Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-15 · Administracinė byla Nr. A-442-611-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-15
Bylos Nr.
A-442-611-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
S., S. G.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442 - 611/2010Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3.1; 9.8.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovui M. U.,atsakovo atstovei Agnei Pimpytei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Donatui Girskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Tauragės AVMI) 2008 m. liepos 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-12 priėmė sprendimą negrąžinti pareiškėjui 2007 m. rugsėjo 7 d. prašyme nurodytos 70 650 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau - ir GPM) sumos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 68-245 patvirtino Tauragės AVMI 2008 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 5-3-12. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. S-294(7-272/2008) patvirtino VMI 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 68-245.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Komisijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. S-294(7-272/2008) ir VMI 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 68-245.

Paaiškino, kad jo tėvai 2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi jam padovanojo žemės sklypą bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su garažu, kuriuos jis vėliau pardavė. Teigė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, jog dovanojimo sandoriu buvo siekta mokestinės naudos pareiškėjo tėvams ir sandoris buvo tik formalus. Nurodė, kad šiuo dovanojimo sandoriu iš tikrųjų buvo siekta apdovanoti pareiškėją. Pareiškėjas, vėliau pardavęs padovanotą turtą, pats gavo pajamas, kurios buvo panaudotos jo paties reikmėms.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiškėjo tėvai S. G. ir R. G. vykdė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo individualią veiklą. 2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi jie padovanojo pareiškėjui (jų sūnui) 0,0926 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su garažu. Pareiškėjas šį dovanotą turtą 2007 m. liepos 27 d. sutartimi pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Jovainė“ (toliau – ir UAB „Jovainė“), kuri išskaičiavo GPM iš pareiškėjui išmokėtų pajamų. Pareiškėjas kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydamas jam Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 32 straipsnyje numatyta tvarka grąžinti išskaičiuotą GPM, nes dovanoto turto vertė pagal dovanojimo sandorį (įsigijimo kaina) buvo tokia pati kaip pardavimo kaina (GPMĮ 19 str.). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju sumokėtas (išskaičiuotas) GPM pareiškėjui negali būti grąžintas, nes iš patikrinimo metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog minėtu dovanojimo sandoriu buvo siekta mokestinės naudos. Jeigu ginčo turtą pareiškėjo tėvai būtų tiesiogiai pardavę UAB „Jovainė“, tuomet jie būtų turėję mokėti GPM nuo gautų pajamų. Tačiau šiuo atveju buvo formaliai sukurta tarpinė grandis (dovanojimo sandoris), kuria buvo siekta padidinti turto įsigijimo kainą. Tokiu būdu padidinus turto įsigijimo kainą ir atsižvelgus į tai, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 19 punktą, tėvų dovanos vaikams yra neapmokestinamos, buvo formaliai sukurta situacija, kai iš ginčo turto pardavimo UAB „Jovainė“ pajamų atėmus padidintą turto įsigijimo kainą, nebereikėjo mokėti GPM. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju pagrįstai buvo taikytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalyje numatytas turinio viršenybės prieš formą principas ir pagrįstai buvo nuspręsta negrąžinti pareiškėjui GPM.

