Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. tyčia sugadino nedidelės vertės turtą, o būtent: jis 2017 m. vasario 23 d., apie 04.24 val., supjaustė G. A. priklausančio automobilio „Seat Leon“, valstybinis Nr. EFZ 699, stovinčio prie daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinę padangą, taip padarydamas G. A. 170 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmai jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su šia kaimyne nėra pažįstamas, su ja nekonfliktuoja, nežino nei jos vardo, nei pavardės, susipažino kai ji padavė skundą. Kaimynė gyvena ketvirtame aukšte, jokių reikalų su ja neturėjo, tik pasisveikina, kai susitinka. Nusikaltimo, kuriuo kaltinamas jis nepadarė. Nurodyta, kad įvykis buvo 04.00 val., o policija atvyko tik 10.00 val. Jeigu liudininkas pamatė, kad jis kažką daro blogai kaimynei, tai kodėl iš karto nepaskambino policijai. Mano, kad liudininkui ji sumokėjo. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad atvažiavo policija. Jis rytais anksti kiekvieną dieną išeina, renka tarą. Išeina įvairiu laiku, t. y. ir 04.00 val., ir 05.00 val., ir 05.30 val., ir 06.00 val. Ten yra lošimų automatai ir ten geria alų, o jis surenka tarą. Gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daugiabučiame name nuo 1986 metų. Nepripažįsta ir nesutinka taikytis, siūlo kaimynei geriau žiūrėti savo meilužių. Jis anksti ryte rinko tarą, už gautus pinigus gali nusipirkti 1 kg mėsos. Jis tarą renka kiekvieną dieną, eina kada atsikelia. Jo namuose nebuvo, kai atvažiavo policija, bet buvo žmona. Nežino kodėl jam pareikšti tokie kaltinimai. Peiliuką nešiojasi, nes kartais reikia ką nors nupjauti. Jis gyvena trečiame aukšte, liudytojas – antrame. Kada buvo atvažiavę keturi jo anūkai (3-4 metų), pradėjo vakare bėgioti. Tai buvo atėjusi liudininko žmona ir sudrausmino, tik tiek, liudininkas atėjęs nebuvo. Šis kaimynas T. M. anksčiau buvo bendrijos pirmininkas, naujojo pirmininko nežino, neturėjo su juo reikalų. Peržiūrėjus vaizdo įrašą kaltinamasis paaiškino, kad kiekvieną dieną anksti ryte eina į darbą, įraše matosi, kad jis ėjo laiptine. Kieme jis buvo, bet gal žiūrėjo, kad tas automobilis stovi ne taip, nes oro padangose nebuvo, stovėjo nelygiai. Į automobilį žiūrėjo 3 metrų atstumu. Jis padangos nedūrė, nes jam nebuvo reikalo taip daryti, su kaimyne jis nesipyko, susitikęs pasisveikina. Jam tik įdomu, kodėl iš karto nekvietė policijos, kodėl skundą parašė po kažkiek mėnesių, kodėl liudytojas nešaukė per balkoną. Jis pragyveno 32 metus ir niekas nieko nesakė, viskas buvo gerai, su visais sutarė. Kodėl jis turi atsiprašyti nukentėjusiosios, jei nieko nepadarė.

