- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-955-524/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- E. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui E. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nustatyti nepilnamečio sūnaus M. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą kas mėnesį mokant periodines išmokas po 150 Eur, priteistą sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos – 525 Eur. Šalys 2017 m. kovo 3 d. teismui pateikė pasirašytą taikos sutartį, ją prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Nurodė, jog šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, sutartyje numatytomis sąlygomis. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2017-03-27 pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, juo prašė priteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nurodė, kad teismas, tvirtindamas šalių taikos sutartį, nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurios byloje sudarė 81,06 Eur. Pažymėjo, kad minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti iki teismo 2017-03-13 nutarties priėmimo. Mano, kad teismui pastarąja nutartimi neišsprendus minėto klausimo, yra pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-29 nutartimi valstybės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo valstybės nurodytas išlaidas, nes taikos sutarties projektą šalims padėjo parengti advokatas, kuris matė taikos sutarties sąlygą, numatančią, kad šalys lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų ir neprašo priteisti viena iš kitos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti valstybės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, byloje patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė. Dėl tokių išlaidų atlyginimo šalys taikos sutartimi nesusitarė ir susitarti negalėjo. Dėl to, yra pagrindas valstybės patirtas išlaidas priteisti iš atsakovo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94, 270 straipsniai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Šios normos analizė suponuoja išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2017 m. sausio 27 d. VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą; teikti antrinę teisinę pagalbą pavesti advokatei G. M.. VGTPT Klaipėdos skyrius 2017-03-07 pateikė teismui pažymą ir prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, joje nurodė, kad valstybės patirtas išlaidas sudaro 81,06 Eur suma. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, tačiau dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų nepasisakė. VGTPT Klaipėdos skyrius, atstovaudamas valstybę, pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą dėl minėtų išlaidų priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas minėto prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas valstybės prašymą priimti byloje papildomą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo, rėmėsi CPK 94 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo, neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka. Šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintinos, remiantis CPK 96 straipsniu. Pirmosios instancijos teismo nurodyta CPK 94 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šiuo atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių, o ne jų priteisimą valstybei.Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 81,06 Eur. Ieškovė tiesiogiai advokato pagalbos išlaidų nepatyrė, todėl nagrinėjamu atveju byloje taikytinas CPK 99 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina 81,06 Eur suma valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl ieškovė, sudarydama taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi ji jų nepatyrė. Be to, pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti šių išlaidų atlyginimą per papildomo sprendimo institutą, nes byloje buvo akivaizdu, kad ieškovei atstovavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos paskirtas advokatas.Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kurios laikyti teisėta nėra jokio teisinio pagrindo, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – valstybės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. S. 81,06 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą šešis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai.