- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- I-529-505/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00485-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, Valstybės įmonei prie Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namai
atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, ir Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, ir Valstybės įmonei prie Alytaus pataisos namų, tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, 6 570 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovo Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų- 6 570 Lt turtinės žalos atlyginimo (I t., b.l. 4,5, 40-43).
Pareiškėjas skunduose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas nuo 2010-07-19 iki 2012-05-18 dirbo dažytoju Valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų. 2012-05-18 dėl jam nežinomų priežasčių buvo atleistas iš darbo. Tikrąsias atleidimo priežastis (už nekokybišką darbų atlikimą) sužinojo tik gavęs atsakovo Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų 2012-07-13 raštą Nr.2-360, kurį skundė ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tačiau skundas nebuvo nagrinėtas. Nors buvo atleistas iš darbo, tačiau jokio įmonės direktoriaus įsakymo dėl atleidimo jis nėra gavęs. Jam pavestus darbus dirbo kokybiškai ir vykdė visus meistro nurodymus, o atleidžiant jį iš darbo nebuvo atsižvelgta į jo turimą aukštesnę dažytojo kategoriją. Kadangi pareiškėjas iš darbo atleistas neteisėtai ir pažeidžiant įstatymus, todėl jis patyrė 6 570 Lt turtinę žalą, kurią sudaro jo negautas darbo užmokestis nuo 2012-05-18 iki 2013-07-11 (atlikus bausmę išleistas iš pataisos namų). Taip pat jis patyrė ir 6 570 Lt neturtinę žalą dėl pažeminimo atleidžiant jį iš darbo ir nevertinant jo profesinių gebėjimų, dėl reputacijos pablogėjimo, nes minėtas raštas dėl atleidimo yra dokumentas (neigiamas faktas) jo asmens byloje, dėl depresijos (dirglumas), dėl sumažėjusių bendravimo su šeima, dukra galimybių, apriboto išlaikymo pastarosioms teikimo.
Atsiliepimas
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, ir Valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų atsiliepimais į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 18-21, 109,110).
Atsiliepimuose į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, jog pareiškėjas P. P. 2010-08-19 Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr.4-130 iš tikrųjų buvo paskirtas laikininku- dažytoju. Atkreipė dėmesį, kad darbininkams laikininkams nevedama kiekinė pagamintos produkcijos apskaita bei netaikomi atskirų gaminių įkainiai, o apmokama tik už dirbtas valandas taikant valandinį įkainį. Atliekant įmonėje metalo gaminių dažymo darbus (pareiškėjo nagrinėjamu atveju jis dirbo dažymo paruošimo (valymo) darbus ir vienetinis darbo apmokėjimas netaikomas, kadangi dažomi gaminiai yra skirtingų matmenų, tad apskaičiuoti kiekvieno iš jų dažymo plotą ir už jį apmokėti dažytojui būtų sudėtinga, o taip pat tai užimtų per daug darbo laiko. Vadovaujantis „Nuteistųjų ir suimtųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo", patvirtinto Lietuvos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr.494, 4 punktu, kai darbo rezultatus sudėtinga apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, vienetinis apmokėjimas už darbą gali būti netaikomas. Taip pat dėl darbo organizavimo formos taikymo ypatumų pareiškėjo P. P. darbo vietoje nebuvo apskaitomas kokybiškai ar nekokybiškai nudažytų gaminių kiekis, todėl dėl šios priežasties atsakovas negalėjo pareiškėjui pateikti jo ar kartu dirbusių nuteistųjų nekokybiškai nudažytų gaminių skaičiaus ar pasiaiškinimų dėl šių gaminių. Baldų gamybos baro meistras J. P., kuris buvo ir nuteistojo P. P. darbų vadovas, 2012-04-13 pranešimu Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui L. Š. informavo, kad dėl sumažėjusių darbų apimties į darbą bus