Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

(duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusija, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyv. vieta ten pat; mokosi (duomenys neskelbtini), teistas – 2018-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, taikant auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, nesant tokios galimybės – registruotis darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, žinodamas, kad atsarginis raktas nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) įėjimo durų spynos yra paliktas prie įėjimo į namą, po akmeniu, jį paėmė, atrakino duris ir įėjo (duomenys neskelbtini) priklausantį užrakintą namą. Iš minėto namo pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį auksinį žiedą – 240 Eur vertės ir vieną porą auksinių auskarų – 100 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) 340 eurų turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, jog nukentėjusioji yra jo globėjo dukra, kuri gyvena šalia esančiame name. Ko ėjo į nukentėjusiosios namą negalėjo paaiškinti, tik nurodė, kad žinojo kur yra raktas nuo namo. Užėjęs į kambarį pamatė spintoje esančius žiedą ir auskarus, kuriuos vėliau per pažįstamą pardavė lombarde. Pažįstamam nurodė, kad juos rado. Kokią pinigų sumą gavo, negalėjo įvardinti. Savo poelgį vertina blogai. Ateityje planuoja dirbti. Šiuo metu mokosi suvirintojo profesijos. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Gailisi, ką padarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, jog G. M. gyvena jos tėčio A. I. šeimynoje, šalia esančiame name ir kur raktai nuo nukentėjusiosios namo žinojo. Nors G. M. nėra buvęs jos ir jos vyro miegamajame kambaryje, tačiau jis iš spintoje esančio juvelyrikos stalčiaus paėmė auskarus ir žiedą. Nukentėjusioji parodė, kad ji kalbėjosi su kaltinamuoju apie šį įvykį ir teigia, kad jis gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) liudytoju apklausto E. D. parodymų matyti, kad tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, kiek atsimena, prieš 2 mėnesius jam paskambino jo pažįstamas, vardu (duomenys neskelbtini) (G. M.), jo pavardės nežino ir paprašė susitikti prie prekybos centro "Mandarinas", kadangi nieko neveikė, su (duomenys neskelbtini) susitiko. Susitikus, (duomenys neskelbtini) paprašė, kad lombarde priduotų auksinį žiedą. (duomenys neskelbtini) paklausė, iš kur tas žiedas, kiek atsimena, jis pasakė, kad rado, jis tikrai jam nesakė, kad pavogė, dėl to jis sutiko šį žiedą priduoti į lombardą. Kaip atrodė žiedas, nepamena, pamena, kad buvo auksinis. (duomenys neskelbtini) pats žiedo priduoti negalėjo, nes jis yra nepilnametis. Dėl to jis nuėjo į lombardą, esantį prekybos centre "Mandarinas" su savo pasu ten pridavė žiedą, už žiedą lombarde jam davė 152 Eur, jis pinigus atidavė (duomenys neskelbtini), jis jam dalį pinigų davė, už tai, kad pridavė žiedą į lombardą, kiek pinigų jis jam davė, jis nepamena. Po to, jie su (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pasivaikščioti iki prekybos centro ,,BIG“, ten pavalgė, paskui (duomenys neskelbtini) pasakė, kad turi dar auskarus, paprašė juos irgi priduoti į lombardą. J. G. paklausė, ar jie nevogti, (duomenys neskelbtini) jį patikino, kad ne. Kadangi norėjo (duomenys neskelbtini) padėti, jie vėl nuvažiavo iki "Mandarino", tame pačiame lombarde jis vėl su savo pasu pridavė auskarus. Auskarai buvo auksiniai, mažiukai, be akmenukų. Už auskarus gavo pinigų, kuriuos atidavė (duomenys neskelbtini), jis jam vėl davė kažkiek pinigų, kiek pinigų jis jam davė, tikrai nepamena ir pasakyti negali. Kad žiedas ir auskarai yra vogti, jis nežinojo, jei būtų žinojęs, tai tikrai jų į lombardą nepridavinėtų. (duomenys neskelbtini) jam sakė, kad šiuos daiktus rado, dėl to sutiko jam padėti ir pridavė daiktus į lombardą. Pinigus, kuriuos jam davė (duomenys neskelbtini) išleido, kam nepamena. (b. l. 34-35)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). A. A. objektas yra kambarys Nr. 7, esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). A. N. turi nuosavą, neaptvertą, nesaugomą teritoriją. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Pagrindinio įėjimo į namą durys yra plastikinės, be išorinių pažeidimų. Durys atrakintos, spyna be pažeidimų. Pro pagrindines duris patenkame į svetainę, kurios gale yra durys į koridorių. Nuo durų pasukus į dešinę, koridoriaus dešinėje pusėje – antros durys yra kambario Nr. 7. Durys atrakintos, duryse raktas su pakabuku "7". Nuo durų į kairę yra durys į tualeto ir vonios kambarius. Toliau prie kairės sienos yra lova su dviem spintelėmis iš šonų. Ant lovos yra patalynė. Tarp lovos ir sienos su langu yra kėdė, ant kurios guli sulankstytas pledas. Gale lovos stovi elektrinis Šildytuvas. Prie dešinės kambario sienos ir lango stovi komoda, ant kurios stovi televizorius ,,Philips". Šalia komodos stovi kėdė, ant kurios yra plaukų džiovintuvas. Į dešinę nuo kambario durų ant sienos yra pakabintas veidrodis su lentyna ant kurios sudėti įvairūs daiktai: kosmetika, žirklės, vaistai, butelis mineralinio ir kt. Toliau prie dešinės sienos yra drabužių spinta dviejų durų. Spintoje yra penki stalčiai (apatinėje spintos dalyje) ir penkios lentynos. Keturiuose apatiniuose stalčiuose yra įvairūs drabužiai. Viršutinis stalčius yra skirtas papuošalams. Jame sudėti įvairūs papuošalai, diržai, kaklaraiščiai, kosmetinė. Apdorojus objektus daktiloskopiniais milteliais ant minėto papuošalų stalčiaus bei ant spintos dešinės pusės durų išorinės pusės, aptikti rankų pėdsakai (kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių ir supakuoti į voką su paaiškinamaisiais užrašais). Spintos lentynose yra įvairūs drabužiai, patalynė, dėžutės, maišeliai ir kt. daiktai. Kitose namo patalpose bendra tvarka nepažeista.(b. 1. 10-21)

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos T. V. pateikto supirkimo žurnalo 96-97 lapų kopijų bei superkamųjų tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių kvitų kopijų, matyti, kad (duomenys neskelbtini) E. D. pridavė auskarus 2,43 g, už kuriuos gavo 42 Eur, bei (duomenys neskelbtini) pridavė žiedą, 8,79 gramo, už kurį gavo 152 eurus.( b. l. 54-59)

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamasis G. M. žinodamas, kur yra atsarginis raktas nuo (duomenys neskelbtini) namo, įėjo į patalpas – miegamąjį kambarį ir pagrobė jai priklausančius papuošalus – auksinį žiedą ir vieną porą auksinių auskarų. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodytą.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-139/2016). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis G. M., žinodamas kur yra raktas nuo nukentėjusiosios namų, jį paėmė, pateko į patalpas, pasisavino nukentėjusios papuošalus ir vėliau juos pardavė. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir XI skyriuje nurodytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019).

G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nenustatyta.

G. M. charakterizuojantys duomenys yra tai, kad: gyvena šeimynoje; mokosi profesinėje mokykloje; teistas už panašių nusikalstamų veikų padarymą, kurių objektas nuosavybė; baustas administracine tvarką už įvairius nusižengimus. BK 91 straipsnio 3 dalyje terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nustatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019). Šiuo atveju akcentuotina tai jog, ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas ir paskirtos auklėjimo priemonės tikslų nepasiekė, kaltinamasis išvadų nepadarė, vėl padarė nusikalstamą veiką numatytą BK XXVIII skyriuje. Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, jo polinkį savintis svetimą turtą, daro pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bus įgyvendinta tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), BPK 140 straipsnio tvarka.

Šią nusikalstamą veiką G. M. padarė neatlikęs – Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams. 2019-03-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir bausmės atlikimo vieta paskirta nepilnamečių pataisos namai. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ši nutartis palikta nepakeista. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu bendrintintina su neatlikta 8 mėnesių bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

Šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

4 daktiloloskopinės plokštelės perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimis, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 (aštuonių) mėnesių bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos laisvės bausmės ir paskirti G. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio.

Bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. M. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką, kada G. M. buvo sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai išspręsti – 4 daktiloloskopinės plokštelės perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.