Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-512-800/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-21
Bylos Nr.
e1-512-800/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08911-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
K. G.
Baudžiamosios bylos Nr. e1-512-800/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08911-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 21 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 ir 5 dalis, 284 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, ir 20 MGL dydžio bauda (bausmę atlikęs); 2) Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda, nustatant baudą sumokėti iki 2022 m. vasario 3 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. 2021 m. kovo 20 d. 19 val. 00 min., apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu penkis smūgius V. K. į veidą, jam nugriuvus, du kartus spyrė į veidą, tuo nukentėjusiajam V. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akiduobės srities minkštųjų ausinių sumušimo su vidinės ir apatinės akiduobės sienelių lūžiais nukentėjusiojo V. K. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų.

Kaltinamasis K. G. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2021 m. kovo 20 d. jis buvo gėręs alaus. Dienos metu jis paskambino V. K., norėdamas kažko paklausti. V. K. kalbėjo nenoriai, nemandagiai, atmetė jo pokalbį. Jis dar keletą kartų paskambino V. K., bet šis iškeikė, iškoliojo. Jis taip pat V. K. iškeikė. Žodinio konflikto metu V. K. pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti. Jis tuo metu buvo garaže pas draugą R. R.. Garaže buvo I. R. ir du jam nepažįstami vaikinai. Po pokalbio su V. K., jis paprašė nepažįstamo vaikino nuvežti į Leskavą pasikalbėti su V. K.. Apie 19 val. nepažįstamo vaikino vairuojamu automobiliu jis, R. R., I. R. nuvažiavo į Leskavos kaimą. Ant keliuko, gale gyvenvietės, stovėjo ir laukė V. K. ir šio brolis Mantas. Buvo beveik tamsu, vieta nuošali, aplink žmonių nebuvo. Išlipęs iš automobilio, jis nuėjo pasikalbėti su V. K.. Kartu atvažiavę vaikinai liko stovėti prie automobilio, o jis su V. K. kalbėjo ant kelio, gal už 20 metrų. V. K. buvo neblaivus. Tik pamatę vienas kitą, jie su V. K. ėmė keiktis ir jis, susinervinęs, tyčia sudavė penkis smūgius kumščiu V. K. į veidą. Kur pataikė, tiksliai nematė, nes nežiūrėjo. V. K. jam bandė suduoti, bet nespėjo. Jo smūgiai buvo stiprūs, nes nuo jo smūgių V. K. nugriuvo ant žemės, ant dešinio šono. Kai V. K. nugriuvo, spyrė jam du spyrius, pataikydamas lygtai į petį ar ranką. V. K. nesigynė, tik dengėsi rankomis galvą. M. K., R. R., I. R. ir du jam nepažįstami vaikinai visą laiką buvo prie automobilio, jie į konfliktą nesikišo. Jis pasitraukė nuo besikeliančio V. K. ir sėdo į automobilį. V. K. atsikėlė ir atsisėdo į M. K. automobilį. Jis nepastebėjo, ar sužalojo V. K., nes buvo tamsu. Nepastebėjo, kad V. K. bėgtų kraujas ar tintų akys. M. K. ir V. K. išvažiavo. Jie taip pat išvažiavo. Jis nežinojo, kad V. K. sužalotas, nes su juo daugiau nebendravo, jo nematė. V. K. sumušė, nes tarp jų telefonu vyko žodinis konfliktas, jis įžeidė, sunervino, nesusivaldė. Dėl V. K. sužalojimo labai gailisi. Vėliau V. K. atsiprašė, padarytą žalą atlygino, su juo susitaikė (b. l. 115-116).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Iš nukentėjusiojo V. K. parodymų matyti, kad 2021 m. kovo 20 d. jam telefonu paskambino neblaivus pažįstamas K. G., kuris kažko klausė jo, kalbėjo nerišliai. Jis keletą kartų atmetė arba išjungė K. G., o pastarajam vėl paskambinus, pasakė šiam kažką įžeidžiančio, iškeikė jį, nes taip pat buvo neblaivus. Po įžeidimų K. G. pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti. Jis atsisakė ir toliau gėrė alkoholį. Apie 18 val. 30 min., jam sugrįžus į tėvo namus (duomenys neskelbtini), vėl paskambino neblaivus K. G., kuris pasakė, kad atvažiuos iki jo namų pasikalbėti. Jis su broliu M. K. iš karto išėjo į gatvę. Netrukus prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipo lygtai trys nepažįstami vaikinai ir K. G.. Neblaivus K. G., priėjęs prie jo, keikėsi ir ant kelio staiga tyčia jam sudavė kumščiu gal penkis smūgius į veidą, pataikydamas į nosį, kairį skruostą ir akį, lūpas. Smūgiai buvo stiprūs, todėl jis nugriuvo ant žemės, jam iš nosies ir lūpų bėgo kraujas. Kokia poza nugriuvo, neprisimena. K. G. jam gulinčiam įspyrė batu vieną kartą į veidą, pataikydamas į kairę veido pusę, ir į kairį petį. Spyriai buvo stiprūs, jis juto fizinį skausmą, bėgo kraujas iš nosies, skaudėjo kairę veido pusę, staiga užtino abi akys. K. G. spirdamas sakė, kad jis „prisišnekėjo“. Jis suprato, kad K. G. mušė, nes šį iškoliojo, iškeikė, įžeidė telefonu. Jis nesigynė, tik dengėsi rankomis galvą. K. G. nuo jo atsitraukė. Kai K. G. ir nepažįstami vaikinai išvažiavo, jis parėjo namo. Jam užtino akys, skaudėjo veidą, todėl paskambino BPC ir iškvietė pagalbą. Prisimena, kad buvo nugabentas į LSMUL Kauno klinikų priėmimo skyrių, kur konstatavo kairės akiduobės lūžimą, ir išleido gydytis ambulatoriškai. Dėl akiduobės lūžimo jis ambulatoriškai nesigydė, į medikus niekur nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai nevyko. Medikamentų ar priemonių nepirko, civilinio ieškinio nereiškia. K. G. dėl sužalojimų pretenzijų neturi, nes jis pats telefonu išprovokavo konfliktą, įžeidė, iškeikė K. G.. Su K. G. viską išsiaiškino, susitaikė (b. l. 18-19, 22-23).