vedamas tik vienas iš dviejų dažytojų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas P. P., kuris dažnai nevykdydavo meistro nurodymų dėl gaminių paruošimo dažymui, ir dėl to pablogėdavo dažymo kokybė, į darbą laikinai nebus vedamas. Taigi nuo 2012-04-16 iki 2012-05-17 Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje P. P. buvo žymima „Nedarbo dėl darbo nebuvimo" dienos. Taip pat nuo 2012-05-18 pagal meistro J. P. 2012-05-15 pranešimą, Valstybės įmonės direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, L. Š. 2012-05-16 d. pranešimu ir Alytaus pataisos namų direktoriaus K. J. 2012-05-18 d. įsakymu Nr.2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo" 1.2 punktu P. P. kartu su kitais meistro nurodytais nuteistaisiais buvo pervestas į nedirbančiųjų brigadą. Tokiu būdu pareiškėjas P. P. buvo pervestas į nedirbančiųjų brigadą dėl šių priežasčių, t. y.: 1) baldų gamybos bare sumažėjo metalo apdirbimo darbų; 2) pareiškėjas P. P. nevykdė gamybos meistro, kuris yra tiesioginis jo vadovas, nurodymų, o tai sutinkamai su Alytaus pataisos namų ir Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1-4/3-3 patvirtintos ,, Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo" 5.17 punktu suteikia teisę padalinio vadovui atleisti (nuimti) nuteistąjį nuo darbo. Pareiškėjas P. P. savo skunde taip pat neginčija meistro J. P. reikalavimų dėl gaminių paruošimo dažymui nevykdymo fakto, tik nurodydamas Bausmių vykdymo kodekso 131 straipsnio 8 dalies komentarą, tvirtina, kad už šiurkštų technologijų nesilaikymą jis negalėjo būti atleistas (nuimtas) iš darbo, o vadovaujantis įmonės kvalifikavimo komisijos išvada jo turima kvalifikacija galėjo būti pažeminta viena kategorija. Tačiau P. P. pažeidinėjo metalo gaminių paruošimo dažymui reikalavimus ne todėl, kad šiam darbui, kuris atliekamas nuriebalinant (valant) metalo ruošinius rankiniu būdu, pritrūko kvalifikacinių žinių, o todėl, kad jis nepakankamai stropiai atlikdavo valymo darbus, ir gamybos meistrui J. P. pastebėjus jo nekokybišką darbą ir nepakankamas pastangas, P. P. meistro nurodymų kokybiškai atlikti gaminių paruošimo dažymui darbus nevykdė. Kadangi gaminių paruošimo dažymui, t. y. valymo darbų atlikimo kokybė priklauso nuo darbininko pastangų, o ne nuo dažymo proceso kvalifikacinių reikalavimų (kurie paruošimo darbams nėra taikomi) laikymosi, dažymo padalinio meistras J. P. turėjo teisinį pagrindą pervesti P. P. į nedirbančiųjų brigadą netikrindamas jo kvalifikacijos ir nesikreipdamas į kvalifikaciją patvirtinančią komisiją, o remdamasis jau minėtu „Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo" 5.17 punktu (šį faktą gali patvirtinti ir dažymo padalinio meistras J. P.). Todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis pareiškėjo reikalavimas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą yra visiškai teisiškai nepagrįsti, o pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui P. P., kaip nuteistajam, yra taikoma nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas, todėl šiuo atveju visiems klausimams susijusiems su darbo santykiais, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, o ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo ar civiliniai įstatymai. Nuteistųjų priėmimą bei atleidimą iš darbo reglamentuoja aukščiau paminėtas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-12 įsakymu Nr. 1-413-3 patvirtintas „Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas", priimtas vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 111, 125 ir 137 straipsnių nuostatomis. Būtent šio aprašo 15.7 punktas numato, kad dirbantys nuteistieji gali būti atleidžiami iš darbo „kai nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teisėtų padalinio vadovų nurodymų ar pažeidžia įstatymus". Būtent šiuo konkrečiu atveju nuteistasis P. P. nevykdė gamybos meistro J. P. teisėtų nurodymų, todėl jis buvo atleistas iš darbo ir pervestas į nedirbančių nuteistųjų brigadą. Su pareiškėjo papildomu skundu tai pat nesutiko ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Pareiškėjas skundo papildyme nurodo, kad jis, dirbamas dažytoju Valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų, turėjo aukštesnę kategoriją nei kitas kartu dirbęs dažytojas, tad pritrūkus darbo dviems darbininkams, jis buvo atleistas iš darbo, nes įmonei naudingiau mokėti mažesnį atlyginimą už tą patį darbą žemesnės kategorijos dažytojui. Todėl pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas lygių galimybių principas ir Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios darbdaviui pareigą naudoti vienodus atleidimo iš darbo kriterijus. Atsižvelgiant į šią teisės normą pareiškėjas prašo 2012-05-18 atleidimą iš darbo pripažinti kaip diskriminaciją dėl socialinės padėties. Baldų gamybos bare 2012 m. balandžio mėnesį sumažėjus darbų apimtims gamybos meistras J. P. 2012-04-13 pranešimu informavo įmonės vadovą, kad darbams atlikti pakanka vieno dažytojo. Dirbti bus paliktas II kategorijos dažytojas R. K., o III kategoriją turintis P. P. į darbą vedamas nebus. Meistras nurodė ir šio pasirinkimo priežastį, t. y. dirbti jis palieka darbininką, stropiau vykdantį jo nurodymus, ir tai garantuoja geresnę paruošimo dažymui kokybę. Pareiškėjas savo skunde ir atsiliepime į skundą neginčija meistro J. P. reikalavimų dėl gaminių paruošimo dažymui nevykdymo fakto, o tai reiškia, jog jis sutinka su tuo, kad meistro reikalavimų nevykdė, dėl ko vadovaujantis bendru Alytaus pataisos namų ir Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktorių 2012-01-12 d. įsakymu Nr. 1-4/3-3 patvirtintu " Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo" 15.7 punktu ir nebuvo paliktas dirbti. Taip pat pažymėjo, kad darbų kategorijas dažytojams nustato įmonė, todėl jeigu būtų siekiama šiose darbo vietose taupyti lėšas, įmonė nekeltų darbuotojų kategorijų ir visiems mokėtų vienodai pagal II kategoriją. Tačiau įmonei yra svarbiau skatinti dažytojus dirbti kokybiškai ir viena iš skatinimo priemonių yra aukštesnės kategorijos suteikimas, leidžiantis mokėti didesnį darbo užmokestį.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.), tačiau jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2008-11-15 iki 2013-07-11 atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų (toliau- Valstybės įmonė) direktoriaus 2010-07-19 įsakymu Nr.4-115 nuo 2010-07-19 iki 2010-08-18 dirbo mokiniu- dažytoju, Valstybės įmonės direktoriaus 2010-09-19 įsakymu Nr.4-130 nuo 2010-09-19 iki 2011-01-02 dirbo II kategorijos dažytoju, o Valstybės įmonės direktoriaus 2011-01-03 įsakymu Nr.4-2 nuo 2011-01-03 dirbo III kategorijos dažytoju, kurio valandinis įkainis 2,43 Lt, mokant 50 Lt mėnesinį priedą už darbo apimčių padidėjimą nuo 2011-01-03 (I t., b.l.59, 22, 23, II t. 8-10). Pareiškėjas pagal Valstybės įmonės baldų gamybos cecho meistro J. P. 2012-05-15 pranešimą, Valstybės įmonės direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, L. Š. 2012-05-16 d. pranešimą, Alytaus pataisos namų direktoriaus K. J. 2012-05-18 d. įsakymu Nr.2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo", priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu bei remdamiantis nuteistųjų skirstymo komisijos 2012-05-18 posėdžio protokolu Nr.79, 1.2 punktu P. P. pervedė iš 6 būrio 64 brigados į 7 būrio 70 nedirbančiųjų brigadą (I t., b.l.163-173). Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų 2012-07-13 raštu Nr.2-360 pareiškėjui buvo pranešta, kad nuo 2012-05-18 jis atleistas iš darbo pagal Valstybės įmonės baldų gamybos cecho meistro J. P. tarnybinį pranešimą už nekokybišką darbų atlikimą (I t., b.l. 6). Pareiškėjas minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2013-04-23 sprendimu Nr. 2S-1439 skundą paliko nenagrinėtą, nes buvo praleistas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatytas apskundimo terminas (I t., b.l.8).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti neturtinę ir turtinę žalą. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėją 2012-05-18 atleidžiant iš darbo (dažytojo pareigų) Valstybės įmonėje ne pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus ir Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-12 įsakymu Nr. 1-4/3-3 patvirtinto „Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas" nuostatas (pažeisti atleidimo tvarka ir pagrindai), nes atleidžiant jį iš darbo jis turėjo pirmumo teisę likti dirbti dėl jo patirties, kvalifikacijos, be to, pareiškėjui buvo nežinomos atleidimo iš darbo priežastys. Dėl neteisėto atleidimo jis neteko 6 570 Lt darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs dirbdamas iki bausmės atlikimo pabaigos. Taip pat patyrė 6 570 Lt neturtinę žalą dėl pažeminimo atleidžiant jį iš darbo ir nevertinant jo profesinių gebėjimų, dėl reputacijos pablogėjimo, nes minėtas raštas dėl atleidimo yra dokumentas (neigiamas faktas) jo asmens byloje, dėl depresijos (dirglumas), dėl sumažėjusių bendravimo su šeima, dukra, galimybių, apriboto išlaikymo pastarosioms teikimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Valstybės įmonė prie Pataisos namų arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Pagal BVK darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoši asmenį integracijai į visuomenę. Aptariamo Kodekso 125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi pareigos dirbti nustatymu turi būti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų.
Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 2 dalį nuteistieji invalidai, pensinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių asmenų darbingumo įvertinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Pareiga dirbti negalioja laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą (BVK 167 str. 3 d.). Šio straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.
Pareiškėjo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2012-05-18, Valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų nuteistųjų paskyrimo į darbą ir atleidimo iš darbo, darbo tvarkos ir darbo apmokėjimo teisinius santykius reglamentavo Alytaus pataisos namų direktoriaus ir Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-01-12 įsakymu Nr.1-4/3-3 patvirtintas „Nuteistųjų paskyrimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas“ (toliau- Aprašas) bei Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-11 įsakymu Nr.3-19 patvirtintos „Nuteistųjų darbo tvarkos ir darbo apmokėjimo taisyklės“ (toliau- Taisyklės) (I t., b.l.29-31, 84-94), o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr.228 patvirtintas „Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas“ (toliau- Nutarimas).
Pagal Aprašo 10 punktą parenkant nuteistąjį įdarbinti atsižvelgiama į jo darbingumą, turimą specialybę, darbinę patirtį, sveikatos būklę, taip pat į laisvas pareigybes ir darbo vietas. Gali būti atsižvelgiama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei galiojančias drausmines nuobaudas, Esant galimybei rinktis, renkamasi iš tinkamiausių kandidatų. Aprašo 11 punktas numato, kad parinktas kandidatas teikiams Skirstymo komisijai, kuri atsužvelgdama į aplinkybių visumą, svarsto galimybę nuteistąjį įdarbinti, o pagal Aprašo 16 punktą galutinį sprendimą dėl nuteistųjų įdarbinimo priima Skirstymo komisija. Šio Aprašo IV skyriuje yra numatyti atleidimo iš darbo pagrindai, tačiau nėra numatyta atleidimo iš darbo tvarka, todėl teismas pripažįsta, jog ji turi būti tapati skyrimo į darbą tvarkai, t. y. atleidžiamas iš darbo nuteistasis teikiamas Skirstymo komisijai, kuri atsižvelgdama į aplinkybių visumą, svarsto galimybę nuteistąjį atleisti, o galutinį sprendimą dėl nuteistojo atleidimo iš darbo priima Skirstymo komisija (Taisyklių 14 punktas).
