudą dėl santuokos neišsaugojimo, todėl turėjo motyvą nesantaikai.

Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad konfliktas tarp S. J. ir D. P. kilo dėl asmeninių santykių, ir paties konflikto nevertina kaip smulkaus chuliganizmo. Juk susitikimo su S. J. vietą I. J. parinko kuo viešesnę, kaip parodymuose nurodė, kad būtų galima išvengti konfliktų. Konflikto trukmė, pobūdis, D. P. nedalyvavimas pokalbyje su S. J. neleidžia manyti, kad D. P., panaudodamas dujų balionėlį, siekė parodyti nepagarbą visuomenei ir pažeisti viešąją tvarką.

Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis baudžiamojo proceso principais – visos abejonės vertinamos apkaltintojo asmens naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, negali būti grindžiamas prielaidomis bei suinteresuotų asmenų priešingais, paneigiančiais vieni kitus, parodymais. Įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nutarimas, turi būti ištirti ir jų patikimumas patikrintas teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė vieno objektyvaus įrodymo, kad D. P., papurkšdamas dujų, tyčia siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Ištirti įrodymai leidžia manyti, kad D. P. siekė apsiginti nuo link jo artėjančio S. J., todėl savigynos tikslu panaudojo pipirines dujas.

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir išklausius administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų parodymus, nukentėjusiojo parodymus, liudytojos parodymus, išanalizavus kitą pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad I. J. ir D. P. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties būtinieji elementai.

ATPK 250 str. 1 p. numato, kad pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, jei nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisėje egzistuojantį principą visi neaiškumai ir abejonės turi būti traktuojami apkaltintojo asmens naudai, jei prieštaravimų negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų įrodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, o ne apkaltintasis asmuo turėtų įrodyti esąs nekaltas dėl pateikto kaltinimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis LR ATPK 287 str.1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal LR ATPK 174 str. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.