Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-07-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-181-993/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-26
Bylos Nr.
II-181-993/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01299-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-181-993/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01299-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 16.9.3.; 21.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant skundą padavusio asmens atstovui advokato padėjėjui S. T.,nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens A. T. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-100177684-17 panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovas advokato padėjėjas S. T. skundu prašo panaikinti 2017 m. gegužės 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-1001776484-17 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad A. T. transporto priemonė stovėjo ne ant žolės ar vejos. Minima vieta daugiabučio namo gyventojų jau nuo seno yra naudojama transporto priemonių stovėjimui – šioje vietoje yra paklota asfalto – žvyro danga, nėra įrengti borteliai, kurie nurodytų važiuojamosios dalies ribą. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Atsiliepimas

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į A. T. atstovo advokato padėjėjo S. T. skundą nurodė, kad teiginys, jog automobilis nestovėjo ant vejos yra gynybinė versija, kadangi analizuojant foto nuotraukas matyti, kad A. T. automobilis stovi būtent ant žalios vejos, o ne ant žvyruotos dangos. Kaip matyti, iš asmens baustumo pažymos, A. T. yra baustas administracine tvarka už analogišką nusižengimą. KET sąvoka „veja“ nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl ji suprantama taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje – veja laikoma tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį, kaip žinoma iš byloje surinktų įrodymų, veja pažeidimo vietoje yra suformuota, prižiūrima seniūnijos.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atstovas advokato padėjėjas S. T. palaikė skunde nurodytus argumentus. Teismo posėdyje papildomai nurodė, jog ginčo vieta yra daugiabučio, kuriame virš 20 metų gyvena A. T., kiemas. Visą laiką, kol neįvyko konfliktas su kaimyne, jokių problemų dėl automobilių statymo namo kiemo teritorijoje nebuvo. Dalis gyventojų šalia namo statė ir iki šiol stato automobilius. Tai pavaizduota pridėtuose nuotraukose. Kilus konfliktui, kaimynė ne kartą skambino į policiją, kad būtent A. T. savo automobilį stato ant žalios vejos. Su tokiu argumentu nesutiktina, nes žalios vejos ginčo vietoje nėra. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad žolė neauga, namo kiemo danga ištrupėjusi, žvyruota, jokių aiškių ribų, atskiriančių važiuojamąją kelio dalį, bortelių ar linijų, nėra. Miesto detaliajame plane raudonųjų linijų, pažymėtų prie Varnių g. 28-ojo namo, nėra. Todėl namo gyventojams nėra galimybės suvokti, kur galima statyti automobilį, o kur ne. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių policijos valdyba kitoje analogiškoje byloje pripažino, kad A. T. statė automobilį ne ant žalios vejos, tačiau šioje byloje jau argumentuoja, kad vis dėl to statė ant žalios vejos. Ginčo vietoje nėra ne tik žalios vejos, bet ir želdinių ar želdynų ir tai patvirtina žemėlapio nuotraukos, patalpintos Kauno miesto savivaldybės Želdynų ir želdinių inventorizavimo sistemoje. Dėl šių argumentų kyla pagrįstų abejonių, kad A. T. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, todėl visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo A. T. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2017 m. kovo 15 d. 22. 59 val. – 2017 m. kovo 16 d. 07.26 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti transporto priemonių stovėjimui neskirtoje vietoje.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentais ir daro išvadą, kad šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, kad A. T. automobilis, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo ant žalios vejos. Iš skundo byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 10, 11, 32, 37-42), taip pat iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų (b. l. 5-6), matyti, kad aiškios vejos, t.y. specialiai suformuotos, žole apsėtos pievelės, A. T. statomo automobilio vietoje, nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija su tokiu argumentu kitoje analogiškoje byloje sutiko (b. l. 43). Automobilio stovėjimo vietoje pat nėra želdinių ar želdynų. Tą patvirtina Kauno miesto savivaldybės Želdynų ir želdinių inventorizavimo sistemoje esantis Kauno želdynų ir želdinių žemėlapis (b. l. 13-14).

Pažymėtina, kad kaip matyti, iš pateiktų fotonuotraukų, (duomenys neskelbtini) namo kiemo asfaltas ištrupėjęs, žvyruotas, jokių aiškių kiemo ribų nėra, taip pat nėra įrengtų bortelių, linijų, kelkraščių, kuriais būtų atkirta važiuojamoji dalis. Kelio ženklų, kurie draustų transporto priemonių stovėjimą, taip pat nėra. Šios aplinkybės patvirtina, kad ne tik A. T., bet kitiems namo gyventojams nėra galimybės suvokti, kad šioje vietoje automobilius statyti draudžiama. Nuotraukos be kita ko ir patvirtina, kad šalia namo automobilius stato ne tik A. T., bet ir kiti namo gyventojai.

Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje ir skundo byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. T. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl nepakanka duomenų teigti, kad A. T. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina, nesant A. T. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. T. atstovo advokato padėjėjo S. T. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-100177684-17 panaikinti ir bylą A. T. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Averkienė