Liudytojo R. R. parodymais nustatyta, kad V. K. pažįsta. K. G. jo draugas ir klientas. 2021 m. kovo 20 d. po pietų pas jį garaže buvo draugai K. G., I. R.. Jie garaže gėrė alų. Begeriant alų, K. G. paskambino V. K., norėdamas sužinoti kažkokios merginos telefono numerį. K. G. paklausė telefono numerio, bet V. K. nepasakė ir išjungė. K. G. dar kartą paskambino V. K.. K. G. įjungė telefono garsiakalbį. Girdėjo, kad V. K. keikėsi, koliojo. Įvyko žodinis konfliktas. V. K. po to pats keletą kartų skambino K. G., siūlė atvažiuoti į Leskavos kaimą susitikti, pasikalbėti. K. G. sutiko susitikti pasikalbėti. Jis telefonu paskambino kaimynui A. L. ir paprašė nuvežti į Leskavą, nes jie visi trys buvo gėrę alaus. Jie nebuvo labai apsvaigę. Apie 19 val. automobiliu „BMW“ pilkos spalvos atvažiavo A. L. ir E. L.. L. juos visus nuvežė į Leskavą, kur gale gyvenvietės turėjo laukti V. K.. Važiuojant į Leskavą, K. G. norėjo tik pasikalbėti ir išsiaiškinti su V. K.. Muštis neketino. Pravažiavus gyvenvietę, ant keliuko, gale gyvenvietės, stovėjo automobilis, prie kurio laukė V. K. ir jo brolis M. K.. Išlipęs iš automobilio, K. G. nuėjo pasikalbėti su V. K., kuris iš karto pradėjo keikti, įžeidinėti K. G., šis atsakė tuo pačiu ir jie abu susistumdė. Matė, kad K. G. kumščiu sudavė vieną smūgį V. K. į veidą. Nuo smūgio V. K. nugriuvo ant žemės. Kiek iš viso smūgių buvo ir kas tiksliai kokius veiksmus atliko, jis tiksliai nematė, nes buvo prieblanda. Kai V. K. nugriuvo, K. G. iš karto nuo jo atsitraukė. Jis nematė, kad K. G. spirtų V. K.. V. K. sąmonės praradęs nebuvo, jis iš karto atsistojo ir nuėjęs prie automobilio. Matė, kad V. K. užtinę akys. V. K. sužalojo tik K. G.. Nei jis, nei kiti vaikinai, į konfliktą nesikišo (b. l. 45-46).