Nukentėjusioji G. A. savo skundą palaikė ir parodė, kad ją tiesiog informavo kaimynas T. M., įvykis užfiksuotas, žala padaryta ir neatlyginta, medžiaga nufilmuota. Kaimynas vienintelis vyras toje šeimoje, kuris dar sveikindavosi ir kalbėdavo, o po įvykio visą laiką galvą nuleidęs vaikšto, nei sveikinosi, nebuvo jokių pokalbių, tik ji visą laiką ratais apeinama. Iš žmogaus matosi, kad padaręs negerai, pats nenori apie tai kalbėti. Gyvena tame pačiame name, su kaimynu A. T. nekonfliktavo. Prieš 23 dieną pas kaimyną buvo gimtadienis, kaimynas mėgėjas stikliuką pakilnoti. Gal kaimynas kažkam kitam norėjo pakenkti, gal susimaišė, bet esmė ta, kad ir liudininkas matė įvykį, nes rūkė virš stogelio balkone, ten labai gerai matosi. Liudininkas parašė jai žinutę, perskaičiusi ji jam paskambino. Kai paskambino liudytojas klausė ar ji neturi jokių konfliktų su kaimynais, į ką ji atsakė neigiamai. Kai kalbėjosi su liudininku telefonu, jis pasakojo ką matė. Kartu su liudininku apžiūrėjo automobilį, kvietė policiją, kuri atvažiavo apie 10.00 val., nes policijoje keitėsi pamaina. Jai taip niekada nebuvo atsitikę, niekas anksčiau nepjaustė padangų. Ji su kaimynu nekonfliktuoja, bet nežino kodėl jis taip padarė. Jeigu žmogus padarė žalą, tai turi ją atlyginti. Ji tokių dalykų nesiruošia atleisti, viena augina vaiką, pinigai nesimėto. Dėl šio įvykio ji sugaišo visą dieną, negalėjo dirbti – skambinosi su draudimu, reikėjo kviesti keltuvą, kad nutemtų, ieškoti padangų. Iš kaimyno T. M. gavo žinutę anksti: „kai perskaitysi, paskambink, tavo mašinos ratai supjaustyti“. Ji apie 07.30 val. išėjusi į lauką prie automobilio gerai matė sugadinimus, apie kuriuos ją informavo kaimynas T.. Jis padėjo jai vaiką pristatyti į mokyklą, jie kartu grįžo atgal ir ji liko laukti policijos. Liudininko ji nepapirkinėjo. Nėra susitarimo tarp kaimynų dėl automobilių laikymo aikštelėje. Jei užimta vieta, tai ji stato į kitą vietą. Kaltinamasis neturi automobilio. Toje pačioje vietoje ji jau ilgai stato savo automobilį. Namo bendrija turi vaizdo kameras, nes tai jau ne pirmas kartas, kai pjaustomi ratai. Ji nežino, kas stebi tas kameras, pirmininkas turi prieigą kamerų. Vaizdo įrašas ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas iš pirmininko. Ji pati matė tik vaizdo įrašą ir nuotraukas. Nei ji, nei liudininkas negalėtų iš niekur nieko kaltinti žmogaus. Liudytojas pirmiausia pranešė jai, ji iškvietė policiją. Prieš įvykį pas kaltinamąjį buvo audringas gimtadienis, buvo svečių, kaimynai garsiakalbiai žmonės, tačiau jai netrukdo. Ji gyvena 5 aukšte ir tikrai girdėjo gimtadienio šventimą. Kitą dieną įvyko šis įvykis dėl rato. Ji turi automobilio privalomąjį ir Kasko draudimus, dėl subadymo kreipėsi, tačiau padangų draudimas neatlygina. Nori, kad kaltinamasis suprastų ir suvoktų ką padarė ir, kad nekiltų daugiau noro taip niekam daryti, suprastų ir negalvotų, kad niekas nemato. Nori, kad jos atsiprašytų už jos įžeidinėjimus per posėdžius ir prašo patenkinti civilinį ieškinį.

Liudytojas T. M. parodė, kad yra ir kaltinamojo, ir nukentėjusiosios kaimynas. Viskas prasidėjo anksti ryte, kai išėjo iš savo buto ir išgirdo kaip virš jo buto atsidarė kito buto durys. Tada nuėjo į bendro naudojimo balkoną ir pamatė išeinantį žmogų. Asmuo ėjo link stotelės, prie stotelės sustojo, pusę minutės luktelėjo ir prisiartino prie nukentėjusiosios automobilio, pasilenkė prie kairės pusės galo. Po to jis (liudininkas) išgirdo besileidžiančios padangos garsą. Paskui asmuo nuėjo dairydamasis iki aikštelės vidurio, po to apsisuko, daiktą, panašų į peilį, įsidėjo į striukę ir nuėjo link prekybos centro. Jis tai matė. Neskambino policijai, nes nepatikėjo savo akimis tuo ką pamatė, norėjo įsitikinti ar tikrai buvo pradurta padanga, todėl išėjo į lauką įsitikinti - padanga tikrai buvo pradurta. Po to iš pirmininko gavo prisijungimo kodus ir pasižiūrėjo vaizdo įrašą. Vaizdo kamera yra laiptinėje ir kieme. Jo spėjimai pasitvirtino, kad tai buvo jo kaimynas A. T.. Kaltinamąjį ir visus namo gyventojus pažįsta, kadangi anksčiau buvo namo pirmininkas. Buvo ankstyvas rytas, apie 04.20 val., jis nematė tiesiogiai, kad kaltinamasis tą veiksmą darytų, bet matė, kaip A. T. pasilenkė prie automobilio ir girdėjo išeinančio iš padangos oro garsą. Nešaukė jam, nes norėjo tikrai įstikinti, kad jis taip padarė, be to nenorėjo šūkauti, nes namuose yra mažametis vaikas. Iš karto nepaskambino policijai, nes dar reikėjo įsitikinti, be to reikia ruoštis darbo dienai, todėl nematė reikalo iš karto tą daryti. Pats faktas jau įvyko, jis nieko jau pakeisti negalėjo. Kaltinamąjį jis gerai ir nenutrūkstamai matė. Kaltinamasis buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke iki kelių, tamsios spalvos kepure. Pradūręs padangą, kaltinamasis nuėjo per vidurį aikštelės dairydamasis su tuo pačiu įrankiu, su kuriuo ir pradūrė, paskui apsisuko ir nuėjo link prekybos centro. Neatsimena ar rankose kaltinamasis nešėsi krepšį. Su kaltinamuoju jokių konfliktų neturėjo, nebuvo jokio priešiškumo, susitikę pasisveikindavo, bendraudavo.

