Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ir atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, skolos už darbus ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31.2. Atsakovė netinkamai interpretuoja teismo padarytas išvadas, neteisingai aiškina Sutarties nuostatas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė reikalavo parengti kadastro duomenų bylas, žinant, kad VĮ „Registrų centras“ jų nederins, vertintina kaip sąmoningas kadastro duomenų bylų derinimo proceso užvilkinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde (skunduose) nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo (skundų) ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose apibrėžtų ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

33. Ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5210 Bendoriai - Riešė - Kalinas 4,868 km esančios sankryžos rekonstravimas į žiedinę sankryžą, 3,947-5,052 km ruožo konstravimas nutiesiant pėsčiųjų ir dviračių taką ir ruožo 3,947-5,113 km paprastasis dangos remontas“ (toliau – ir Pirkimas), 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-744.

34. Šia Sutartimi ieškovė (rangovė) įsipareigojo: 1) pagal užsakovės (atsakovės) pateiktus <···> techninius projektus parengti atitinkamus darbo projektus (Darbo projektus) ir atlikti paruošiamuosius rangos darbus (Sutarties 1.1 papunktis); 2) pagal Sutarties 1.1 papunktyje nurodytus užsakovo pateiktus ir rangovo parengtus dokumentus, statybą leidžiantį dokumentą bei kitus privalomuosius dokumentus statybos darbams pradėti, kurių reikia Sutarties 1.1 papunktyje nurodytam projektui įvykdyti, atlikti numatytus statybos darbus (Sutarties 1.2 papunktis); 3) parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams ir žemės sklypo(ų), kadastrinių duomenų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją pdf ir dwg formatu), (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ „Registrų centras“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Be to, Rangovas turi pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitikimą parengtam projektui (Sutarties 1.3 papunktis); 4) gauti statybos užbaigimo aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikiant prašymą (-us) ir įkeliant su prašymu privalomus pateikti dokumentus, bei, esant poreikiui, juos tikslindamas (Sutarties 1.4 papunktis).

41. Teismas taipogi netenkino ieškovės reikalavimo priteisti atlyginimą už papildomus darbus, nurodęs, kad 20 cm skaldos pagrindo sluoksnio įrengimas (dėl kurio kilo ginčas) buvo aiškiai numatytas techninėje dokumentacijoje, su kuria tiekėjai susipažino ir pagal kurią teikė pasiūlymus, dėl to šis darbas nelaikytinas papildomu.

42. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar atsakovė, įvertinus abiejų šalių veiksmus vykdant sutartį, turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei delspinigius už praleistą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, taip pat ar 20 cm (o ne 15 cm, kaip buvo nurodyta darbų kiekių žiniaraštyje) skaldos pagrindo sluoksnio įrengimas laikytinas Sutartyje nenumatytais papildomais darbais.

Dėl šalių atsakomybės už Sutartyje nustatyto termino pažeidimą

43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutarties šaliai pažeidus savo sutartines prievoles, jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali kilti pareiga sumokėti savo kontrahentui netesybas ar atlyginti dėl sutartinių prievolių pažeidimo jo patirtus nuostolius.

44. CK 6.265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Vadinasi, taikant sutartinę civilinę atsakomybę turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu ši sandorio šalis prisidėjo prie pažeidimo padarymo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas.

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įrodyti, kad Sutarties 1.3 papunktyje nurodytų darbų (kelio statinio ir žemės sklypo kadastro duomenų bylų parengimas, suderinimas ir pateikimas VĮ „Registrų centras“) įvykdymas užtruko ne dėl jos kaltės ir ne nuo jos priklausančių aplinkybių, todėl delspinigiai už 86 dienų laikotarpį (nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. kovo 25 d.) buvo skaičiuojami nepagrįstai.

46. Siekiant įvertinti šiuos ieškovės argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija analizavo susiklosčiusią faktinę padėtį ir nustatė, kad ieškovei atlikus Sutarties 1.1. – 1.2. papunktyje nurodytus darbus ir rengiant rekonstruoto statinio (žiedinės sankryžos) kadastro duomenų bylą, t. y. vykdant darbus pagal Sutarties 1.3. papunktį, paaiškėjo, jog Sutartyje aptartų darbų vykdymo metu – 2020 m. kovo mėnesį – Vilniaus rajono savivaldybė įregistravo inžinerinį statinį (Parko gatvę), kurio ribos kirtosi su ieškovės įrengtos kelio žiedinės sankryžos ribomis. Tokia paaiškėjusi aplinkybė objektyviai neleido ieškovei įvykdyti Sutarties 1.3 papunktyje numatytų įsipareigojimų, nes dėl statinių ribų susikirtimo VĮ „Registrų centras“ negalėjo derinti ir tvirtinti jų kadastro bylų. Ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d. raštu informavo atsakovę apie tokią situaciją ir paprašė imtis veiksmų koreguoti statinių ribas (ieškinio priedas Nr. 2). Šalių atstovų 2020 m. gruodžio 10 d. susitikimo metu ieškovė siekė išspręsti atsiradusias kliūtis tolimesniam Sutarties vykdymui, tačiau ieškovei buvo nurodyta parengti statinio ir žemės sklypo kadastro duomenų bylas ir pateikti jas atsakovei. Tame susitikime buvo nuspręsta, kad tik po kadastro bylų parengimo bus vertinama faktinė situacija ir tolimesnis leidimų derinimas, paaiškinta, kad, esant poreikiui, direkcija kreipsis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl savivaldybės įregistruoto statinio ribų pakoregavimo (ieškinio priedas Nr. 3).

47. Ieškovės pasamdyta matininkė 2020 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku papildomai informavo atsakovę, kad VĮ „Registrų centras“ atsisakys registruoti parengtą žiedinės sankryžos kadastro bylą, nes naujai įregistruoto inžinerinio statinio (Parko gatvės) ribos kertasi su ieškovės rekonstruotu statiniu – žiedine sankryža. Atsakovė atsakė, kad tik gavusi VĮ „Registrų centras“ išvadą (atsisakymą registruoti kadastro duomenų bylas), atsakovė kreipsis į Vilniaus rajono savivaldybę, kad ši koreguotų statinio ribas – atitrauktų jas nuo kelio žiedinės sankryžos (ieškinio priedas Nr. 4).

48. Vykdydama atsakovės nurodymus, ieškovė atliko Sutarties 1.3 papunktyje nurodytus darbus ir, parengusi statinio kadastro duomenų bylą, 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė ją atsakovei suderinti (ieškinio priedas Nr. 5). Atsakovė statinio kadastro duomenų bylą suderino 2021 m. sausio 28 d. (ieškinio priedas Nr. 8). Ieškovė 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl statinio kadastro duomenų bylos suderinimo, tačiau VĮ „Registrų centras“ 2021 m. vasario 4 d. atmetė pateiktą derinti kadastro bylą, nustatęs, jog ieškovės rekonstruotas kelias (žiedinė sankryža) kertasi su kitu statiniu – Parko gatve (ieškinio priedas Nr. 9). Taigi VĮ „Registrų centras“ atsisakė derinti statinio kadastro duomenų bylą dėl tos faktinės aplinkybės, apie kurios egzistavimą ieškovė buvo įspėjusi atsakovę 2020 m. gruodžio 7 d. rašte.

49. Pastebėtina, kad pateikus statinio kadastro duomenų bylą atsakovei derinti, atsakovė 2021 m. sausio 15 d. pareikalavo kadastro byloje pakeisti statybos rūšį į kitokią, nei buvo nurodyta išduotame statybą leidžiančiame dokumente, tačiau ieškovei nesutikus su tokiu reikalavimu, buvo priimtas sprendimas statinio statybos rūšies nekeisti. Toks nepagrįstas reikalavimas irgi turėjo įtakos, kad statinio kadastro duomenų byla atsakovės buvo suderinta tik 2021 m. sausio 28 d. (derinimas truko nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 28 d.).

50. 2021 m. vasario 9 d. ieškovė pateikė atsakovei suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurios negalėjo rengti tol, kol su žemės sklypu nebuvo suderintos statinių ribos. 2021 m. vasario 10 d. atsakovės atstovas suderino ieškovės pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, po to ji buvo pateikta NŽT Vilniaus rajono skyriui. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. kovo 18 d. patvirtino ieškovės parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir ieškovė nedelsdama 2021 m. kovo 21 d. pateikė šią bylą VĮ „Registrų centras“. VĮ „Registrų centras“ 2021 m. kovo 25 d. suderino žemės sklypo kadastro duomenų bylą, po to ieškovė 2021 m. kovo 31 d. pakartotinai pateikė kelio statinio kadastro duomenų bylą VĮ „Registrų centrui“ ir 2021 m. balandžio 2 d. gavo išankstinės patikros žymą kelio statinio kadastro duomenų bylai.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos negalėjo užbaigti darbų, susijusių su atitinkamos dokumentacijos (kadastro bylų) parengimu, duomenų derinimu ir tikslinimu kadastro registre, ne dėl savo kaltės.

52. Kaip jau nurodyta, ieškovė, sužinojusi apie aplinkybes, trukdančias atlikti Sutartyje aptartus darbus (Sutarties 1.3 papunktyje numatytus darbus, susijusius su kadastro duomenų bylų parengimu ir derinimu), informavo apie tai ieškovę ir siekė taisyti susiklosčiusią situaciją, tačiau iš esmės dėl atsakovės netinkamų veiksmų (neveikimo), neracionalaus bendradarbiavimo, nepagrįstų reikalavimų, kadastro duomenų bylų rengimo ir derinimo darbai užsitęsė.

53. Nors atsakovė pažymi, kad ieškovė dėl iškilusių kliūčių vykdyti Sutartyje numatytus darbus kreipėsi į atsakovę tik 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. kai jau buvo pradelstas Sutartyje nurodytas darbų įvykdymo terminas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Sutartį išpildomosios dokumentacijos ir kadastro duomenų rengimo bei derinimo darbai sekė po paruošiamųjų darbų ir statybos darbų atlikimo (Sutarties 1.1 – 1.3 papunkčiai). Techninę priežiūrą vykdžiusi įmonė patvirtino, kad faktiškai visi statybos darbai buvo baigti 2020 m. gruodžio mėnesį (ieškinio priedas Nr. 6). Akivaizdu, kad tik po to, kai buvo atlikti statybos darbai ir pašalinti jų trūkumai, ieškovė galėjo vykdyti kito etapo darbus, t. y. rengti rekonstruoto kelio statinio ir žemės sklypo kadastro duomenų bylas, ir tuomet sužinojo apie kito statinio (Parko gatvės) įregistravimą kelio statinio ribose, kas sudarė objektyvią kliūtį tolesniems Sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.

54. Sutartyje nurodyto objekto statybos leidimą Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė 2019 m. liepos 10 d. Pagal jį buvo patvirtintas ir su Vilniaus rajono savivaldybės administracija suderintas Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5210 Bendoriai – Riešė – Kalinas sankryžos rekonstravimo techninis projektas bei kita projektinė dokumentacija. Tiek teikdama pasiūlymą viešajame pirkime, tiek sudarydama Sutartį bei ją vykdydama, ieškovė negalėjo numatyti, kad Vilniaus rajono savivaldybė 2020 m. kovo mėnesį įregistruos statinį (Parko gatvę) su atitinkamomis ribomis, kad toks faktas sudarys kliūtį ieškovei tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartinius įsipareigojimus neatlikus tą kliūtį šalinančių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, apie ką ji buvo tinkamai informuota.

55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinyje nesutinkama su atsakovės pozicija skaičiuoti delspinigius tik už laikotarpį, kuomet buvo rengiamos ir derinamos kadastro duomenų bylos, bet ne su atsakovės priskaičiuotais delspinigiais už vėlavimą atlikti kitus Sutarties 1.1 – 1.2 papunkčiuose nurodytus darbus. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai dėl pradelstų terminų visiems įsipareigojimams pagal Sutartį įvykdyti nėra aktualūs vertinant ieškovės veiksmus nagrinėjamos bylos kontekste (veiksmus rengiant ir derinant kadastro duomenų bylas) ir nepaneigia konstatuotos aplinkybės dėl atsakovės netinkamo veikimo (neveikimo).

56. Atsakovė, kuri buvo (turėjo būti) suinteresuota, kad darbai pagal Sutartį būtų atlikti tinkamai ir laiku, be kita ko, įsipareigojusi sudaryti ieškovei būtinas sąlygas Sutartyje nurodytiems darbams atlikti ir su darbais susijusioms paslaugoms teikti (Sutarties 2 punktas), nesiėmė aktyvių ir racionalių veiksmų darbų vykdymo kliūčiai (apie kurią buvo informuota ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. raštu) pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei, kaip patyrusiai aptariamų teisinių santykių dalyvei, turėjo būti žinoma bei suprantama, kad, nepašalinus ieškovės nurodytos objektyvios kliūties, tolesnis kadastro duomenų bylų rengimo ir derinimo darbų vykdymas bus beprasmis (atsakovė turėjo suvokti ir žinoti, kad ieškovės parengtus statinio kadastro duomenis bus atsisakyta derinti ir registruoti kadastro registre, apie ką ji buvo ne kartą informuota). Nepaisant to, šalių atstovų 2020 m. gruodžio 10 d. susitikimo metu atsakovė nurodė ieškovei rengti bei teikti derinimui statinio ir žemės sklypo kadastro duomenų bylas.

57. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent dėl atsakovės netinkamo veikimo (neveikimo) ieškovės įsipareigojimų dėl darbų, numatytų Sutarties 1.3 papunktyje, vykdymas užsitęsė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 10 d. (nepagrįstai duoto nurodymo rengti ir teikti derinti kadastro duomenų bylas dienos) iki 2021 m. kovo 25 d. (žemės sklypo kadastro duomenų suderinimo VĮ „Registrų centras“ dienos) atsakovė be pagrindo taikė ieškovei sutartinę civilinę atsakomybę ir skaičiavo delspinigius. Atsakovės netinkamo veikimo (neveikimo) įtaką Sutarties vykdymo uždelsimui patvirtina ir ta aplinkybė, kad tik po to, kai direkcija kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl Parko gatvės ribų koregavimo ir administracija 2021 m. vasario mėnesį pakoregavo Parko gatvės ribas, tikslindama šio statinio kadastro duomenis (VĮ „Registrų centras“ 2021 m. liepos 27 d. duomenų bazės išrašas apie inžinerinį statinį – Parko gatvę), VĮ „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 2 d. suderino ieškovės parengtą statinio (kelio) kadastro duomenų bylą.

58. Konstatavus, kad atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti ieškovei delspinigius nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. kovo 25 d. ir atsižvelgiant į tai, kad nurodytas laikotarpis apima visą ieškovės ieškinyje apibrėžtą nepagrįsto delspinigių skaičiavimo terminą (86 kalendorines dienas, už kurias, ieškovės vertinimu, delspinigiai neturėjo būti skaičiuojami), dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su delspinigių skaičiavimu ir taikymu, terminų kadastro duomenų byloms derinti nustatymu, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nedaro įtakos šalių ginčo išsprendimui.

59. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad kadastro duomenų bylų atnaujinimas ir suderinimas su VĮ „Registrų centras“ užsitęsė dėl nuo ieškovės, kaip rangovės, nepriklausančių priežasčių. Visgi, atmetęs ieškovės argumentus dėl pernelyg ilgai užtrukusio atsakovei pateiktos kadastro bylos derinimo (laikotarpis nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d.), teismas nusprendė, kad ieškovė sutartinių įsipareigojimų, susijusių su išpildomosios dokumentacijos parengimu, negalėjo laiku vykdyti ir toks vykdymo negalimumas truko 55 kalendorines dienas, o už 31 kalendorinę dieną atsakovė turėjo teisę skaičiuoti ieškovei delspinigius. Konstatavusi, kad atsakovės netinkamas veikimas (neveikimas) pasireiškė jau nuo 2020 m. gruodžio 10 d., kai ieškovei buvo nurodyta parengti kadastro duomenų bylas, žinant ir suprantant, kad duomenys nebus registruojami, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis ieškinio reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo ir skolos priteisimo buvo patenkintas tik iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja tiek šio teismo nustatytai aplinkybei, jog kadastro duomenų bylų atnaujinimas ir suderinimas užsitęsė dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, tiek apeliacinės instancijos teismo pirmiau padarytai išvadai dėl šalių veikimo įtakos įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti.

60. Pripažinus, kad nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. kovo 25 d. atsakovė delspinigius, sudarančius 28 431,34 Eur sumą, skaičiavo be pagrindo, neteisėtais pripažįstami ir atsakovės atlikti šios delspinigių sumos įskaitymai į atsakovės mokėtinas ieškovei sumas už atliktus darbus, nes laikytina, jog atsakovė neturėjo šios sumos dydžiu priešpriešinių reikalavimų ieškovei. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija tenkina ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą 13 223,87 Eur įskaitymą, nurodytą 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. raštuose, bei 15 207,47 Eur įskaitymą, nurodytą 2021 m. balandžio 2 d. rašte. Nepagrįstai atsakovės įskaityta 28 431,34 Eur suma priteisiama ieškovei už atliktus darbus (byloje nustatyta, kad atsakovė 13 223,87 Eur įskaitymą atliko iš ieškovės 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 7731/2020/68000204 nurodytos mokėtinos sumos, o 15 207,47 Eur įskaitymą atliko iš pagal Sutartį sulaikytų pinigų).

61. Vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, bei Sutarties 45, 65 punktais, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 procentų metinės kompensuojamosios palūkanos nuo šioje byloje ieškovei priteisiamos sumos. Palūkanos sudaro 925,64 Eur sumą. Palūkanos apskaičiuojamos taip: a) nepagrįstai įskaitytą 13 223,87 Eur sumą atsakovė turėjo ieškovei sumokėti iki 2021 m. sausio 1 d. pagal 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7731/2020/68000204; iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo pradelsta apmokėti 271 d., todėl priteistinos 785,46 Eur dydžio palūkanos (13 223,87* 8 %) : 365 * 271); b) nepagrįstai įskaitytą 15 207,47 Eur sumą atsakovė turėjo ieškovei sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 18 d.; iki ieškovės kreipimosi į teismą apmokėti buvo pradelsta apmokėti 42 dienas, todėl priteistinos 140 Eur dydžio palūkanos (15 207,47 * 8 %) : 365 * 42). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistinų kompensuojamųjų palūkanų bendra suma iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 29 d.) sudaro 925,64 Eur.

Šios nutarties 61 punkte nurodytų teisės normų pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. procesinės palūkanos nuo priteisiamos atlyginimo už darbus ir kompensuojamųjų palūkanų sumos – 29 356,98 Eur (28 431,34 Eur +925,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl darbų pripažinimo papildomais darbais ir apmokėjimo už juos

62. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atliktų darbų pripažinimo papildomais darbais ir apmokėjimo už juos. Ieškovės teigimu, viršijant Sutartį buvo papildomai atlikti kelio dangos įrengimo darbai – skaldos pagrindo iš nesurištojo mišinio įrengimas 5 cm didesniu sluoksniu, nei buvo numatyta darbų kiekių žiniaraščiuose, atitinkamai – ir ieškovės pateiktame pasiūlyme, jame nurodant tokių darbų įkainį. Pasak ieškovės, už atliktus papildomus darbus turi būti iš atsakovės priteistas 8 583,86 Eur atlyginimas.

