- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- I-5570-168/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, susipažinusi su M. L. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014-01-09 gautas M. L. skundas, kuriame jis teismo prašo:
panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2013-12-16 nutarimą Nr. 23-6196 ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, priteisti 1 800 Lt materialinės žalos už sugadintus rūbus ir dingusius daiktus bei 45 000 Lt neturtinės žalos dėl patirto žeminimo ir gąsdinimo, laikymo kameroje, kurioje nėra nei vandens, nei tualeto, socialinių ir asmeninių santykių žlugdymo bei dėl to, kad nuo 2012-07-31 nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su artimaisiais;
įpareigoti Kalėjimų departamentą, kad paruoštų Bausmių vykdymo kodekso pataisą, leidžiančią pasimatymus, esantiems drausmė grupėje;
atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes neturi galimybės dirbti, daugiau jo kitų pajamų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, kai byla nepriskirtina tam teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad bylos administraciniuose teismuose nagrinėjamos pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinių priskyrimą teismams.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas, kuris turi būti konkretus ir aiškus, kad išnagrinėjus skundą, teismui nekiltų abejonių dėl to, ko pareiškėjas siekia, kreipdamasis į teismą.
Pareiškėjas pirmame reikalavime ginčija Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-12-16 sprendimą Nr. 2S-6196, kuris priimtas išnagrinėjus jo skundą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013-11-18 nutarimo Nr. 2163. Pareiškėjas skunde išdėstė aplinkybes, kodėl jis nesutinka su nutarimu, t. y. skirta nuobauda – 6 mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas. Taigi, šiuo atveju pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes ir sukelia Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013-11-18 nutarimas Nr. 2163, kurio jis teismui nepateikė, todėl atsakovu turėtų būti Marijampolės pataisos namai, o Kalėjimų departamentas – trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes pareiškėjo skundą išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Atsižvelgus į tai, jei pareiškėjas nesutinka su minėtais sprendimais, jis turėtų prašyti panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013-11-18 nutarimą Nr. 2163 bei Kalėjimų departamento 2013-12-16 sprendimą Nr. 2S-6196.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Minėtos nuostatos rodo, kad Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi, atsakovas šiuo atveju turėtų būti Marijampolės pataisos namai, kurių buveinė Sporto g. 7, Marijampolėje, todėl byla dėl pareiškėjo keliamo ginčo būtų teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio 7 dalis). Tokio pobūdžio ginčų išskirtinio teismingumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nenustatyta. Pareiškėjo savarankiško reikalavimo Kalėjimų departamento atžvilgiu nesuformulavo.
Pareiškėjas antrame reikalavime teismo prašo priteisti 1 800 Lt turtinės žalos ir 45 000 Lt neturtinės žalos. Įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, matyti, kad jam galimai žala (turtinė ir neturtinė) atsirado dėl netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės pataisos namuose.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (Civilinio kodekso 6.271 str.), todėl atsakove byloje dėl žalos atlyginimo yra Lietuvos valstybė. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimu Nr. 932, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų (veiksmų) atsirado žala. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi pateikti teismui skundą ir jame tiksliai suformuluoti reikalavimus atsakovei, t. y. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.
Atsižvelgus į tai, pareiškėjo 1 ir 2 reikalavimas atsisakytini priimti, kaip nepriskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Trečiame reikalavime pareiškėjas prašo įpareigoti Kalėjimų departamentą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą. Šis pareiškėjo reikalavimas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir negali būti nagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Teismui nesuteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, šis reikalavimas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio yra procesinio pobūdžio klausimas svarstytinas sprendžiant skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 149 straipsniu,
nutaria:
Atsisakyti priimti M. L. skundą.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis su skundu (dėl reikalavimo panaikinti nutarimą, sprendimą bei atlyginti žalą) turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.