Kaip matyti iš bylos nustatytų aplinkybių pareiškėjas pagal Valstybės įmonės baldų gamybos cecho meistro J. P. 2012-05-15 pranešimą, Valstybės įmonės direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, L. Š. 2012-05-16 d. pranešimą, Alytaus pataisos namų direktoriaus K. J. 2012-05-18 įsakymu Nr.2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo", priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu bei remdamiantis nuteistųjų skirstymo komisijos 2012-05-18 posėdžio protokolu Nr.79, 1.2 punktu P. P. pervedė iš 6 būrio 64 brigados į 7 būrio 70 nedirbančiųjų brigadą (I t., b.l.163-173).
Aprašo IV skyriaus, numatančio atleidimo iš darbo pagrindus, 15.7 punktas numato, kad nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdantis teisėtų padalinio vadovo nurodymų ar pažeidžiantis įstatymus gali būti atleidžiamas iš darbo.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Valstybės įmonės baldų gamybos cecho meistro J. P., kuris pagal Valstybės įmonės direktoriaus 2003-10-31 įsakymu Nr.3-104 patvirtintos Baldų gamybos baro meistro pareigybės aprašymą (toliau- Pareigybės aprašymas) užtikrina planuojamų gaminių bei užsakymų vykdymą pagal visus ekonominius, techninius rodiklius, ritmingą darbą ir aukštą produkcijos kokybę (4 punktas) bei griežtai laikantis technologinio proceso, užtikrina išleidžiamos produkcijos kokybę (8 punktas) ir atsako už baldų gamybos gamybinės programos, visų planinių rodiklių vykdymą ir produkcijos kokybę (26 punktas), 2012-04-13 Valstybės įmonės direktoriaus pavaduotojui, laikinai einančiam direktoriaus pareigas, L. Š., pranešė, kad baldų gamybos ceche sumažėjus metalo apdirbimo darbams netikslinga palikti dirbančioje 64 brigadoje dviejų dažytojų ir į darbą bus vedamas tik nuteistasis R. K., nes nuteistasis P. P. nekokybiškai atlieka metalo gaminių paruošimo dažymui darbus ir meistro nurodymų jis nevykdo (I t., b.l.24). Tai, kad pareiškėjas nuo 2012-04-16 nebuvo vedamas į darbą dėl darbo nebuvimo patvirtina ir 2012 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kurį pildė cecho meistras J. P. (Pareigybės aprašymo19 punktas) (I t., b.l. 32,33,95,96). Aplinkybes dėl pareiškėjo darbo kokybės jis patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu, pagal Valstybės įmonės baldų gamybos cecho meistro J. P. 2012-05-15 pranešimą dėl sumažėjusių metalo apdirbimo gamybinių apimčių (darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymimos nedarbo dienos dėl darbo nebuvimo) pareiškėjas nuo 2012-05-18 nebuvo vedamas į darbą ir Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-18 įsakymu Nr.2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo" buvo pervestas į nedirbačiųjų brigadą ir tai patvirtina 2012 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kurį pildė cecho meistras J. P. (I t., b.l.33).
Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nuo 2010-07-19 iki 2012-05-18 dirbo dažytoju Valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų ir 2012-05-18 dėl jam nežinomų priežasčių buvo atleistas iš darbo, o tikrąsias atleidimo priežastis (už nekokybišką darbų atlikimą) sužinojo tik gavęs atsakovo Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų 2012-07-13 raštą Nr.2-360. Ir nors buvo atleistas iš darbo, tačiau jokio įmonės direktoriaus įsakymo dėl atleidimo jis nėra gavęs. Jam pavestus darbus dirbo kokybiškai ir vykdė visus meistro nurodymus, o atleidžiant jį iš darbo nebuvo atsižvelgta į jo turimą aukštesnę dažytojo kategoriją. Tokiu būdu pareiškėjas iš darbo buvo atleistas neteisėtai ir pažeidžiant įstatymus.
Pagal Aprašo III skyriaus nuostatas atleidžiamas iš darbo nuteistasis teikiamas Skirstymo komisijai, kuri atsižvelgdama į aplinkybių visumą, svarsto galimybę nuteistąjį atleisti, o galutinį sprendimą dėl nuteistojo atleidimo iš darbo priima Skirstymo komisija. Kaip matyti iš Alytaus pataisos namų 2012-05-18 nuteistųjų skirstymo komisijos posėdžio protokolo Nr.79 turinio (2 klausimas dėl nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą), liudytojo Alytaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresniojo specialisto E. S. parodymų, pareiškėjo pateikto kvietimo į 2012-05-18 nuteistųjų skirstymo komisijos posėdį (I t., b.l.199), pareiškėjas dalyvavo šiame posėdyje, taigi pripažintina, kad jam buvo žinomos jo pervedimo iš 6 būrio 64 brigados į 7 būrio 70 nedirbančiųjų brigadą priežastys, nes komisijos metu komisija paskelbė nutarimą, kuris ir buvo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012-05-18 įsakymo Nr.2-145 „Dėl nuteistųjų paskirstymo" pagrindu. Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam nebuvo žinomos jo pervedimo iš vieno būrio į kitą nedirbančiųjų būrį priežastys, o tuo pačiu ir jo nevedimo į darbą priežastys, nes kaip jau minėta, pagal Aprašo nuostatas įsakymo dėl nuteistojo atleidimo iš darbo priėmimas nėra numatytas (Taisyklių 8 ir 9 punktai, 14 punktas)(ABTĮ 57 str.). Be to, pažymėtina, kad BVK 125 straipsnio 1 dalis pataisos įstaigos administracijai numato teisę siūlyti nuteistajam darbą, o šios teisės įgyvendinimą garantuoja pataisos namų ar valstybės įmonės prie pataisos namų gamybinės programos, o ne nuteistųjų asmenų pageidavimai, ir šią aplinkybę, kad iki 2012 m. spalio 1 d. Valstybės įmonėje dėl darbo nebuvimo dirbo tik vienas II kategorijos dažytojas laikininkas R. K. patvirtina 2012m. gegužės- spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, Valstybės įmonės direktoriaus 2011-03-01 įsakymas Nr.4-22 (I t., b.l.126, 143-153). Tokiu būdu pripažintina, kad Valstybės įmonė prie Alytaus pataisos namų ir Alytaus pataisos namai veikė teisėtai kaip ir turėjo veikti pagal jau minėtus teisės aktus.
Pareiškėjo skundo argumentai, jog jis pavestus darbus dirbo kokybiškai ir vykdė visus meistro nurodymus, o atleidžiant jį iš darbo nebuvo atsižvelgta į jo turimą aukštesnę dažytojo kategoriją ir tai vertintina kaip diskriminacija dėl socialinės padėties, yra nepagrįsti, nes kaip minėta, jis nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti Valstybės įmonės baldų gamybos cecho meistro J. P. 2012-04-13, 2012-05-15 pranešimuose nurodytų aplinkybių (I t., b.l.68,69) (ABTĮ 57 str.). Be to, Aprašo 15.7 punkte numatytas pareiškėjo atleidimo iš darbo pagrindas (nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teisėtų padalinio vadovo nurodymų ar pažeidžia įstatymus) yra susijęs su pareiškėjo valiniais veiksmais vykdant jam pavestas užduotis, todėl jo atleidimui iš darbo neturėjo įtakos jo aukštesnė kategorija vertinant jo pirmumo teisę likti dirbti Valstybės įmonėje sumažėjus gamybinių programų apimtims.
Minėta, kad neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiranda asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės), o reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).
Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų administracijos ar atskirų jos pareigūnų, darbuotojų neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str. 6. 271 str.), nėra tikslinga aiškintis aplinkybių dėl kitų sąlygų buvimo ir jas vertinti, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų, 6 570 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovo Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų- 6 570 Lt turtinės žalos atlyginimo netenkintini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.