Liudytojas I. R. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip liudytojas R. R. (b. l. 48-49).

Iš liudytojo M. K. parodymų nustatyta, kad 2021 m. kovo 20 d. jis buvo su broliu V. K.. Šis buvo neblaivus. 2021 m. kovo 20 d. po pietų, tikslesnio laiko neprisimena, broliui kažkas paskambino. Su kuo ir apie ką kalbėjo V. K., jis neprisimena. Po to V. K. dar keletą kartų rankose turėjo telefoną, bet su kuo bendravo, nežino. Girdėjo, kad V. K. kažką telefonu keikė, koliojo, kalbėjo piktai. Po pokalbio telefonu brolis pasakė, kad kalbėjo su pažįstamu K. G., kad pasiūlė susitikti ir kažką išsiaiškinti ir kad reikia susitikti su K. G.. Jo automobiliu su broliu apie 18 val. 30 min. nuvažiavo ant kelio Leskavos gyvenvietės gale, prie jų namų. Netrukus atvažiavo pilkos spalvos automobilis, iš kurio išlipo R. R., nepažįstamas vaikinas ir K. G.. Vaikinai liko prie automobilio, o K. G. priėjo prie V. K.. K. G. buvo neblaivus, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, koliojo V. K.. Konflikto metu ant kelio K. G. sudavė kumščiu gal penkis smūgius V. į veidą. Po šių K. G. smūgių V. nugriuvo ant žemės. Neprisimena, kokia poza jis buvo nugriuvęs. Jis buvo prie automobilio ir brolio neapgynė. Jis buvo neblaivus, todėl nepastebėjo, ar K. G. spyrė broliui. Staiga K. G. atsitraukė, V. K. atsistojo ir priėjęs automobilyje atsisėdo. V. K. veidas buvo kruvinas. V. K. buvo neblaivus, bet sakė, kad jam skauda veidą, petį, todėl išsikvietė pagalbą. Įvykis nepapiktino, jo nesureikšmino (b. l. 52-53).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. konstatuota kairės akiduobės srities minkštųjų audinių sumušimas su kraujosruvomis paodyje, kairės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių nekomplikuoti lūžiai. Sužalojimas negalėjo atsirasti griūnant ant kieto, plokščio pagrindo. Akiduobės srities minkštųjų audinių sumušimas su vidinės ir apatinės akiduobės sienelių lūžiais vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes toks sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgiau 10 parų. Trauma sukėlė fizinį skausmą (b. l. 33-35).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13, 14-16).

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, kadangi įrodyta, jog K. G. tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu penkis smūgius V. K. į veidą, jam nugriuvus, du kartus spyrė į veidą, tuo nukentėjusiajam V. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akiduobės srities minkštųjų audinių sumušimo su vidinės ir apatinės akiduobės sienelių lūžiais nukentėjusiojo V. K. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų. Nukentėjusiojo V. K. parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina liudytojų R. R., M. K., I. R., kaltinamojo K. G. parodymai, specialisto išvada, kiti byloje surinkti dumenys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas patvirtina kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Todėl konstatuojama, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje požymiai: fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas; padariniai – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės akiduobės srities minkštųjų ausinių sumušimo su vidinės ir apatinės akiduobės sienelių lūžiais; priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių; faktiniai kaltinamojo veiksmai (penkių smūgių kumščiu sudavimas V. K. į veidą, šiam nugriuvus, du kartus spyrimas į veidą), kuriuos jis atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis gali patirti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sąmoningai to siekė.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės paskyrimui (b. l. 119).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis K. G. praeityje teistas (b. l. 58-102), du kartus baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 106-107), dirbantis (b. l. 108), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 111). K. G. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 117-118).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. G. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu bei 72² straipsniu, skirti K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Įteikti K. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti K. G., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Živilė Janavičienė