63. Ieškovė aiškino, kad atliekant kelio dangos įrengimo darbus buvo pastebėta Pirkimo dokumentų neatitiktis: techniniame projekte nurodyta, kad darbų atlikimo metu ieškovė turi įrengti skaldos pagrindo sluoksnį iš nesurištojo mišinio 0/45 – 20 cm; darbų kiekių žiniaraštyje numatytas skaldos pagrindo iš nesurištojo mišinio 0/45 h – 0,15 m įrengimas; brėžinyje nurodytas skaldos pagrindo sluoksnis iš nesurištojo mišinio fr. 0/45 – 0,20. Ieškovės teigimu, siekiant tinkamai atlikti darbus, reikėjo rengti 20 cm (o ne 15 cm, kaip buvo numatyta darbų kiekių žiniaraščiuose) skaldos pagrindo sluoksnį. Atsižvelgusi į tai, ieškovė 2020 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į atsakovę, informuodama apie faktinę situaciją ir pateikdama skaičiavimus, kad papildomų darbų suma sudarys 8 583,86 Eur be PVM. Atsakovė su ieškovės prašymu sumokėti už papildomus darbus nesutiko, tik 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniame laiške nurodžiusi, kad ieškovė turėjo vadovautis pirkimo dokumentais, kurie yra svarbesni už darbų kiekių žiniaraščius, ir įvertinti tokių darbų (20 cm storio skaldos pagrindo sluoksnio įrengimo) atlikimo būtinybę.

65. Analizuojant klausimą dėl Sutartimi apibrėžtos darbų apimties, atsižvelgtina į tai, kad Pirkimo sąlygų 9 ir 14 punktuose nustatyta, jog perkamų darbų savybės apibūdinamos, o darbų kiekis (apimtys) nurodomas techninėse specifikacijose, teikiamose kartu su techniniais projektais. Pirkimo sąlygų 54 punkte papildomai nustatyta, kad apskaičiuojant kainą turi būti atsižvelgta į visas perkamų darbų apimtis, į pasiūlymo kainos sudėtines dalis, į techninės specifikacijos reikalavimus, į pirkimo sutarties projekte numatytą atsiskaitymo už atliktus darbus terminą bei į visus kitus šių pirkimo dokumentų reikalavimus.

66. Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“, UAB „Kelprojektas“ parengto techninio projekto dalyje „Kelio dangos konstrukcija“, 4.1.1. papunktyje „Rengiama dangos konstrukcija“ aiškiai nurodyta, kad rekonstruojamame kelio ruože turi būti parengtas skaldos pagrindo sluoksnis iš nesurištojo mišinio 0/45 – 20,0 cm (ieškinio priedas Nr. 29, p. 37); taip pat šiame priede esančiame brėžinyje „Projektinė dangos konstrukcija“ taipogi aiškiai nurodyta, kad suprojektuotas skaldos pagrindo sluoksnis iš nesurištojo mišinio fr. 0/45 – 0,20 (ieškinio priedas Nr. 29, p. 64). Darbų kiekių žiniaraštyje padaryta klaida (ją atsakovė pripažįsta) nurodant įrengiamo skaldos pagrindo sluoksnį. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste, sprendžiant dėl perkamų darbų kiekio nustatymo, ta klaida nebuvo (neturėjo būti) lemiama, teikiant pirkimo pasiūlymą, nes teisinga nuoroda dėl 20 cm skaldos pagrindo sluoksnio iš nesurištojo mišinio įrengimo buvo aiškiai fiksuota perkamų darbų techninėje dokumentacijoje (techniniame projekte, brėžinyje), kuria rangovė turėjo vadovautis tiek teikdama pasiūlymą viešojo pirkimo metu, tiek vykdydama sudarytą Sutartį.

