- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2-1310/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- Nordea Finance Lithuania
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu, civilinėje byloje Nr. 2-2311-585/2012 pagal ieškovo Nordea Finance Lithuania ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Transmota“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš S. M. 276 871,66 EUR skolą, 254 257,58 EUR nuostolius, 24 456 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų palūkanas už priteistą skolos ir nuostolių sumą nuo 2012 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo UAB Nordea Finance Lithuania naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo panaikinimo ir prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismui 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakius patenkinti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, atsakovas pateikė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą iki 2013 m. sausio 14 d. sumokėti nustatytą žyminį mokestį.
2013 m. sausio 14 d. apeliantas išsiuntė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.
2013 m. kovo 1 d. apelianto atstovas pateikė prašymą prijungti mokėjimo nurodymą prie apeliacinio skundo bei pridėjo mokėjimo nurodymo kopiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė grąžinti S. M. apeliacinį skundą ir laikyti jį nepaduotu. Nurodė, kad apelianto teisė pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pasibaigė 2013 m. sausio 14 d. Konstatavo, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nesustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatyto termino skaičiavimo, o prašymas pratęsti šį terminą nebuvo pateiktas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis netenkinti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo įsiteisėjo 2013 m. vasario 12 d.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovo apeliacinį skundą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš teismo nutarties neaišku, ar teismas laiko, kad terminas atsakovui sumokėti žyminį mokestį pasibaigė 2013 m. sausio 14 d., ar 2012 m. vasario 12 d. Teismas nei po 2013 m. sausio 14 d., nei priėmęs 2013 m. sausio 30 d. nutartį, nei pastarajai nutarčiai 2013 m. vasario 12 d. įsiteisėjus negrąžino apeliantui apeliacinio skundo. Dėl minėtų aplinkybių apeliantas manė, kad dar turi laiko sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. 2013 m. vasario 28 d. gavęs pinigų, apeliantas paskambino į Vilniaus apygardos teismą ir sužinojo, kad jo apeliacinis skundas dar nėra grąžintas, todėl sumokėjo žyminį mokestį ir kitą dieną pateikė banko kvitą.
2. Nesutinka su teismo teiginiu, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nesustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatyto termino skaičiavimo. Jeigu apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtų patenkintas, tai mokėti apeliantas turėtų tik po apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Be to, netenkinęs apelianto prašymo, teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartyje turėjo nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar šis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi apeliantui buvo nustatytas terminas iki 2013 m. sausio 14 d. sumokėti nustatytą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. 2013 m. sausio 14 d. apeliantas pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apelianto teisė pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pasibaigė 2013 m. sausio 14 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada, kadangi aplinkybė, jog apeliantas pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, leidžia teigti, jog procesinis terminas nepasibaigė. Pagal CPK 77 straipsnio 1 d. teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Nors apeliantas nepateikė prašymo pratęsti šį terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą buvo pateiktas paskutinę nustatyto termino dieną, turėjo savo iniciatyva pratęsti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. sausio 30 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas neišsprendė apeliacinio skundo grąžinimo apeliantui klausimo (CPK 316 str. 2 d.). Apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir nutarta jį grąžinti apeliantui tik 2013 m. kovo 1 d. nutartimi, t.y. po to, kai gautas apelianto prašymas prijungti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį.
Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartyje neišsprendęs nei termino žyminiam mokesčiui sumokėti pratęsimo, nei apeliacinio skundo grąžinimo klausimų, situaciją paliko neaiškią ir taip pažeidė procesines teisės normas. Todėl atsižvelgiant į apelianto teisėtus lūkesčius bei siekiant užtikrinti atsakovo teisę į apeliaciją, dėl aukščiau nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato bylos šalims pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui.