Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. G. skundo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. Sp-168 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įregistravimo ir paskelbimo“ dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520‑70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atstovo nurodytas termino skundui dėl VRK sprendimo dalies panaikinimo paduoti praleidimo priežastis (pareiškėjo didelis užimtumas, rinkiminė kampanija, darbas Seime), pažymi, kad jos nelaikytinos aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą – jos yra subjektyvaus pobūdžio, priklauso išimtinai nuo pareiškėjo valios, be to, pareiškėjas turi įgaliotą atstovą – profesionalų teisininką (advokatą), kuris atstovauja jo interesams teisme. Pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, kad skundė teismui VRK sprendimo dalį, tačiau teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eR‑47‑822/2020 jo skundo nepriėmė. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjo atstovas skundą, kurio priėmimo klausimas yra nagrinėjamas, pateikė praėjus 16 dienų nuo minėtos teismo nutarties priėmimo, kas, atsižvelgiant į ypač trumpus skundo padavimo terminus nagrinėjamos kategorijos bylose, laikytina ilgu ir nepateisinamu delsimu siekiant apginti pareiškėjo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas terminą skundui dėl VRK sprendimo dalies panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, be to, terminas skundui paduoti buvo praleistas pakankamai ilgą laikotarpį. Aptartos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, atitinkamai, nepriimti jo skundo reikalavimo dėl VRK sprendimo atitinkamos dalies panaikinimo, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl jo 2020 m. rugsėjo 20 d. skundo „Dėl Vyriausiosios Rinkimų Komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. Sp-168 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įregistravimo ir paskelbimo“ ir jame nurodytų šiurkščių Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimų, ir priimti sprendimą dėl savarankiškų politinės kampanijos dalyvių statuso panaikinimo atskiriems politinės kampanijos dalyviams. Šis skundas Komisijai buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d.

VRK 2020 spalio 6 d. raštu teismui paaiškino, kad jos 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 20 d. skundo „Dėl Vyriausiosios Rinkimų Komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. Sp-168 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įregistravimo ir paskelbimo“ (Reg. Nr. 1-3594(7.9)) ir Komisijos protokoliniu nutarimu nuspręsta pavesti VRK pirmininko pavaduotojai – sekretorei S. M. parengti atsakymą, nustatyta tvarka jį suderinti ir išsiųsti (2020 m. rugsėjo 24 d. VRK posėdžio protokolo 18.2 p.). Taip pat Komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė, kad terminas išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 20 d. skundą nėra pasibaigęs.

Administracinėje jurisprudencijoje pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija pirmąja ir vienintele instancija nagrinėti iš rinkimų teisinių santykių kilusius ginčus yra išimtis iš bendros taisyklės, kad skundai dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų ar neveikimo pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose (ABTĮ 17 ir 20 str.). Todėl sistemiškai vertinant nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele instancija nagrinėja tik ginčus dėl VRK sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką (asmenis, turinčius teisę paduoti skundą, terminus ir pan.) nustato atitinkamas rinkimų ar Referendumo įstatymai. Tuo tarpu ginčai dėl kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R492-8/2012).

Prieš tai nurodytoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl bylos, kurioje pareiškėjas reikalavo įpareigoti VRK atlikti veiksmus, kartu neginčydamas sprendimo, kuriuo atitinkami veiksmai buvo atlikti kitaip nei to siekė pareiškėjas, priskirtinumo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas sprendimo, kuris nagrinėjamu atveju būtų ginčo dėl rinkimų apygardų sudarymo objektas ir ginčas dėl tokio sprendimo būtų sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, neginčijo. Tuo tarpu pareiškėjo reiškiamas reikalavimas dėl Komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus sudarant rinkimų apygardas, neskundžiant sprendimo, kuriuo šios rinkiminės apygardos buvo sudarytos, negali būti nagrinėjamas ABTĮ 124 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir skundą turi būti atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas skundo priskirtinumo, kai skundžiamas VRK vilkinimas atlikti veiksmus, klausimą, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nekėlė ginčo dėl konkretaus Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet skundė VRK, t. y. centrinio administravimo subjekto, vilkinimą, kuris vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis patenka į papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, konstatavo, jog pareiškėjo skundas turi būti paduodamas ir nagrinėjamas bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo. Taigi ABTĮ II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R502-31/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą (dėl VRK sprendimo dalies panaikinimo) atsisakyta priimti, antrasis skundo reikalavimas (įpareigoti atlikti veiksmus) laikytinas savarankišku, todėl šiuo atveju jis yra nagrinėtinas bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktais ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo P. G. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.