67. Sprendžiant dėl darbų pripažinimo papildomais, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Sutarties 96 punktą rangovas turėjo prisiimti atsakomybę dėl papildomų darbų atlikimo tuo atveju jei juos buvo galima numatyti pagal užsakovo pateiktą techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat viešai prieinamą informaciją. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad teikdama pasiūlymą pagal darbų kiekių žiniaraštyje nurodytus pirkimo objekto duomenis, ji galėjo tikėtis, kad techninėje specifikacijoje numatyti darbai bus laikomi papildomais darbais ir už juos bus atlyginta papildomai. Sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų ir Sutarties sąlygų turinį, iš Sutarties 96 punkto ir Pirkimo sąlygų 9 ir 14 punktų teksto negalima daryti išvados, kad tik darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti darbai yra tie darbai, kuriuos Sutartimi įsipareigojo atlikti rangovas.

68. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kilus neaiškumui dėl tam tikrų pirkimo dokumentų nuostatų, ieškovė galėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo, patikslinimo Pirkimo sąlygų ir VPĮ nustatyta tvarka, tačiau to nedarė. Šiame kontekste pažymėtina, kad šalių teikiami argumentai dėl pirkimo dokumentų hierarchijos ir jų vertinimo nustatant pirkimo objektą, neturi esminės reikšmės, nes, kaip matyti iš Pirkimo sąlygų, jose vienareikšmiškai apibrėžta, kad pirkimo objektu esančių darbų kiekis ir jų savybės yra apibūdintos techninėse specifikacijose (Pirkimo sąlygų 9 ir 14 punktai).

69. Darbai, susiję su, kaip teigia ieškovė, „papildomo“ 5 cm skaldos sluoksnio įrengimu, negali būti laikomi papildomais darbais aukščiau nurodytų Sutarties nuostatų prasme, nes tokie darbai – 20 cm skaldos pagrindo sluoksnio įrengimas – buvo numatyti projektinėje dokumentacijoje, Pirkimo dokumentuose. Šiuos darbus ieškovė, kaip ir kiekvienas profesionalus, apdairus bei rūpestingas viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas (rangovas) galėjo ir turėjo numatyti, jų turinys (sudėtis) negali būti laikomi netikėtais, viršijančiais Sutarties objektą, išeinančiais už darbų apimties ribų.

70. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors Sutartis numatė papildomų darbų atlikimo galimybę ir nustatė tokių darbų apmokėjimo sąlygas, tačiau Sutarties 102 punkte buvo nurodyta, kad papildomus darbus rangovas gali pradėti vykdyti tik šalims pasirašius susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, kuris laikomas sudėtine Sutarties dalimi. Šiame Sutarties punkte taipogi nustatyta, kad tuo atveju, jei Rangovas vykdys papildomus darbus nesant susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, jis prisiima riziką dėl neapmokėjimo už papildomus darbus.

71. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama patvirtinti, kad gaus apmokėjimą už, jos teigimu, papildomai įrengtą skaldos pagrindo sluoksnį, tačiau toks raštas nelaikytinas šalių susitarimu dėl papildomų darbų vykdymo įforminimo. Vadinasi, ir šiuo aspektu ieškovės reikalavimas jos atliktus 20 cm storio skaldos pagrindo įrengimo darbus pripažinti papildomais darbais negali būti tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo

72. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sutartyje nustatytas terminas dokumentacijos parengimo darbams atlikti buvo praleistas dėl atsakovės veiksmų (neveikimo ir nepagrįstų reikalavimų ieškovei teikimo), kuriam (termino praleidimui) neturėjo įtakos ieškovės veiksmai. Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių elgesį vykdant Sutartį, taip pat pripažino, kad ieškovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, dėl kurių užtruko aptarti Sutarties vykdymo darbai, tačiau laikėsi pozicijos, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už 31 pradelstą kalendorinę dieną.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, neatitinka susiklosčiusios faktinės situacijos, todėl sprendimas iš dalies keistinas. Pripažinus, jog dėl Sutarties 1.3 papunktyje nustatytų darbų (kadastro duomenų bylų parengimo ir suderinimo) vykdymo termino praleidimo nėra neteisėtų ieškovės veiksmų, nėra pagrindo ir jos civilinei atsakomybei taikyti bei delspinigiams skaičiuoti. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. kovo 25 d. delspinigius skaičiavo nepagrįstai (už šį laikotarpį priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 28 431,34 Eur), todėl egzistuoja pagrindas ieškinio dalį tenkinti visiškai, t. y. pripažinti negaliojančiais atsakovės 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. gruodžio 8 d. bei 2021 m. balandžio 2 d. raštuose nurodytus 28 431,34 Eur dydžio įskaitymus ir priteisti ieškovei 29 356,98 Eur atlyginimą už darbus ir palūkanas (28 431,34 Eur nepagrįstai įskaityta suma + 925,64 Eur palūkanos).

74. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti atlyginimą už papildomus darbus, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

75. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

76. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 9 551,39 Eur, iš kurių 877 Eur buvo žyminis mokestis, 8 674,39 Eur – išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovės prašomos atlyginti teisinio atstovavimo išlaidos viršija civilinėse bylose teikiamos teisinės pagalbos užmokesčio maksimalius dydžius, nustatytus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), bei nustatė, kad, įvertinus bylos sudėtingumą ir pobūdį, ieškovei iš atsakovės galėtų būti priteista 6 424,47 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o iš viso – 7 301,47 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

77. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ji patyrė 4 341,48 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai, jų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniuose skunduose neginčijamos, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas, remiamasi pirmosios instancijos teismo nustatytu bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų už suteiktą teisinę pagalbą, dydžiu.

79. Atsižvelgiant į bylos baigties rezultatą apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 77 proc. reikalavimų) iš atsakovės ieškovei priteistina 5 622 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 1 433 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 4 189 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

80. Apeliacinės instancijos teisme šalys pateikė įrodymus apie papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 426 Eur žyminio mokesčio, atsakovė – 428 Eur. Ieškovė prašo priteisti 4 452,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė – 2 453,88 Eur.

81. Įvertinus šalių prašomų atlyginti teisinės pagalbos išlaidų dydį, nustatyta, kad jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio už apeliacinio skundo parengimą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžių, todėl spręstina dėl ieškovės patirtų 4 878,80 Eur dydžio (426 Eur žyminis mokestis ir 4 452,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos) bei atsakovės patirtų 2 881,88 Eur dydžio (428 Eur žyminis mokestis ir 2 453,88 Eur teisinės pagalbos išlaidos) išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

82. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė papildomai priteisti 18 926,71 Eur, ieškovei yra priteisiama 10 342 Eur suma, todėl pripažintina, kad tenkinama 55 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta 19 013,94 Eur ginčijama suma. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą iš esmės atmeta, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina tik 45 proc. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo išlaidų – 510 Eur ( 45 proc. nuo 1 132,56 Eur). Ieškovei iš atsakovės priteistina 55 proc. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme visų patirtų išlaidų – 2 683,34 Eur. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 173,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies tenkinti akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinio reikalavimai dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir skolos už darbus bei palūkanų priteisimo, iš šias sprendimo dalis išdėstyti taip:

„Pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ 2020 m. lapkričio 4 d., 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. raštuose nurodytus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus dėl 28 431,34 Eur sumos.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (juridinio asmens kodas 188710638) ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 1219497917) 28 431,34 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 34 centus) atlyginimą už darbus, 925,64 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 64 centus) palūkanas, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 356,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – iš atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ priteistą bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą padidinti iki 4 189 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų).

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinio reikalavimas dėl atlyginimo už papildomus darbus priteisimo, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (juridinio asmens kodas 188710638) ieškovei akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 1219497917) 2 173,34 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir 34 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.