- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 2-12-794/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14412-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- Klaipėdos teritorinės muitinės
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos teritorinės muitinės skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui, (skolininkams) M. J., P. J., (išieškotojui) BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolį su 2014-11-25 skundu, prašydama įpareigoti antstolį Joną Petriką išskaičiuotas pinigines lėšas iš skolininkės M. J. saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje. Nurodė, kad gavo antstolio 2014-10-24 priimtus patvarkymus Nr. 0172/14/01328, Nr. 0172/14/01329 ir Nr. 0172/14/01330 sustabdyti lėšų išmokėjimą iš atsakovės M. J., dirbančios muitinėje, darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo atsakovės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat patvarkyme antstolis nurodė, kad išskaičiuotas iš darbuotojo pinigines lėšas, priklausančias tretiesiems asmenims, saugoti muitinės sąskaitoje arba kasoje. Pareiškėja nurodė, kad neturi sąlygų ir galimybės saugoti išskaičiuotų iš darbo užmokesčio lėšų biudžetinėje sąskaitoje, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 1 d., metams pasibaigus, ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos, lėšos, laikomos biudžetinėje sąskaitoje, grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą.
Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas pareiškėjos skundo netenkino ir vadovaudamasis 510 str., skundą nagrinėti persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė antstolio vykdomosiose bylose nėra nei atsakovas, nei skolininkas nei juo labiau negali būti suinteresuotu asmeniu vykdomosiose bylose, kadangi antstolis Jonas Petrikas neatlieka jokių vykdymo veiksmų, kurie sukeltų teisines pasekmes Klaipėdos teritorinei muitinei, todėl Klaipėdos teritorinė muitinė neturi teisinio pagrindo skųsti antstolio veiksmų. Antstolis taip pat nurodė, kad reikalavimas įpareigoti antstolį Joną Petriką išskaičiuotas pinigines lėšas iš atsakovės M. J. darbo užmokesčio saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarauja teismo sprendimams. Teigė, kad pareiškėja Klaipėdos teritorinė muitinė nenurodė nei vieno teisės akto draudžiančio saugoti pagal teismo nutartis areštuotas lėšas.
Suinteresuoti asmenys BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, M. J. ir P. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0172/14/01328, Nr. 0172/14/01329 ir Nr. 0172/14/01330 medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1353-112/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1351-524/2014 ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1352-777/2014, kuriomis teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) notaro Audriaus Dusevičiaus, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 338.000,00 Lt sumai, uždraudžiant šiuos daiktus perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jų vertę, taip pat nurodė tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Vykdydamas minėtas nutartis, antstolis Jonas Petrikas 2014 m. spalio 24 d. surašė patvarkymus Nr. 0172/14/01328, Nr. 0172/14/01329 ir Nr. 0172/14/01330 „Sustabdyti lėšų išmokėjimą", kuriuose nurodė iš atsakovės M. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo atsakovo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu iš atsakovo turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Išskaičiuotas sumas prašė saugoti Klaipėdos teritorinės muitinės sąskaitoje ar kasoje. Klaipėdos teritorinė muitinė 2014-10-31 antstolio pateikė raštą, kuriame nurodė, kad neturi sąlygų ir galimybės saugoti išskaičiuotų iš darbo užmokesčio lėšų biudžetinėje sąskaitoje, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 1 d., metams pasibaigus, ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos, lėšos, laikomos biudžetinėje sąskaitoje, grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Antstolis, vykdantis tokią teismo nutartį, neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą. Jau minėta, kad pagal CPK 148 straipsnio 4 dalį teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. Be to, CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka; šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. CPK 675 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, vykdymo. Vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų bei jų taikymo tvarką nustatančių Sprendimų vykdymo instrukcijos normų analizė įgalina padaryti išvadą, kad jos tiesiogiai nereglamentuoja tvarkos, pagal kurią antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų arešto, turi surasti ir aprašyti atsakovams priklausančias pinigines lėšas. Nors CPK 675 straipsnio 3 dalyje ir yra nurodyta, kad antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 377 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau pastarojo straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog šios teisės normos nereglamentuoja atsakovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose aprašymo, juolab kai teismo nutartimi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo buvo apribota tik disponavimo tokiomis piniginėmis lėšomis teisė. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad egzistuoja teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją taikant CPK 689 straipsnį tiek, kiek reikalinga įvykdyti nutartį areštuoti turtą (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007). CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas, todėl vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – šis straipsnis tiesiogiai netaikytinas, o taikytinas tiek, kiek tokių antstolio veiksmų nesureguliuoja CPK 148 straipsnio 4 dalis, 675, 677 straipsniai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei vykdomosiose bylose Nr. 0172/14/01328, Nr. 0172/14/01329 ir Nr. 0172/14/01330 nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad antstolis pagrįstai nurodė, jog negali atsakovei M. J. priklausančių piniginių lėšų saugojimui persivesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kadangi toks antstolio veiksmas reikštų skolininkei priklausančių lėšų areštą. Vykdomosiose bylose Nr. 0172/14/01328, Nr. 0172/14/01329 ir Nr. 0172/14/01330 antstolis vykdo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių paskirtis yra apribojimų taikymas, o ne sprendimų vykdymas, todėl antstolis pagrįstai prašė Klaipėdos teritorinės muitinės saugoti išskaičiuotas sumas jos sąskaitoje ar kasoje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arešto – tikslui pasiekti pakanka to, kad būtų realiai uždraustas disponavimas tomis lėšomis. Pervedus pinigines lėšas į kitam asmeniui priklausančią sąskaitą, gali būti didinami lėšų savininko nuostoliai. Dėl to tokios piniginės lėšos paprastai turėtų būti paliekamos saugoti toje pat kredito įstaigos sąskaitoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007). CPK 145 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei yra taikomas turto areštas, teismas nutartimi turi išspręsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartyse nurodyta, jog draudimas taikomas tik vienai iš nuosavybės teisės sudėtinių dalių – draudžiama disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis, tačiau nedraudžiama juos valdyti ir jais naudotis. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų, priklausančių atsakovams ir esančių pas juos ar trečiuosius asmenis, areštą – nutartyje nenurodė kitokio šių lėšų saugojimo klausimo sprendimo. Dėl to sutiktina su antstolio Jono Petriko argumentu, kad Klaipėdos teritorinės muitinės reikalavimas įpareigoti antstolį Joną Petriką išskaičiuotas pinigines lėšas iš atsakovės M. J. darbo užmokesčio saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi prieštarauja teismo sprendimams.
Antstolis Jonas Petrikas 2014 m. gruodžio 1 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė neturi teisinio pagrindo skųsti antstolio veiksmų, kadangi jis neatlieka jokių vykdymo veiksmų, kurie sukeltų teisines pasekmes Klaipėdos teritorinei muitinei. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė yra suinteresuotas asmuo vykdomosiose bylose, kadangi pareiškėjai atsirado pareiga vykdyti antstolio Jono Petriko 2014 m. spalio 24 d. patvarkymus remiantis CPK 585 straipsniu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, minėtas antstolio argumentas laikytinas nepagrįstu.
Konstatuotina, jog antstolis vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esminių pažeidimų nepadarė, jo veiksmai pripažintini teisėtais ir atitinkančiais CPK reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjos Klaipėdos teritorinės muitinės skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 681, 682 straipsniais, 706 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjos skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Jonui Petrikui vykdomąsias bylas Nr. 0172/14/01328, Nr. 0172/14/01329 ir Nr. 0172/14/01330 .
Nutartis per septynias dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.