- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-19
- Bylos Nr.
- AS-438-389-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- O.L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacijos komisijai
- Kategorijos
- 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O.L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O.L. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacijos komisijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O.L. padavė teismui skundą dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-11-20 kvalifikacinės komisijos posėdžio protokolo Nr.24 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-02-20 sprendimo Nr.1.23-7R-1269 panaikinimo bei eismo įvykių teismo eksperto kvalifikacijos galiojimo pratęsimo.
Kartu pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neinformavo, jog priimtą sprendimą ji gali apskųsti per 20 kalendorinių dienų. Skundas teismui buvo parašytas ir įteiktas po 27 kalendorinių dienų, nes, anot pareiškėjos, 2009-02-23 – 2009-03-10 laikotarpyje teko 5 kartus dalyvauti teisminio tyrimo procese kaip eismo įvykio ekspertei - specialistei.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė.
Teismas nurodė, jog pareiškėja O.L. paaiškino, kad terminą praleido nes skundžiamame sprendime nenurodyta, jog sprendimas skundžiamas per 20 dienų, be to, per laikotarpį skundui paduoti ji turėjo dalyvauti kaip ekspertė 5 kartus teismo posėdžiuose. Tačiau, kaip pabrėžė teismas, O.L., gavusi administracinį sprendimą su kuriuo nesutiko ir nusprendė pasinaudoti įstatymo suteikta teise paduoti skundą teismui, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, neturėjo atidėlioti parengti skundą ir jį pateikti. Teismo manymu, O.L. esant pakankamai apdairiai ir rūpestingai, buvo pakankamas terminas skundui parengti ir paduoti. Be to, jei dėl didelio užimtumo negalėjo nustatytu terminu paduoti skundo teismui, O.L. galėjo suteikti įgaliojimus skundo padavimo terminu kitam asmeniui parengti ir paduoti skundą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad O.L. nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, t. y. nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažino, jog pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra, o pareiškėjos skundą priimti atsisakytina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui pateikti. Atskirąjį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 34 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15- 90/2005).
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja teismui ginčija Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacinės komisijos 2008-11-20 posėdžio protokolą Nr. 24, kuriuo atsisakyta pratęsti pareiškėjai išduoto eismo įvykių teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminą, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-02-20 sprendimą Nr.1.23-7R-1269. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu atsisakyta patenkinti pareiškėjos skundą dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-11-20 kvalifikacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. 24. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas.
Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (2002-10-29 įstatymo Nr. IX-1161 redakcija) 6 straipsnio 6 dalis numato, kad „teismo ekspertizės įstaigos kvalifikacinės komisijos išduotas teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas galioja penkerius metus nuo jo išdavimo dienos. Pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui, teismo ekspertas kreipiasi į jį išdavusios teismo ekspertizės įstaigos vadovą dėl pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo. Sprendimą dėl pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo priima jį išdavusios teismo ekspertizės įstaigos kvalifikacinė komisija“. Vadovaujantis nurodyto įstatymo 6 straipsnio 9 – 11 dalimis kvalifikacinės komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismo ekspertizės įstaigos vadovui, o pastarojo sprendimai – teisingumo ministrui. Savo ruožtu teisingumo ministro sprendimai dėl atsisakymo patenkinti skundo reikalavimus gali būti skundžiami teismui.
Taigi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas nagrinėjamu atveju numato išankstinę ikiteisminę ginčų dėl teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo nagrinėjimo tvarką. Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-02-20 sprendimas Nr.1.23-7R-1269 pareiškėjai buvo įteiktas 2009-02-21 (b.l. 93), tačiau pareiškėja pirminį skundą teismui padavė tik 2009-03-19 (b.l. 80), t. y. praėjus daugiau kaip dvidešimt dienų nuo skundžiamo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-02-20 sprendimo Nr.1.23-7R-1269 gavimo dienos iki pirminio skundo teismui pateikimo datos (2009-03-19) tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjai sutrukdė objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės (pvz. pareiškėjos buvimas užsienyje, sveikatos sutrikimai, neįgalumas, artimųjų mirtis ir pan.).
Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos nurodomos aplinkybės – tai, kad jai nebuvo tinkamai išaiškinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-02-20 sprendimo Nr.1.23-7R-1269 apskundimo tvarka bei, kad ji prieš sueinant skundo padavimo terminui privalėjo dalyvauti penkiuose teismo posėdžiuose, - negali būti pripažintos svarbiomis termino paduoti skundą administraciniam teismui praleidimo priežastimis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja O.L., gavusi administracinį sprendimą su kuriuo nesutiko ir nusprendė pasinaudoti įstatymo suteikta teise paduoti skundą dėl jo teismui, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja O.L., veikdama pakankamai apdairiai ir rūpestingai, turėjo objektyvias galimybes laiku parengti ir paduoti skundą bei, esant būtinybei, pasitikslinti ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžtą šio skundo padavimo terminą, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-02-20 sprendime Nr.1.23-7R-1269 buvo išaiškinta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, pareiškėja, neturėdama galimybių pati parengti skundo, galėjo pasinaudoti teise suteikti įgaliojimus kitam asmeniui parengti ir paduoti skundą (ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja tinkamai nepaaiškino ir nepagrindė dėl kokių aplinkybių ji su skundu į teismą kreipėsi tik 2009-03-19. Atitinkamai, esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl šių priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-04-29 nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos O.L. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.