Iš 2017 m. kovo 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-1597-14, nustatyta, jog 2017 m. vasario 23 d. komisariate registruotas G. A. skundas, jog 2017 m. vasario 23 d. ryte gavo žinutę iš kaimyno, kad jai priklausančio automobilio „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), supjaustyta vairuotojo pusės galinė padanga. Išnagrinėjus surinktą medžiagą, kurioje užfiksuotos visos įvykio aplinkybės, asmenų rašytiniai paaiškinimai, foto ir vaizdo medžiaga, nustatyta, kad A. T. veikoje įžiūrimi požymiai nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, o ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo byloje neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui (b. l. 18-19).

Iš įvykio registracijos kortelės nustatyta, kad 2017 m. vasario 23 d. 07.44 val. pranešėja G. A. pranešė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, ryte apie 04.30 val., jos automobiliui „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), supjaustyta padanga. Įtariamąjį kaimyną A., apie 60 metų amžiaus, gyvenantį tame pačiame name, matė kitai kaimynas T. M., gyvenantis bute Nr. 29. Nukentėjusioji laukia prie automobilio (b. l. 22).

Iš 2017 m. vasario 23 d. policijos pareigūno A. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017 m. vasario 23 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. S. apie 08.30 val. gautas iškvietimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) laukia pranešėja, kuriai kaimynas iš buto Nr. 33 peiliu pradūrė padangą. Visą veiksmą matė kaimynas T. M. iš buto Nr. 29, pateiktas telefono numeris, gali paliudyti. Pareigūnams paskambinus į buto Nr. 33 duris, duris atidarė L. T., kuri pasakė, kad jos vyras A. T. negalėjo taip pasielgti, jo namuose nebuvo. G. A. pasakė, kad dėl sugadintos padangos kreipsis į 1 PK. Informacija buvo pranešta į VPK OVS BD. Automobilis buvo užfiksuotas fotonuotraukose (b. l. 23-25).

UAB „R2L“ 2017 m. vasario 23 d. PVM sąskaita faktūra ir fiskalinis čekis patvirtina, kad už automobilio „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangų montavimą/balansavimą/keitimą, 2 vnt. sumokėta 170 eurų (b. l. 26).

2017 m. vasario 27 d. patikslinime T. M. nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. būdamas savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie 04.22 val., išėjo iš savo buto į laiptinę ir išgirdo, kaip virš jo gyvenantys kaimynai atidarė savo buto duris ir iškvietė liftą. Tuo metu jis nuėjo į bendrojo naudojimo balkoną ir pamatė, kad kaimynas gyvenantis virš jo ((duomenys neskelbtini)) eina link viešojo transporto stotelės. Apie 04.24 val. tas pats kaimynas priėjo prie kaimynės sidabrinės spalvos automobilio „Seat Leon“ ir pasilenkė prie automobilio kairės pusės galo. Netrukus išgirdo nusileidžiančios padangos garsą (vėliau paaiškėjo, kad padanga buvo prapjauta. Po padangos prapjovimo kaimynas vėl grįžo prie viešojo transporto stotelės, o po to vėl atėjo į automobilių aikštelę, dairydamasis į kitas transporto priemones, rankoje turėjo į peilį panašų daiktą. Apsidairęs kaimynas nuėjo link parduotuvės „Norfa“. Nežino, dėl kokių priežasčių kaimynas taip pasielgė (b. l. 29).

2017 m. kovo 1 d. paaiškinime A. T. nurodė, kad jis 2017 m. vasario 23 d., apie 04.00 val., išėjo iš namo esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ėjo link parduotuvės „Norfa“ pusės, kadangi rytais renka tuščią tarą. Automobilių aikštelėje, kuri randasi prieš (duomenys neskelbtini) namą, jis nebuvo, prie automobilio „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs nebuvo, automobilio padangos nesugadino, automobilį matė iš 5 metrų atstumo. Išeidamas iš minėto namo jokio peilio neturėjo (b. l. 30).

Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. T. išeina iš laiptinės ir automobilių stovėjimo aikštelėje prieina prie automobilio „Seat Leon“ bei pasilenkia prie automobilio galinės kairės pusės (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo parodymus paneigia liudytojo T. M. parodymai ir paaiškinimas, nukentėjusiosios G. A. parodymai bei rašytiniai paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas su automobilio „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis, vaizdo įrašas ir kita bylos medžiaga.

Nustatyta, kad 2017 m. vasario 23 d., apie 04.24 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pradurta automobilio „Seat Leon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. A., vairuotojo pusės galinė padanga. Liudytojas T. M. tiek apklausiamas policijos komisariate, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad nurodytą dieną, apie 04.24 val., tiesiogiai matė, kaip jo kaimynas A. T. priėjo prie automobilio „Seat Leon“ kairės pusės galo ir pasilenkė. Kaip kaimynas dūrė į padangą nematė, tačiau išgirdo nuleidžiamos padangos garsą, vėliau pamatė, kaip A. T. atsitraukia nuo automobilio, rankoje laikydamas daiktą panašų į peilį. T. M. nurodė, kad pradžioje negalėjo patikėti tuo, ką pamatė, todėl išėjęs į lauką įsitikino, kad automobiliui pradurta padanga. Žinodamas apie sumontuotas name stebėjimo kameras, kreipėsi į pirmininką, kuris jam suteikė prieigą prie kamerų. Pažiūrėjęs vaizdo įrašą įsitikino, kad būtent kaimynas A. T. prapjovė kaimynės G. A. automobilio padangą. T. M. patvirtino, kad buvo prietema, bet jis nenutrūkstamai matė ir stebėjo kaimyno veiksmus. Teismas neturi pagrindo vertinti liudytojo T. M. parodymus kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti, nes proceso metu nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį A. T., jie nebuvo susipykę ir nekonfliktavo. T. M. patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo kaimynai, paaiškino, kad anksčiau jis buvo namo pirmininkas, todėl pažįsta visus namo gyventojus. Santykiai su abiem kaimynas yra kaimyniški, susitikus pasisveikina, jokių konfliktinių situacijų su šiais kaimynais nėra turėjęs. Šis liudytojas išsiaiškinęs parašė žinutę nukentėjusiajai, pranešdamas apie supjaustytą jos automobilio padangą, nukentėjusiai paskambinus pranešė kas tai padarė. Vaizdo įrašas patvirtina, kad būtent A. T. išeina iš namo laiptinės ir prieina prie automobilio „Seat Leon“ kairės pusės galinės dalies. Įvertinus išdėstytus įrodymus, atmestina prielaida, kad minėto automobilio padangą galėjo prapjauti kitas asmuo, nes A. T. buvo priėjęs prie automobilio „Seat Leon“ kairės pusės galo, rankoje turėjo peilį. Teismo posėdyje A. T. taip pat patvirtino, kad visada nešiojasi sulankstomą peiliuką, nes gali reikėti ką nors nupjauti. Liudytojas T. M. patvirtino, kad matė būtent A. T. prie automobilio, o A. T. būnant pasilenkusiam prie automobilio, aiškiai girdėjo išeinančio oro šnypštimą. Kai nukentėjusioji atvyko minėtu automobiliu prie (duomenys neskelbtini) namo ir pastatė jį automobilių stovėjimo aukštelėje, automobilio padangos buvo nepažeistos.

Nukentėjusioji G. A. nurodė, kad dėl pardurtos padangos, kuri tapo netinkama eksploatuoti, jai reikėjo keisti ir kitą galinę padangą, todėl teismas įvertinęs pateiktus įrodymus dėl padarytos 170 Eur žalos (b. l. 9), sprendžia, kad kaltinamasis A. T. padarė žalą, kuri didesnė 3 MGL, bet neviršija 5 MGL. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. T. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. A. byloje pareiškė 170 eurų civilinį ieškinį (b. l. 1-2). Civilinis ieškinys dėl 170 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų A. T. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).

Skirdamas bausmę A. T., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, yra senatvės pensininkas, į sugadinto turto vertę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui, nustatytam BK 47 straipsnyje už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę – 3 MGL (112,98 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. T. civilinei ieškovei G. A. 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Medžiagą, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-15974-17 (ir vaizdo įrašą), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.