Tretysis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius mokestį apskaičiavo pagrįstai taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 str. 1 d.). Pareiškėjas buvo tik tarpininkas tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos, kad būtų išskaidyta pareiškėjo tėvų vykdyta individuali veikla. Mokesčio bazė pareiškėjui buvo perkelta formaliai. Šiuo atveju laikytina, kad žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu ir garažu pardavė S. G. ir R. G., kurie siekė nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų. Mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 32 straipsnyje numatyta tvarka perskaičiuoti ir grąžinti pajamų mokesčio permoką yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad nuo nekilnojamojo turto dovanojimo pareiškėjui (2007 m. liepos 24 d.) iki jo pardavimo UAB „Jovainė“ (2007 m. liepos 27 d.) praėjo itin trumpas laiko tarpas - trys dienos, o turtas buvo parduotas už tokią pačią kainą, kokia jis buvo įvertintas dovanojimo sutartyje. Pareiškėjas negalėjo pateikti konkrečių duomenų apie jam dovanotą nekilnojamąjį turtą, šio turto buvimo vietą žinojo tik apytiksliai. Visus gautus pinigus iš pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos paėmė jo brolis R. G., kuris buvo tiek jo, tiek jo tėvų įgaliotinis. Nei pareiškėjas, nei R. G. iki patikrinimo akto surašymo dienos neatvyko ir nepateikė paaiškinimo apie gautų pardavimo pajamų panaudojimą. Kita reikšminga aplinkybė yra tai, kad 2007 m. liepos 24 d. S. G. po vieną žemės sklypą su nebaigtais statyti statiniais padovanojo trims savo sūnums: pareiškėjui, Ž. G. ir R. G.. Prieš dovanojimo sutarties pasirašymą žemės sklypai su nebaigtais statyti statiniais buvo įvertinti turto vertintojo ir pareiškėjas bei Ž. G. juos 2007 m. liepos 27 d. pardavė UAB „Jovainė“, o R. G. - fiziniam asmeniui. Dovanojimo sandoris įvyko 2007 m. liepos 24 d., o kitą dieną, t. y. 2007 m. liepos 25 d., UAB „Jovainė“ pareiškėjui į sąskaitą pervedė 121 000 Lt avansą už žemės sklypą su nebaigtais statyti statiniais. Galutinis atsiskaitymas už parduotą žemės sklypą su nebaigtais statyti statiniais įvyko 2007 m. liepos 31 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pažymėjo ir neginčijo, kad mokestinės naudos iš dovanoto turto pardavimo siekė pareiškėjo tėvai, o ne pats pareiškėjas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas paaiškino, jog dalis pinigų, gautų už parduotą ginčo turtą, buvo panaudota atliekant jo būsto remontą, įsigyjant buitinę techniką, baldus, o taip pat už likusią pinigų sumą jis rengiasi pirkti žemės sklypą, kuriame statys gyvenamąjį namą už žymiai mažesnę kainą (šią aplinkybę, anot pareiškėjo, patvirtina jo pateikiama preliminarios sutarties kopija). Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų (mokėjimo kvitų, sąskaitų, garantijų ir pan.), patvirtinančių, kur jis išleido gautus pinigus. Preliminarios sutarties sudarymas dar nereiškia, kad ateityje bus sudaroma pagrindinė sutartis. Pareiškėjo pateikta preliminari sutartis turto pirkimui - pardavimui ir namo statybai organizuoti sudaryta 2008 m. gruodžio 18 d.. Ši sutartis pateikta tik teismui. Pareiškėjo argumentas dėl preliminarios sutarties sudarymo vertintinas kritiškai, nes nepaneigia mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių. Teismas nurodė, kad byloje ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas dėl jų panaikinimo atmestinas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pateikia šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo tėvai jam pardavė žemės sklypą su nebaigtu namu siekdami nemokėti GPM. Tėvai siekė jį paremti finansiškai. Šiuo atveju mokestinę naudą iš dovanojimo ir vėliau turto pardavimo gavo tik jis, nes būtent jis disponavo gautais pinigais. Sutiktina, kad jeigu jo tėvai patys būtų pardavę nekilnojamąjį turtą, jiems būtų tekę sumokėti mokesčius ir tuomet pareiškėjui būtų padovanota mažesnė pinigų suma nei jis gavo pats atlikęs pardavimą. Tačiau tai, kad vienas iš būdų asmeniui yra ekonomiškai tikslingesnis, negali būti pagrindas teigti, jog jį pasirinkdamas, asmuo piktybiškai siekia mokesčio nemokėjimo. Pareiškėjo R. G. buvo atvykęs pas mokesčių administratorių ir pateikė paaiškinimus dėl esamos situacijos.

2. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktus įrodymus apie panaudotas lėšas. Jis teismui pateikė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį ir pakvitavimą apie tai, jog visiškai pašaliniam asmeniui sumokėjo 50 000 Lt siekdamas įsigyti nekilnojamąjį turtą. Šį nekilnojamąjį turtą jis nusprendė įsigyti žymiai vėliau nei prasidėjo mokestinis ginčas. Apie tai, jog susidarius palankiai rinkos situacijai, jis sieks įsigyti nekilnojamąjį turtą, jis buvo nurodęs ir mokesčių administratoriui. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ateityje nebus sudaroma pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis.

3. VMI nepagrįstai pareiškėjui perkėlė prievolę įrodyti pinigų panaudojimo faktą. Visi gauti pinigai už parduotą ginčo nekilnojamąjį turtą pateko į jo sąskaitą, o jo brolis visas lėšas perdavė jam. Jokių įrodymų, kad lėšos už parduotą turtą atiteko jo tėvams, nėra ir negali būti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjas ir jo tėvai iš anksto suplanavo nekilnojamojo turto dovanojimą vienas kitam, tokiu būdu siekdami ne tik padidinti turto vertę, bet ir išvengti GPM mokėjimo. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad sandorio aplinkybės buvo iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių už ginčo turto pardavimą gautų pinigų panaudojimą. Pateikta preliminari sutartis ir pakvitavimas nėra pakankami įrodymai. Preliminarios sutarties sudarymas dar nereiškia, jog ateityje bus sudaroma pagrindinė sutartis, nes įstatymai nenumato įsakmaus reikalavimo sudaryti pagrindinę sutartį.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad tiek mokestinį ginčą nagrinėjusios ikiteisminės institucijos, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Pareiškėjo teiginiai apie lėšų panaudojimą nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Kiekviename mokestinio ginčo etape pareiškėjas, atsižvelgdamas į ginčą nagrinėjusių institucijų priimtų sprendimų turinį, teikė vis naujus argumentus dėl lėšų panaudojimo. Šie pareiškėjo argumentai laikytini tik jo pasirinkta gynybine taktika.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo pritaikyta MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostata ir negrąžinta 70 650 Lt GPM suma pagrįstumo.

MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą; šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 -719/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-250/2008).

Pirmosios instancijos teismas, pilnutinai visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluoto Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagrįstai konstatavo, kad turto padovanojimas pareiškėjui padėjo nuslėpti tikruosius tikslus - išvengiant tiesioginio pardavimo sandorio, siekti mokestinės naudos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl minėtos dovanojimo sutarties vertinimo bei byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių dovanojimo sutarties fiktyvumą Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies prasme, vertinimu.

2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi pareiškėjui buvo padovanotas žemės sklypas su nebaigtu statyti namu (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 39-40). 2007 m. liepos 27 d. pareiškėjas gautą dovanotą turtą sutartimi pardavė UAB „Jovainė“ (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 43-47). Šiuos sandorius skiria itin trumpas laiko tarpas – trys dienos. Iš UAB „Jovainė“ direktoriaus S. K. paaiškinimo matyti, kad jis jau 2007 m. pavasarį sužinojo, jog yra parduodamas pareiškėjui padovanotas žemės sklypas (Mokestinės ginčų komisijos bylos l. 32).

Remiantis byloje surinktais įrodymais, darytina išvada, kad nekilnojamo turto pardavimas UAB „Jovainė“ jau buvo numatytas prieš sudarant dovanojimo sutartį su pareiškėju. Atsižvelgiant į atliktų veiksmų seką, konstatuotina, kad tokiu būdu pareiškėjo tėvai Stasys ir R. G. siekė mokestinės naudos. Pareiškėjui S. G. dovanojimo sutartimi perleistas turtas buvo tarpinė grandis, padėjusi nuslėpti tikruosius pareiškėjo tėvų tikslus nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų, siekiant mokestinės naudos. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio su UAB „Jovaine“ sudarymo skuba buvo sąlygota kitų aplinkybių. Todėl konstatuotina, kad sandorių sudarymo skuba buvo pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-846/2006; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008). Pastebėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, ar jis išleido ir kur išleido į jo sąskaitą gautus pinigus, nepateikė jokių mokėjimo kvitų, sąskaitų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog jis pinigus panaudojo pagerinant buitį, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo sudaryta preliminari sutartis nepatvirtina gautų pinigų panaudojimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi yra laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1 ir 2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.), (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2009). CK 6.165 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Tokia CK nuostata suponuoja tai, kad preliminarios sutarties sudarymas dar nereiškia, jog ateityje bus sudaroma pagrindinė sutartis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos tesimas pagrįstai konstatavo, jog preliminari pirkimo-pardavimo sutartis nėra pakankamas pagrindas pareiškėjo išlaidoms pagrįsti.

Vertindama išvardintas faktines bylos aplinkybes bei atsakovo pateiktus argumentus dėl 2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sutarties sudarymo tikslų, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą MAĮ 69 straipsnio 1 dalies aiškinimą, kolegija konstatuoja, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymo prasme pareiškėjo tėvai Stanislovas ir R. G., parduodami žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, siekė nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų. Mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas perskaičiuoti ir grąžinti pajamų mokesčio permoką yra nepagrįstas. Sudarydami minėtą dovanojimo sutartį, pareiškėjo tėvai neturėjo kitų (be mokestinės naudos gavimo) ekonomiškai arba kitaip pagrįstų tikslų.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė