- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- e2-443-860/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03873-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir UAB „Omnitel“
- Ieškovas
- V. S.
2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 2.3.2.10; 3.1.1.2.22; 3.1.7.5; 3.2.4.9.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.11.
2016 m. spalio 19 d.
sekretoriaujant Monikai Maldauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. padėjėjui Michail Bron, atsakovei A. S., jos atstovei adv. Genovaitei Rokickienei, trečiojo asmens – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atstovui Julian Viduto,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei A. S., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir UAB „Omnitel“, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:
- atidalinti 1 / 2 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, t.y. jam po atidalijimo priskirti patalpą, atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.) ir dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1 – 2 (patalpą A), t.y. 6,06 kv.m.;
- priteisti iš atsakovės A. S. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad jis yra 1 / 2 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, savininkas. Atsakovei priklauso kita dalis (1 / 2) minėto gyvenamojo namo. Ieškovas ikiteismine tvarka bandė susitarti su atsakove dėl gyvenamojo namo atsidalijimo, tačiau to padaryti nepavyko; jis buvo pateikę atsakovei namo dalinimo projektą, tuo tarpu atsakovė nesutikdama su jo atidalijimo projektu, savo jokio projekto nepateikė. Tad ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą. Nurodė, kad jo teismui pateiktas atidalinimo projektas atitinka abiejų šalių interesus bei lygias dalintino namo dalis, atitenkančias kiekvienam iš bendraturčių, juolab, kad nebelieka jokių bendro naudojimo patalpų tarp šalių. Tad ieškovo įsitikinimu, ginčo gyvenamasis namas dalintinas pagal MB „Globistafas“ parengtą dalinimo projektą, nes šiuo projektu yra pilnai įgyvendinami abiejų bendraturčių interesai, nemažinant bendraturčių valdomų dalinėje nuosavybėje turto dalių.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu (patikslintu) nesutiko iš dalies.
Atsiliepime nurodė, kad kartu su gyvenamojo namo atidalijimu privalu kartu spręsti ir atskirų žemės sklypų suformavimo galimybes. Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Kai statinys suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 str. 2 ir 6 d.). Prašė atsižvelgti į faktinę aplinkybę, kad ginčo gyvenamasis namas faktiškai buvo jau atidalintas dar 1996 m. ir atidalintai jo daliai, kuri šiuo metu priklauso ieškovui, buvo suformuotas žemės sklypas. 1996 m. ieškovo gyvenamojo namo dalies savininkė L. B. dovanojo savo 1 / 2 gyvenamojo namo dalį T. S., kartu su žemės sklypu, esančiu po dovanojamojo gyvenamojo namo dalimi. Ieškovas paveldėjimo keliu ir įgijo būtent tą gyvenamojo namo dalį, kuriai buvo suformuotas žemės sklypas ir kas jau yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Bereikia tik formalaus atidalinto gyvenamojo namo dalies įvardijimo ir priskyrimo konkrečiam savininkui. Teigia, kad gyvenamasis namas, turintis 60,43 kv.m., buvo padalintas po 1 / 2 dalį, tačiau atidalintai daliai suformuoti žemės sklypo, kuris idealiai atitiktų atidalinto namo dalis, nebuvo galimybės. Atsakovė teigė, kad ji sutiktų atsidalinti tą gyvenamojo namo dalį, kuri atitiktų jo žemės sklypo ribas, esančias po gyvenamuoju namu.
Trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepime nurodė, kad atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t.y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose keliamus reikalavimus. Mano, kad ieškovo pateiktą pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, atidalijimo projektą turėtų patikrinti ir įvertinti Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Ginčo gyvenamasis namas stovi žemės sklype, kadastro Nr. 4137/0200:128, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovui V. S.. Šio žemės sklypo riba kerta ginčo pastatą; dalis šio pastato yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Akcentavo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai draudžia formuoti ir parduoti valstybinės žemės sklypus statinio dalies eksploatavimui. Pažymėjo, kad atsakovė A. S. 2015-01-28 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui buvo pateikusi prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant suformuoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, daliai eksploatuoti. Tačiau šis prašymas buvo atsisakytas tenkinti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovei galėtų būti formuojamas ir parduodamas valstybinės žemės sklypas tokiu atveju, jeigu ginčo namas būtų atidalintas į du statinius, juos suformuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus – statinius, ir jei nuosavybės teise jai tenkantis naujai suformuotas statinys būtų valstybinėje žemėje, besiribojančioje su žemės sklypu, kadastro Nr. 4137/0200:128. Teigia, kad ieškovas siekia suformuoti ne atskirus statinius, o patalpas; mano, kad teismui patenkinus ieškinį, atsakovei negalėtų būti formuojamas ir parduodamas valstybinės žemės sklypas. Nacionalinė žemės tarnyba ginčo statinio atidalijimui neprieštarauja.
Trečiasis asmuo – VĮ Registrų centras, pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepime nurodė, kad VĮ Registrų centras neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Mano, kad nagrinėjamu klausimu, ar patikslintame ieškinyje nurodytos patalpos gali būti suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, turėtų pasisakyti Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Trečiasis asmuo - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius), pateiktame atsiliepime taip pat bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime, remiantis teismų praktika, nurodė, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisių ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
Trečiasis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateiktame atsiliepime neprieštarauja, kad ieškovo reikalavimai būtų patenkinti; prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovas prašo ne tik pripažinti jų teisę parengti namo planą be atsakovo sutikimo, bet siekia pripažinti teisę atlikti namo perplanavimą tam tikru konkrečiu būdu. Iš pateiktų dokumentų neaišku, ar ieškovas planuoja atlikti statybos darbus ir iš vieno buto įrengti du butus. Galimai tam būtinas statybos leidimas. Be to, bylai išspręsti yra reikalingos specialios žinios.
Trečiasis asmuo - UAB „Omnitel“, nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį (patikslintą) pilnai palaikė. Atstovas pridėjo raštišką baigiamąją kalbą.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko. Atstovė pridėjo raštišką baigiamąją kalbą.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
1. Byloje nustatyta, kad šalims, t.y. ieškovui V. S. ir atsakovei A. S., bendros dalinės nuosavybės teise, t.y. po 1 / 2 dalį, priklauso 60,43 kv.m. pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui V. S. priklauso 0.1007 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r., unikalus Nr. 4137-0200-0128. Ant šio žemės sklypo stovi dalis ginčo pastato. Likusi dalis ginčo pastato stovi ant valstybinės žemės.
2. Iš byloje esančių duomenų (pareiškimų ir kt.) matyti, kad ieškovas 2015 m. siekė ikiteismine tvarka išspręsti klausimą dėl ginčo namo atsidalinimo. Tačiau atsakovė su ieškovo siūlomu atsidalinimo variantu nesutiko, savo varianto, kuris būtų parengtas nustatyta tvarka, ieškovui nepateikė.
3. Ieškovas savo ieškiniu prašo atidalinti 1 / 2 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, t.y. jam po atidalijimo priskirti patalpą, atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.) ir dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1 – 2 (patalpą A), t.y. 6,06 kv.m.
Nors ieškovo ieškinio reikalavimas stokoja aiškumo, tačiau iš jo turinio, prie ieškinio (patikslinto) pridėtų dokumentų, kitų byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jis siekia būtent atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, su atskirais unikaliais numeriais, pagal architektės J. Š. 2016-03-14 parengtą vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, Pušų g. 23, Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patikslinimo projektą, kuris teismui pateiktas 2016-05-25 (toliau – ir Atidalijimo projektas). Kitaip tariant, ieškovas siekia visiško (absoliutaus) daikto – gyvenamojo namo, atidalijimo, nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių.
Atsakovė su tokiu ieškovo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka. Ji teigė, kad ginčo namas turėtų būti atidalijamas pagal ieškovui suformuotą žemės sklypo ribą.
4. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (2 d.).
5. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2016-04-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016; ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015-07-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015-11-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).
6. Minėta, kad ieškovas siekia visiško daikto atidalijimo pagal teismui pateiktą Atidalijimo projektą. Atsakovė iš esmės sutinka su visišku daikto atsidalinimu, tačiau teigia, kad ieškovas turi atsidalinti tą gyvenamojo namo dalį, kuri atitiktų jo žemės sklypo ribas, esančias po gyvenamuoju namu.
Taigi, ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl bendro daikto atidalinimo būdo.
7. Pasisakytina dėl ieškovo siūlomo atsidalinimo varianto.
7.1. Visų pirma, teismui pateiktas Atidalijimo projektas yra parengtas kvalifikuotos architektės J. Š..
Projekte nurodoma, kad siūloma gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 60,43 kv.m., padalinti taip: A. S. atitenka patalpos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu aukšto plane 1 – 3 (17,50 kv.m.), 1 – 4 (7,41 kv.m.), ir dalis patalpos pažymėtos indeksu 1 – 2, t.y. 5,35 kv.m. (atitvertos karkasine pertvara – 0,49 kv.m.) – viso sudarytų 30,26 kv.m. atidalinto bendro ploto; V. S. atitenka patalpos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksu aukšto plane 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.), ir dalis patalpos pažymėtos indeksu 1- 2, t.y. 6,06 kv.m. (atitvertos karkasine pertvara – 0,49 kv.m.) – viso sudarytų 29,64 kv.m. atidalinto bendro ploto. Taigi, A. S. siūlomų patalpų bendras plotas 30,26 kv.m., V. S. – 29,46 kv.m.
Atidalijamo namo dalys prijungtos prie esamų – atskirų elektros apskaitų. Vietinių nuotekų tinklų nėra. Kiekvienas iš bendraturčių naudojasi savo lauko tualetais. Esamas šulinys randasi A. S. priskiriamoje žemės sklypo dalyje (valstybei priklausančioje žemėje). Siūloma šalių sklypo dalyse įsirengti atskirus vandentiekio ir nuotekų tinklus.
Projekte pažymėta, kad projektas atitinka esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo).
7.2. Įvertinus pateiktą projektą ir jo medžiagą akivaizdu, kad ginčo pastato atidalinimas techniškai yra galimas ir įmanomas. Ieškovas iš esmės prašo namą atidalinti per patalpą, pažymėtą indeksu 1 – 2. Namas yra rastinis, yra atskiras elektros tiekimas bendrasavininkiams, yra įrengtos dvi atskiros elektros apskaitos, į namą yra du atskiri įėjimai ir pan. Toks atidalinimas iš esmės nepadarytų jokios žalos turto paskirčiai.
Konstatuotina, kad tiek atsakovė, tiek ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, įskaitant viešojo administravimo institucijas, nenurodė jokių konkrečių ir pagrįstų procedūrinių ar techninių kliūčių dėl ko šis projektas negalėtų būti įgyvendintas. Teismas taip pat nenustatė, kad šis projektas negalėtų būti įgyvendintas ar kad jis prieštarautų teisės aktų reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Visiškai atidalijus namą pagal ieškovo pateiktą Atidalijimo projektą tarp šalių nelieka jokių bendro naudojimo objektų ir / ar patalpų. Projekte po atidalinimo šalims priskiriamos dalys yra apylygės ir arti idealių turto dalių, t.y. ieškovui atitenkanti turto dalis yra lygi 29,64 kv.m., o atsakovei – 30,26 kv.m.
Nors atsakovės atstovė nurodė, kad šalims tenkančios dalys yra nelygiavertės, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui atitenka didesnioji dalis gyvenamojo ploto, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip neįrodytus.
Visų pirma pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovui atitenka nežymiai didesnė dalis gyvenamojo ploto savaime nereiškia, kad ieškovo dalis yra vertingesnė. Juo labiau, kad apskritai atsakovei atitenkanti turto dalis yra didesnė už ieškovui atitenkančią turto dalį, nors šalių dalys, minėta, bendrame turte yra lygios, t.y. joms priklauso po 1 / 2 dalį ginčo namo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui atitenkanti turto dalis yra vertingesnė ((duomenys neskelbtini) str.), nors teismas ne kartą siūlė šalims, tame tarpe ir atsakovei, pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo argumentus.
Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas mišrus atidalijimo būdas, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2009-01-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2012-06-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad mišrus atidalijimo būdas galėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atidalijimas atitinka dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau vienam iš bendraturčių tenkanti dalis yra vertingesnė (Lietuvos A. T. 2015-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).
Taigi, teismų praktika pripažįsta ir mišrų atidalijimo būdą, tačiau nagrinėjamu atveju jis negali būti taikomas, nes, minėta, atsakovė neįrodė, kad ieškovui tenkanti turto dalis yra vertingesnė negu jai tenkančio turto dalis.
7.4. Ieškovo siūlomas turto atidalinimo variantas yra artimas faktiniam naudojimui.
7.5. Atsakovė nurodė, kad prašoma atidalinti jos valdoma virtuvės dalis yra projektuojama ne ieškovui priklausančiame žemės sklype, tad neišvengiamai reikalingas ieškovui turimo žemės sklypo performavimas. Taip pat teigia, kad turimo žemės sklypo performavimas prieštarautų galiojantiems įstatymams (Žemės įstatymo 40 str. 2, 6 d., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p.), nes naujai formuojamas žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį. Šiuos savo teiginius atsakovė iš esmės grindžia Lietuvos A. T. 2009-06-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009.
Tačiau teismas negali sutikti su tokiais atsakovės argumentais, juo labiau, kad jie gali būti kliūtis atidalinti ginčo namą taip, kaip prašo ieškovas.
Visų pirma, toks bendro turto atidalinimas niekaip nepažeidžia atsakovės teisių. Priešingai, bendro turto atsidalinimas atsakovei leistų organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant suformuoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą jos gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, daliai, kuri būtų atidalinta iš bendros dalinės nuosavybės ir suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, eksploatuoti. Pagal bylos duomenis, šiuo metu Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisako atsakovei leisti tokio projekto rengimą, nes būtent ginčo namas nėra atidalintas, o minėti teisės aktai draudžia formuoti ir parduoti valstybinės žemės sklypus statinio dalies eksploatavimui.
Antra, teismas pažymi, kad Lietuvos A. T. vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos ir atsakovės nurodytos kasacinio teismo nutarties faktinės aplinkybės ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais vadovautis. Atsakovės nurodomoje kasacinio teismo 2009-06-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo, kuriame yra statinių, atidalijimo; kurioje teismas pasakė, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas joks klausimas dėl žemės sklypo atidalinimo. Šios bylos dalykas yra tik ginčo pastato atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės ir jokie kiti klausimai, susiję su žemės sklypu, byloje nėra sprendžiami.
Trečia, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės teiginys, jog atidalijus ginčo pastatą taip, kaip prašo ieškovas, jis (ieškovas) turėtų performuoti savo žemės sklypą, kuris prieštarautų teisės aktams, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovui nebūtų jokios būtinybės formuoti valstybinės žemės sklypo tokiu būdu, kurį nurodo atsakovė ir kuris galėtų prieštarauti teisės aktų reikalavimams. Ieškovas savo teises galėtų įgyvendinti kitais teisės aktų leistinais būdais.
8. Atsakovė (jos atstovė) atsiliepime ir teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas turi atsidalinti tą gyvenamojo namo dalį, kuri atitiktų jo žemės sklypo ribas, esančias po gyvenamuoju namu.
Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vertina šalių ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį (ar priešieškinyje) nurodytus atidalijimo būdus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo būdo pasirinkimą, ir priima sprendimą dėl atitinkamo atidalijimo būdo, taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teismas, vertindamas, ar šalių nurodyti atidalijimo būdai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo dalykas tokiose bylose yra turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o turto atidalijimo būdas parenkamas remiantis byloje konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais ir taikytina materialiosios teisės norma (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2009-01-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).
Taigi, nors atsakovė nėra pareiškusi teismui priešieškinio dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės būdo, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nagrinėjamu atveju būtina vertinti ir atsakovės argumentus dėl atidalijimo būdo, kurie yra nurodyti kituose procesiniuose dokumentuose (tame tarpe atsiliepime). Jeigu toks atidalijimo būdas būtų pripažintas priimtinesniu, tai būtent taip ir turėtų būti atidalijamas bendras turtas.
8.1. Visų pirma, nors, minėta, atsakovas ir gali siūlyti atsiliepime savo atsidalinimo variantą, tačiau tokiu atveju vis tiek turi būti aiškiai identifikuojamas atidalinimo būdas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra pateikusi jokio savo bendro turto atsidalinimo varianto. Vienintelį ką nurodo atsakovė yra tai, kad ieškovui tenkanti bendro turto dalis turi atitikti jo žemės sklypo ribas, esančias po gyvenamuoju namu; tačiau teismui nėra pateikusi net plano, kuriame ginčo namas (jame esančios patalpos) būtų susietas su ieškovui priklausančiu sklypu; neaišku, kokia bendro ploto dalis tenka ieškovui, o kokia atsakovei ir pan. Juo labiau, kad iš paskutinio ieškovo pateikto Atidalijimo projekto (atidalinamų patalpų plano) matyti, kad atsakovo žemės sklypo riba nesutampa su ginčo namo jokia atskira patalpa, ji eina per dalį patalpos, plane pažymėtos indeksu 1 - 1. Teismas pažymi, kad sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiški ir konkreti. Tuo tarpu tenkinus ir turtą atidalijus atsakovės nurodomu būtu, sprendimas nebūtų nei aiškus nei konkretus; galimai ateityje sukeltų naujų ginčų tarp šalių. Tad vien dėl šios priežasties, nėra pagrindo atidalinti bendrą turtą atsakovės siūlomu būdu.
8.2. Nors atsakovė nepateikė jokio paskaičiavimo apie šalims tenkantį bendrą plotą, tačiau akivaizdu, kad atsakovei tenkanti turto dalis būtų ženkliai didesnė negu ieškovui tenkanti turto dalis (būtų artima santykiui - 2 / 3 turto dalys atsakovei ir 1 / 3 turto dalis ieškovui). Tad toks turto atidalinimas neatitiktų šalių turimo turto dalių bendrame turte, t.y. ženkliai būtų nukrypstama nuo turimų idealių turto dalių (abiem šalims priklauso po 1 / 2 dalį ginčo turto). Šiuo atveju taikyti mišrų atidalijimo būdą taip pat teismas nenustatė pagrindų. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai sunki, tad iš jos kompensacijos priteisimas yra netikslingas. Be to, šalys neteikė jokių įrodymų, kokio dydžio kompensacija turėtų būti priteisiama.
Atsakovės atstovė nurodė, kad ginčo gyvenamasis namas faktiškai jau buvo atidalintas dar 1986 m., kai buvusi gyvenamojo namo bendrasavininkė L. B., siekdama perleisti savąją gyvenamojo namo dalį, atsidalijo buto plane nurodytą patalpą 1 - 1 (20,54 kv.m.), su veranda, plane pažymėta 1 – 5 (3,04 kv.m.), o jos bendrasavininkis S. A. priėmė palikimą faktiniu valdymu ir liko gyventi gyvenamojo namo dalyje, plane pažymėtose 1 – 2, 1 – 3, su terasa, plane pažymėta 1 – 4. Ieškovo gyvenamojo namo dalies savininkė L. B. 1996 m. dovanojo savo 1 / 2 gyvenamojo namo dalį T. S., kartu su žemės sklypu, esančiu po dovanojamojo gyvenamojo namo dalimi. Ieškovas paveldėjimo keliu įgijo būtent tą gyvenamojo namo dalį, kuriai valdyti ir naudoti pagal paskirtį buvo suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
Pagal atsakovės argumentus išeitų, kad atsakovei priklauso ne 1 / 2 ginčo namo, bet didesnė turto dalis, kuri apribota sklypo riba, kertančia dalį pastato. Tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
Visų pirma, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčo namas anksčiau jau buvo atidalintas jos nurodytu būdu ((duomenys neskelbtini) str.). Byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas, taip pat kiti įrodymai, aiškiai tvirtina, kad šalims ginčo namas priklauso bendros dalinės nuosavybės teise būtent po 1 / 2 dalį. Atsakovė byloje neginčija jokio ginčo namo nuosavybės teisių įgijimo sandorio; taip pat atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio dėl jai bendro turto dalies bendroje dalinėje nuosavybėje padidinimo. Tad atsakovės nurodyti argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
8.3. Atsakovė teigia, kad atidalijant ieškovui gyvenamojo namo dalį, esančią ant jo valdomo nuosavybės teise žemės sklypo, - toks atidalijimo būdas būtų šalims finansine prasme priimtiniausias, nes toks atidalijimas nesusijęs su naujomis statybomis ir galimas įgyvendinti remonto būdu. Tačiau teismas su tokiais argumentais taip pat nesutinka.
Minėta, kad iš paskutinio ieškovo pateikto Atidalijimo projekto (atidalinamų patalpų plano) matyti, kad jo žemės sklypo riba nesutampa su ginčo namo jokia atskira patalpa, ji eina per dalį patalpos, plane pažymėtos indeksu 1 - 1. Tad šalims atsidalinant turtą tiek atsakovės siūlomu būdu, tiek ir ieškovo, - turi būti pastatyta siena per visą namo aukštį, siekiant, kad atidalintos turto dalys galėtų būti suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Tad atsidalinimo išlaidos abiem atvejais būtų panašios.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais atidalijus ginčo namą, jo dalys turi būti suformuotos teisės aktų (Statybos įstatymo ir kt.) nustatyta tvarka kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.
8.4. Šalių turto dalių faktinis naudojimas iš esmės neatitinka nei vieno iš prašomų atidalinti būdų.
9. Apibendrinant šalių siūlomus atidalinimo būdus akivaizdu, kad ieškovo siūlomas atidalinimo variantas yra priimtinesnis; jis yra racionalus ir pagrįstas. Ieškovo atidalinimo variantas labiau (geriausiai) atitinka kiekvieno iš bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį; labiau atitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.
Ieškovo atidalijimo variantas procedūriškai ir techniškai priimtinas, iš esmės atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Atidalijus ginčo namą taip, kaip prašo ieškovas, šalių teisių įgyvendinimas nebus apsunkintas jokiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį ir pan. Po ginčo namo atidalinimo ieškovo prašomu būdu, nustatyta tvarka suformavus atskirus nekilnojamojo turto objektus ir juos įregistravus VĮ Registrų centre, bus pasiektas bendro turto atidalinimo tikslas - palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, taip ateityje išvengiant ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
Taigi, yra pagrindas atidalinti ieškovo dalį bendrame turte jo prašomu būdu, t.y. atidalinti ieškovui V. S. priklausančią 1 / 2 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu Pušų g. 23, Juodšilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, pagal architektės J. Š. 2016-03-14 parengtą vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, Pušų g. 23, Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patikslinimo projektą, kuris teismui pateiktas 2016-05-25, - priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo patalpą, projekte pažymėtą indeksu 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.), ir dalį patalpos, projekte pažymėtą indeksu 1 – 2 (patalpą A) (6,06 kv.m.). Atkreiptinas dėmesys, kad atidalintos dalys turi būti teisės aktų nustatyta tvarka suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti VĮ Registrų centre.
Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.
10. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovo V. S. ieškinys tenkintas pilnai; tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Tad ši suma turėtų būti priteisiama ieškovui iš atsakovės A. S..
Ieškovas taip pat patyrė 876 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos); šių Rekomendacijų nauja redakcija įsigaliojo 2015-03-20.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos sudėtingumą ir trukmę (byla vidutinio sudėtingumo; byla buvo nagrinėjama apie metus laiko), į tai, kad ieškovui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, į jo darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugos yra pagrįstos, būtinos ir racionalios 500 Eur sumoje. Tad būtent tokio dydžio patirtos išlaidos (500 Eur) už teisines paslaugas ir turėtų būti priteisiamos ieškovui.
Tad iš viso ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteisiama 531 Eur (31 Eur + 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str., 98 str.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovės procesinį elgesį, kuris iš esmės buvo tinkamas (atsakovė sutiko su atsidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutiko su ieškovo siūlomu atidalinimo būdu), į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, į atsakovės sunkią materialinę padėtį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-11-02 sprendimu Nr. (1.7.)S-3466-3985-15 atsakovė A. S. yra atleista 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų, tad iš jos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4196-1016-3011, pagal architektės J. Š. 2016-03-14 parengtą vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-1016-3011, (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patikslinimo projektą, kuris teismui pateiktas 2016-05-25, - priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo patalpą, projekte pažymėtą indeksu 1 – 1 (20,54 kv.m.), 1 – 5 (3,04 kv.m.), ir dalį patalpos, projekte pažymėtą indeksu 1 – 2 (patalpą A) (6,06 kv.m.).
Priteisti iš atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.