Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6968-867/2023 dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantas V. V. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6968-867/2023, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Žalos suma nepagrįsta. ESO rangovas priskaičiavo darbus, kurių nedarė, t. y. kabelio sužalojimo vietos nustatymas. Neatliktas darbas įvertintas 1 040,00 Eur suma. Kabelį atidengė kaltininkai – tvoros statytojai. Taip pat ESO nepaskaičiavo pažeistos įrangos nusidėvėjimo. Apeliantas dėmėjosi kiek galėtų kainuoti žalos ištaisymas, todėl paprašė elektros paslaugų įmonės paruošti analogišką sąmatą. Visus darbus įmonė įvertino 922,88 Eur be PVM. Įmonės pavadinimas nenurodomas jos atstovo prašymu.

9.2. Akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos paštas darbuotojai neatnešė pranešimo apie užvestą bylą. Apeliantas per vėlai surado pašto dėžutėje pranešimą apie užvestą bylą ar jos eigą, kadangi jis buvo pašto dėžutės dugne ir jo nesimatė. AB Lietuvos paštas pakartotinai neinformavo apie jam pristatytą siuntą.

10.1. 2022 m. lapkričio 21 d. buvo užfiksuotas įvykis, kad vykdant tvoros statybos darbus, žemėje gręždami duobę, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje, nesilaikyta elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Būtent dėl neteisėtų veiksmų buvo pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,4 kV elektros kabelių linija P387-KS3871 tarp kabelių spintų KS-721 – KS-728. Ieškovė atstatydama sugadintą turtą iki 2022 m. lapkričio 21 d. įvykio buvusios būklės, patyrė 4 259,75 Eur be PVM būtinų 0,4 kV elektros kabelių linijos P387-KS3871 tarp kabelių spintų KS-721 – KS-728 remonto išlaidų. Pranešime apie galimai padarytą administracinį nusižengimą atsakovas nurodė, kad gręžiant skylę tvorai pažeidė kabelį tarp KS-721 ir KS-728 iš P-387 prie KS-721. Atsakovas su padarytu pažeidimu sutiko, tačiau žalą atsisakė atlyginti nurodydamas, kad ieškovės rangovas pagal konkurso sąlygas turėtų skaičiuoti pigiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsisakymo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas į bylą pateikė papildomus įrodymus, t. y. Lokalinę sąmatą Nr. S001 ir 2022 m. lapkričio 30 d., atliktų darbų aktą Nr. EU-OTRTP-2213190. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti ieškovo teikiamus įrodymus į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir teismas juos priėmė bei dėl jų pasisakė. Todėl esant nurytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos apelianto pateiktus naujus įrodymus.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

16. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

17. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

18. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; 2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

19. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu buvo priimtas, nes atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškovės ieškinį.

20. Kaip jau minėta, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, apeliantas turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes pagrindinis pranešimas dėl sutikimo gauti elektroniniu paštu procesinius dokumentus siųstas 2023 m. birželio 9 d. 12:46 val. iš elektroninio pašto gabija.norvilaite@teismas.lt pateko į jo pašto nepageidaujamą elektroninio pašto skyrių, todėl laiku nebuvo pastebėtas. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės pirmiau paminėtus atsakovo argumentus iš esmės paneigia. Nustatyta, kad atsakovas 2023 m. gegužės 9 d. el. paštu patvirtino, jog sutinka jam skirtus procesinius dokumentus gauti jo el. paštu, o 2023 m. gegužės 11 d. el. paštu (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad jam skirtus procesinius dokumentus el. paštu iš teismo gavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas buvo įteikti tinkamai, t. y. 2023 m. gegužės 11 d., todėl atsakovas iki 2023 m. gegužės 26 d. turėjo teismui pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau to nepadarė.

22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad apie tai, jog teisme yra užvesta byla jo atžvilgiu jis nežinojo dėl to, kad AB „Lietuvos paštas“ jam neįteikė teismo pranešimo ir jis palikto pranešimo pašto dėžutėje nepastebėjo, kadangi pranešimas buvo jos dugne. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmiau nurodytus apelianto argumentus atmeta juos, kaip iš esmės deklaratyvius. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), registruotu paštu, pirmosios instancijos teismas atsakovui išsiuntė su byla susijusius procesinius dokumentus. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad į bylą sugrąžintas vokas su atsakovui skirtais procesiniais dokumentais. Kadangi atsakovui skirtų procesinių dokumentų įteikti nepavyko, jie grįžo neįteikti, pašto grąžintuose dokumentuose nurodyta, kad adresatas siuntos (duomenys neskelbtini) neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą.

23. Pažymėtina, kad atsakovas yra EPP vartotojas. Elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą ir kt. Šiuo atveju priėmus ieškovės ieškinį atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas buvo siunčiami per EPP. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas paskutinį kartą prie EPP buvo prisijungęs senokai, atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir kitu, jau minėtu būdu.

24. Taigi, kaip minėta atsakovas 2023 m. gegužės 9 d. el. paštu patvirtino, jog sutinka jam skirtus procesinius dokumentus gauti jo el. paštu, o 2023 m. gegužės 11 d. el. paštu (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad jam skirtus procesinius dokumentus el. paštu iš teismo gavo. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo elgesys buvo pasyvus. Atsakovas sužinojęs apie jam iškeltą civilinę bylą turėjo pareigą domėtis proceso eiga, savalaikiai teikti procesinius dokumentus ir kt.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas ne tik kad nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau ir neprašė pratęsti termino šiam procesiniam dokumentui pateikti, neprašė atnaujinti praleisto termino ir/ar pan. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovo pasyvumas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai, dėl kurių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nelaikytini svarbiomis priežastimis, apsunkinusiomis atsakovo galimybes įgyvendinti savo procesines teises bei vykdyti pareigas. Kitų argumentų ar įrodymų, kuriuos būtų pagrindo laikyti svarbiomis priežastimis, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

26. Be to, pažymėtina, jog vieninteliai apelianto pateikti įrodymai, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su žalos dydžiu yra Lokalinė sąmata Nr. S001 ir 2022 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktas Nr. EU-OTRTP-221319. Minėtais įrodymais apeliantas grindžia savo pareiškimą dėl 2023 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4521-867/2023, kuriuo teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 4 259,75 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2023 m. balandžio 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 96,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškime nurodydamas, jog žalos dydis apskaičiuotas netinkamai, kadangi ieškovės pateiktame 2022 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto Nr. EU-OTRTP-221319 esančioje 2.78 grafoje nurodytus darbus atliko tvorą statęs darbuotojas. Tačiau įvertinus minėtus atsakovo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktus įrodymus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, kad tam tikrų darbų nereikėjo atlikti, nes jo samdomas darbuotojas juos atliko ir atsakovo pateikta Lokalinė sąmata Nr. S001, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes nėra pateikta įrodymų apie atsakovo atliktus darbus tam, kad sumažinti žalos dydį, o pateikta Lokalinė sąmata Nr. S001, kaip atsakovas nurodo kainų palyginimui, nėra pasirašyta.

27. Taigi nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 287 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, 3 dalyje įtvirtinta būtent šalies, kuri siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo (šiuo atveju atsakovo), pareiga pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su byla, arba pareikšti prašymą teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių pati šalis negali gauti. Tai reiškia, kad atsakovas, teigdamas, jog darbus pagal ieškovės ir 2022 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte Nr. EU-OTRTP-2213190 nurodytoje grafoje 2.78 atliko pats, privalėjo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo objektyvių pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs pateiktus ieškovės įrodymus jų pagrindu pagrįstai ieškinį tenkino, o atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų nulemti kitokias teismo išvadas ir sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi šalys neprašė apeliacinės instancijos teismo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.